„Arba Marijonas Mikutavičius turi pakeisti Lietuvos krepšinio himno „Trys milijonai“ žodžius, arba mums reikia naujo himno, - ne juokais tvirtina bioenergetikas Eugenijus Šileika, pabrėždamas fatališką verbalinės įtaigos galią. – Jau kone šešetą metų manęs neapleidžia ši mintis, kai prieš rungtynes ir po pralaimėjimų girdžiu tuos pačius žodžius, programuojančius nesėkmei.“
E. Šileikos įsitikinimu, miniai nuoširdžiai skanduojant „pabandom iš naujo“, mes visą laiką tą ir darysime: bandysime iš naujo. Bet nelaimėsime.
Pone Eugenijau, išeitų, jog dėl pralaimėjimo prancūzams jūs kaltinate gerbiamą M. Mikutavičių?
Nekaltinu, - juokiasi, - jo atliekiami „Trys milijonai“ yra puikus kūrinys, bet jis neprogramuoja pergalei. Guodžia, ragina nenusiminti po pralaimėjimo, bet pergalei neįkvepia. Kas kita - grupės „ŽAS“ sukurta daina „Fortūna“, kurios lydima mūsų krepšinio rinktinė 2003 m. vyko į pirmenybes Švedijoje ir ten iškovojo auksą. „Mes laimėsim, į kaulus duosim... ši kova kova labai svarbi...“ ir panašiai. Gaila, kad toji daina neilgai gyvavo. Beje, pergalėms siekti tiktų ir linksmas eurovizinis kūrinys „We Are The Winners“, atliktas 2006 m. Atėnuose, tik žodžius reikėtų perrašyti.
Bet mūsų eurovizinė rinktinė irgi netapo nugalėtoja.
Ji pasiekė daugiau nei kas kitas iš Lietuvos per visą tarptautinio konkurso istoriją. Nusiteikimas buvo geras.
Jūs norite pasakyti, kad dainos turi tokią galią? Tai visos liūdnos dainos apie nelaimingą meilę suprogramuoja merginoms būsimas ašaras?
Muzikos galia didžiulė, žodžių galia taip pat. Sujungus į vieną – poveikis dvigubas. Visos religijos savo apeigose naudoja tam tikrus žodžius ir muziką - giesmes. Arba, pavyzdžiui, mantros: garsiniai skiemenys tariami, išgiedami juos kartojant, siekiant tam tikro virpesio. Pažodžiui iš sanskrito kalbos „mantra“ – „proto įrankis“.
Himnas, jeigu mes nuoširdžiai jį giedame, yra kaip malda, kaip mantra. Tauta mūsų aptariamu krepšinio atveju meldžiasi, kad galėtų nuolat „bandyti iš naujo“, o ne laimėti.
Kalbant apie nelaimingą meilę, išsiskyrimus, greičiausiai į galvą ateina mintis apie Alą Pugačiovą. Koks jos repertuaras? Apie nelaimingą meilę. Toks ir gyvenimo repertuaras.
Ala Borisovna su jumis ne visai sutiktų... Būta ir laimingų periodų.
Kas ten žino, nesiginčysiu, - juokiasi. – Tais laimingais periodais ir dainų tekstai buvo laimingesni. O dabar jau visai nebedainuoja.
Praktiškas klausimas. Kaip suprogramuoti savo vaikus ilgam, laimingam, sėkmingam gyvenimui?
Pirmiausiai – neprogramuoti nesėkmei tokiais pasakymais, kaip „Baigsis tau blogai“, „Baigsi dienas kalėjime“ ir t. t. Kuo anksčiau, tuo geriau skatinti vaiką patį galvoti, rūpintis savo ateitimi, planuoti ją. Antraip už jį „priplanuos“ kiti. Žmogus savo pasąmonėje turi labai daug nuostatų, programų, scenarijų, kuriuos jam primetė kiti. Kartais mes vadovaujamės ne tuo, ko patys norime ir ko mums išties reikia.
Ar gali būti, kad kažkas mums suprogramuoja ir ligas?
Dažniausiai jas įsikalbame patys. Žmonės labai neatsakingai elgiasi su žodžiais, kartoja lemtingas frazes, tarsi patys negirdėtų, ką sako. Pavyzdžiui: „Nebegaliu - man nuo jo jau vėžys...“ Arba: „Man tas darbas – kaip peiliu per kepenis.“ Arba „Aš apakusi.“ „Aš nevirškinu to žmogaus.“ Pasąmonė viską fiksuoja. Ištartos sąvokos turi kur kas didesnę reikšmę, nei mes įsivaizduojame.
Susiprogamuoti galima ne tik ligas, bet ir nesėkmes - ir atvirkščiai. Jūs pastebėjote, kad atidarius naują įmonę visada rengiamas iškilmingas jos tikslų, vizijos, misijos pristatymas. Tai irgi programavimas. Vyksta tam tikros auros, vadinamos egregoru, kūrimas. Egregoras „maitinasi“ emocijomis. Stiprios emocijos, euforija, daro didžiulę įtaką rezultatams.
Teksto autorė Andromeda Milinienė
