Energetinis saugumas už geriausią kainą
„Mūsų politika visada buvo įtakojama energetinių interesų, didžiulių pinigų iš Rytų, ir tai darė didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Todėl šiuos strateginius energetinius projektus aš įvardinu kaip geopolitinius, kaip strateginius valstybės vystymuisi“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė interviu radijui „FM99“ (Alytus) po to, kai Butkūnuose įleista kapsulė ir oficialiai buvo duotas startas paskutiniam elektros jungties „LitPol Link“ tiesimo etapui.
Pabrėžusi, kad įleista kapsulė reiškia, jog prasidėjo paskutinis statybos darbų etapas, ji priminė, kad jau 2015 metų pabaigoje Lietuva turės pirmąją jungtį, kuri reikš, kad Lietuva „bus užsitikrinusi elektros tiekimo saugumą ir geriausią tuo metu rinkos kainą“.
Pasak šalies vadovė, šis projektas bei kiti strateginiai energetiniai projektai, kuriuos tikimasi įgyvendinti per kelerius artimiausius metus, „užtikrins stabilų energetinį ir politinį Lietuvos gyvenimą, tiesiogiai įtakos Lietuvos konkurencingumą, Lietuvos žmonių gerovę, nes užtikrins mums ne tik ekonominį ar energetinį saugumą, bet ir socialinį saugumą“.
Šalies vadovės teigimu, tiek elektros jungtys, tiek suskystintųjų dujų terminalas, tiek kiti energetiniai projektai „gyvybiškai svarbūs visai Lietuvai“.
Artėjant rinkimams svarbi ir žmonių nuomonė
Atsakydama į klausimą apie atominės energetikos plėtros Lietuvoje perspektyvas, D. Grybauskaitė akcentavo, kad visos valstybės stengiasi turėti mišrią energetikos sistemą, „nes vien tik naudojant saulės, vėjo ar bioenergetiką, yra labai brangu“.
„Mes negalime lyginti savęs su Skandinavijos šalimis, kur yra daug hidroenergetikos, iš kurios mes pirksime po 2015 metų elektrą, nes ten yra daug pigiau (...). Mes neturime ir tiek daug saulės, ir ji yra labai brangi energetika. Mes turime biomasę, miškus, bet mes negalime iškirtinėti miškų, mes galime naudoti tik atliekas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Labai svarbu naudoti ir atliekas, ir visus kitus dalykus, kas galėtų pagaminti ir šilumą, ir elektrą, bet atominė energetika, ypač turint galvoje naujus reaktorius, yra daug saugesnė, kontroliuoja, o svarbiausia, kad tokia energetika dar išlieka ir išliks artimiausius kelis dešimtmečius, kaip pigiausia energetika. Todėl toks mišinys, jeigu tai užtikrintų saugų eksploatavimą, tokia energetika būtų didžiulis potencialas visam Baltijos regionui ir netgi Lenkijai, jeigu sugebėtume ją vystyti saugiai", – sakė D. Grybauskaitė radijo stoties „FM 99“ klausytojams.
„Ir be jokios abejonės atsiklausus savo žmonių“, – pridūrė šalies vadovė. Nors po 2012 metų spalį vykusio referendumo, kuriame „ne“ Visagino atominei elektrinei pasakė 62,68 proc. pareiškusių nuomonę, atominės energetikos plėtros šalininkai vis bandydavo skaičiuoti, kad tai nesudaro pusės visų galėjusių pareikšti savo nuomonę Lietuvos piliečių, artėjant šalies prezidento rinkimams D. Grybauskaitė prisiminė, kad sprendžiant dėl atominės energetikos plėtros, tautos nuomonė yra svarbi.
„Žmonėms reikia paaiškinti, įrodyti, o ne primesti arba reikalauti kažko. Patiems pirmiausia įsitikinti, kad tai yra naudinga, žmones įtikinti, ir tik tada būtų galima judėti link kitų energetinių rūšių, tame tarpe atominės energetikos“, – sakė ji.
Politinio spaudimo įrankių nebeliks
D.Grybauskaitė sakė, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė keis ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais.
„Energetinis savarankiškumas duoda pasitikėjimą savimi bet kuriai valstybei. Duoda įrankius oriai išlaikyti bet kokį spaudimą ir galų gale – spaudimo įrankių nebelieka. Rusija naudoja energetiką visų šalių atžvilgiu, ne tik mūsų, – tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos, tiek kitų šalių atžvilgiu. Šantažuoja ir gąsdina, ir grasina, ir kartais atjunginėja energiją“, – sakė prezidentė. „Ir mes patys esame tai išbandę, kai buvo ekonominė blokada, neturėjome kuro ir taip pat žinome, kaip naftotiekis „Družba“ (draugystė – rus.klb.) buvo uždarytas“. Taigi, žinome, kad šis instrumentas visada buvo naudojamas ne kaip komercinė, ne kaip ekonominė, o gryna politinio spaudimo priemonė vieniems ar kitiems tikslams pasiekti“, – priminė ji.
Šalies vadovės teigimu, energetinis savarankiškumas duoda garantiją, kad Lietuva galės vystytis ekonomiškai ir politiškai kaip savarankiška valstybė ir kurti gerovę savo žmonėms. „Svarbiausia, kad mes naikiname paskutinį instrumentą, kuriuo buvo naudojamasi (siekiant) įtakoti mūsų politiką“, – sakė prezidentė radijo stoties „FM 99“ žurnalistams.
Šiuo metu Lietuva, importuojanti apie 70 proc. elektros energijos, įgyvendina du strateginės reikšmės tarptautinius elektros jungčių statybos projektus – „LitPol Link“ ir „NordBalt“. 2015 metų pabaigoje nutiesus šiuos elektros tiltus su Lenkija ir Švedija, Lietuva bus tiesiogiai sujungta su kontinentinės Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkomis. Suskystintų dujų terminalo statyba turėtų būti baigta šiemet, o 2018 metais Lietuva planuoja turėti pirmąją dujų jungtį.
