Garsiausiai šį rekordą kritikavo švedai, aiškinę, kad tokius rezultatus reikia „išmesti į šiukšliadėžę“. „Aftonbladet“ žurnalistas Matsas Wennerholmas tikino, kad turi būti pakeistos taisyklės ir disko rekordai skaičiuojami tik atsižvelgus į vėjo greitį.
Tokios varžybos yra tas pats, kas prisišlapinti į kelnes – akimirkai tai tave sušildo, bet tada pasidaro šalta“, – rašė M. Wennerholmas.
Tuo tarpu Švedijos disko metimo žvaigždės Staffanas Jonssonas pareiškė, kad tai, kas vyksta Ramonoje yra „visai kita rungtis, o ne įprastas disko metimas“.
Švedams atsaką nusprendė pateikti NRK ekspertas norvegas Vebjoernas Rodalis, kuris 1996 m. Atlantoje tapo olimpiniu 800 m bėgimo čempionu.
„Aš nepaneigsiu, kad Ramonoje pučia stiprus vėjas ir kad sportininkai ten važiuoja tam, jog gerintų rekordus. Visgi, vadinti tai ne disko metimu, o kažkokia kita rungtimi būtų neteisinga. Man atrodo, kad švedai taip nervinasi tik todėl, kad į tas varžybas nenuvyko Stahlis“, – svarstė V. Rodalis
Tuo tarpu Thoras Gjesdalis iš Norvegijos lengvosios atletikos federacijos paaiškino, kodėl taisyklės, reglamentuojančios disko metimo rekordų skaičiavimą, neturėtų būti pakeistos.
„Disko metimas – tai ne bėgimas. Čia daug sunkiau įvertinti, kiek vėjo greitis iš tiesų prisidėjo prie tavo rezultato ir kur yra ta riba, kada vėjas jau per stiprus. Pasižiūrėkite, kas nutiko su ieties metimu. Kadaise ietį būdavo parankiau mesti prieš vėją, o pasikeitus ieties konstrukcijai, parankiau tapo mesti pavėjui. Pakeisti taisykles disko metime būtų labai sudėtinga“, – NRK pasakojo Th. Gjesdalis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
