„Aš manau, kad jei papūs stipresnis vėjas, Baltijos AE statiniai subyrės“, – sakė Michailas Kostiajevas, Kaliningrado srities iniciatyvinės grupės referendumui dėl Baltijos AE statybos nutraukimo rengti pirmininkas.
Po to, kai šių metų kovą Japonijos pakrantėje įvykęs galingas žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino Fukušimos atominę elektrinę, visame pasaulyje prabilta apie būtinybę griežtinti reikalavimus atominei energetikai.
Tačiau Baltarusija neatsisako planų pastatyti jėgainę maždaug už 50 km nuo Vilniaus, o Rusija Kaliningrado srityje, maždaug 30 km nuo Lietuvos sienos. Apie tai nepaisant mūsų šalies prieštaravimų ne kartą yra pabrėžę šių valstybių aukščiausio rango vadovai.
Į Lietuvą atvykę kai kurie Kaliningrado srities politikai ir pilietinių organizacijų atstovai savo poziciją išdėstė Seimo Europos informacijos biure vykusioje spaudos konferencijoje.
Kaliningrado srities Dūmos deputatas Vladimiras Sultanovas akcentavo, kad net jis negauna informacijos apie Baltijos AE statybos eigą.
„Aš pateikiau apie 20 klausimų atsakingoms institucijoms ir atominės elektrinės vadovybei, bet atsakymų nesulaukiau. Aš manau, kad tai ne tik Kaliningrado srities, bet ir viso regiono problema", - sakė jis kviesdamas kartu svarstyti, ar nesaugi elektrinė Kaliningrado srityje apskritai reikalinga.
M. Kostiajevas informavo Lietuvos visuomenę, kad Kaliningrado srities visuomeninės organizacijos kartu su kai kuriomis politinėmis partijomis siekia surengti referendumą, kuriame bus prašoma Kaliningrado srities gyventojų atsakyti į klausimą ar jie pritaria, ar prieštarauja AE statybai.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad jeigu Kaliningrado srities visuomenė nepritars jėgainės statyboms, valdžia privalės į tai atsižvelgti.
„Elektros energiją, kurią gamins ši elektrinė, norima parduoti Europai, ir tikiuosi, kad Europa nepirks energijos iš jėgainės, kuri negali garantuoti saugumo ir nekreipia dėmesio į jos prieigose gyvenančių žmonių nuomonę“.
Kaliningrado srities dūmos deputato V. Sultanovo, teigimu, jeigu dauguma gyventojų pasisakys prieš elektrinės statybą, o valdžios institucijos to nepaisys, yra kitų būdų sustabdyti jėgainės statybą.
„Jeigu valdžia nekreiptų dėmesio ir tada, aš kreipčiausi į teismą, kad referendume priimtas sprendimas būtų vykdomas“, – sakė jis.
Svečių teigimu, tikėtis sėkmės jiems leidžia tai, kad Rusijos Federacijos konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog referendumas yra aukščiausia tautos valios išraiška ir valdžios institucijos negalės nepaisyti, jei Kaliningrado srities gyventojai pasakys Baltijos AE „NE“.
Anot M. Kostiajevo, Kaliningrado mokslininkų nuomone, Baltijos AE statybą nuo pat pradžių lydi pažeidimai.
„Parengiamieji tyrimai turėjo trukti kelerius metus, bet jie atlikti labai greitai. Be to tyrimus atliko Maskvos institutų specialistai ir visai nebuvo atsižvelgta į Kaliningrado mokslininkų sukauptą informaciją. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad viena iš mokslinių prognozių teigia, jog Kaliningrado sritis seisminiu požiūriu nėra itin rami, o elektrinė statoma lūžio zonoje. Norint atsakyti, kaip yra iš tikrųjų, ir reikėjo atlikti išsamius tyrimus“, – sakė M. Kostiajevas.
„Kita nerimo priežastis, – sakė referendumo iniciatyvinės grupės vadovas, – korupcija. Kaliningrado AE jau atleisti iš darbo trys vadovai, kurie buvo atsakingi už konkursų dokumentus ir vadovavo įmonių, dirbančių statyboje parinkimui, - sakė jis.
M. Kostiajevo teigimu, abejonių kyla ir dėl betono, kuris liejamas po būsimuoju reaktoriumi, kokybės. ,,Visa tai kelia abejonių, kad zona po reaktoriumi bus stabili ir patikima“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis ir Žaliųjų sąjūdžio pirmininkas J. Dautartas. Jie akcentavo, kad didžiausią dėmesį visų pirma reikia skirti saugumo ir ekologijos problemoms.
„Klausti savo piliečių nuomonės vertėtų ir Lietuvoje. Nors premjeras teigia, kad pas mus tokių nelaimių (kaip Fukušimoje – red. past.), kurios padarytų tokią žalą, būti negali, aš norėčiau išgirsti specialistų atsakymą“, – sakė R. Karbauskis, primindamas neseniai siautusį tornadą.
„Kas mus gali užtikrinti, kad neturėsime tų pačių problemų, kurias sukūrė mūsų potencialus strateginis investuotojas („Hitachi GE Nuclear Energy“ – red. past.), anksčiau statęs elektrines Japonijoje?“, – klausė jis.
R. Karbauskis kėlė atominės jėgainės reikalingumo klausimą tiek Kaliningrado srityje, tiek Lietuvoje.
„Jeigu kalbėsime apie Lietuvos AE, tai teigiu, kad jos Lietuvos poreikiams tikrai nereikia“, – sakė Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas. Jo teigimu, ir dabar mūsų šalies bioenergetinės galimybės nėra išnaudojamos.
Visi konferencijos dalyviai pabrėžė, kad trijų naujų AE statyba netoli viena kitos turi būti visų trijų šalių, bei viso regiono piliečių dėmesio centre.
„Tai ne energetinis, o mūsų saugumo klausimas“ – sakė J. Dautartas, kviesdamas atsakyti į klausimą, ,ar mes galime prisiimti atsakomybę už projektus, kurie turės įtakos kelių kartų gyvenimui?“
Jo teigimu, politikams, pasisakantiems už atominės energetikos plėtrą, rūpi ne tai, kiek elektros energijos ateityje pagaminsime ir kam bei už kiek parduosime, o pinigų srautai, kuriuos galima skirstyti ir panaudoti dabar.
Tuo metu M. Kostiajevas sakė, kad jo nuomone Baltijos regione neturėtų būti statoma nė viena iš trijų atominių jėgainių.
„Jeigu mums pavyks sustabdyti Baltijos AE statybas Kaliningrade, mums nepalengvės. Net jeigu nepastatys Lietuvoje, pastatys Baltarusijoje. Todėl mes ir atvažiavome pas jus, kadangi tik suvieniję jėgas galėsime pasiekti, kad šitie monstrai nebūtų statomi“.
Kaliningrado srities pilietinės organizacijos, ekologiniai judėjimai ir opozicinės politinės partijos skelbia sukūrusios plačią koaliciją, kuri aktyviai siekia surengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybų. Regiono valdžiai jie pateikia įvairius nepatogius klausimus, kurie rūpi eiliniams srities gyventojams: saugumas, kaina, tarifai, mokesčiai, priklausomybė nuo žaliavų, tarša, alternatyvios energetikos plėtra ir kita.
Lietuva naują atominę elektrinę tikisi pastatyti iki 2020 m., Baltijos jėgainė Kaliningrado srityje turėtų pradėti veikti 2016 m., Baltarusijoje – 2018 m.
Po to, kai galingas žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino Fukušimos atominę elektrinę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva reikalaus griežtos Baltarusijoje planuojamos atominės elektrinės tarptautinės kontrolės.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras E. Ignatavičius kovo viduryje įteikė protesto notą Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje V. Dražinui dėl Baltarusijos pareigūnų pareiškimų, kad Lietuva neturi prieštaravimų dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pagal 1991 m. Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija).
Notoje dar kartą buvo pareikšta, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra baigtas, nes Baltarusija nėra atlikusi savo šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pagal visuotinai priimtas tarptautines teisines normas, nėra organizavusi šio projekto viešųjų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijų, kaip to reikalauja Espo konvencija.
Šių metų balandį Lietuva įteikė notą Rusijai dėl Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.
Mūsų šalis neigiamai įvertino ataskaitą, nes joje nėra atsakyta į Lietuvos iškeltus klausimus. Mūsų šalis pabrėžė, kad joje nėra pateikta būtina išsami informacija, per daug neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės ir kt.
Liepos viduryje Lietuva paskelbė, kad jau išrinktas Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginis investuotojas JAV ir Japonijos įmonių konsorciumas „Hitachi GE Nuclear Energy“.
Taip pat skaitykite:
Lietuva įteikė Rusijai notą dėl atominės elektrinės Kaliningrade
Peticija prieš atominę elektrinę Baltarusijoje – sėkminga
Strateginis partneris statant naują atominę elektrinę Lietuvoje bus korporacija „Hitachi“
