energetika

Nepaisant vietos protestų dėl galimos rizikos ir visoje Europoje vyraujančio nerimo dėl technologijos, naudojamos eksploatuoti netradicinius dujų išteklius, Rumunija šiemet pradės skalūnų dujų žvalgybą, rašo „The New York Times“. Šalis siekia energetinės nepriklausomybės. Kelios naftos kompanijos išreiškė susidomėjimą skalūnų dujų paieškomis Rumunijoje. Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje iš viso gali būti maždaug 538 mlrd.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį prašymų gauti valstybės subsidijas elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo pateikta už beveik 19 mln. eurų, palyginti su 12,1 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ teigė, kad prašymų padaugėjo, nes buvo paduota daugiau prašymų gauti subsidijas už elektrą, gaminamą iš biomasės ir biodujų. Estijos suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos dalis išaugo 16 proc., palyginti su 11 proc.

AB „Lietuvos dujos“ valdyba, vykdydama įstatymo nuostatas ir įvertinusi importuojamų gamtinių dujų kainų pokyčius šių metų pirmame pusmetyje bei naftos, valiutų rinkų pasaulines tendencijas, priėmė sprendimą dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams, galiosiančių nuo liepos 1 dienos, padidinimo vidutiniškai 22 proc.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) išdavė leidimą Ignalinos atominei elektrinei (AE) atlikti darbus, susijusius su radioaktyviomis atliekomis. Leidimu suteikta teisė įvežti radioaktyviąsias medžiagas į labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklos aikštelę ir pirmą kartą atlikti bandymus panaudojant branduolinio kuro ciklo medžiagas šioje saugykloje.

Vyriausybė pagaliau pradėjo svarstyti atnaujintą Energetikos strategiją. Tai pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jo teigimu, naujoji strategija apibrėš Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas iki 2020 metų ir brėžia jos kontūrus net iki 2050 metų.

Visi ko gero žinome, kad apie 71 % mūsų planetos sudaro vanduo. Tačiau, nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita kaip niekad kelia grėsmę šiam bene svarbiausiam gamtos ištekliui. Žmonėms vartoti tinka mažiau nei 1 % esančių Žemės vandens išteklių. Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių negali gauti švaraus geriamojo vandens. Jau dabar 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu.

Vyriausybė ketina svarstyti naujos atominės elektrinės verslo planą, koncesijos sutarties su Japonijos korporacija „Hitachi“ projektą, atominės elektrinės įstatymo naują redakciją ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisas ir kitus dokumentus. Vyriausybė dar nėra gavusi Finansų ministerijos išvados dėl Koncesijos sutarties ir finansinės projekto rizikos.

Pusė milijardo litų. Tiek valstybė šįmet užsibrėžė surinkti dividendų iš valstybinių bendrovių. Tačiau sukrapštyti tiek greičiausiai nepavyks, nes po pažadais jau atsirado įspėjimas – yra papildomų sąlygų. Tuo ypač pasižymi energetikos sektoriaus bendrovės, rašo „Lietuvos rytas“. Valdžia prieš trejus metus užsimojo išpešti daugiau naudos biudžetui iš valstybinių įmonių. Per šį laikotarpį kai kurios įmonės iš tiesų įspūdingai pasistiebė, o kai kurios dar labiau grimzdo į nuostolių pelkę.

Vyriausybei ant stalo netrukus guls specialus įstatymas, reglamentuosiantis Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintųjų dujų terminalo veiklos sąlygas.Įstatymo projekte numatoma, kad iš terminalo perkamų gamtinių dujų kainą reguliuos Vyriausybė, tačiau iki 20 proc.

Šiandien Europos Parlamentas pritarė asociacijos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano pasirašymui. Europarlamentaro Vytauto Landsbergio teigimu, šis susitarimas – tai  būtinas žingsnis, Azerbaidžanui padėsiantis sustiprinti nepriklausomą valstybingumą, o Europos Sąjungai – atversiantis kelią į energetinę nepriklausomybę.

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard Inc.“ planuoja įsigyti Norvegijos energetikos milžino „Statoil“degalinių tinklą. Skaičiuojama, kad planuojamo sandorio vertė gali siekti 2,8 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu „Statoil“ valdo 2,3 tūkst. degalinių tinklą. Kompanija siekė kasmet atidaryti po 50-60 naujų degalinių. Iki šiol didžiausia „Statoil“ degalinių tinklo plėtra vyko Rusijoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Įvertinusi procesus vykusius ir vykstančius energetikoje, Socialdemokratų sąjunga konstatuoja, kad padėtis šioje ūkio srityje nuolatos blogėja.Tiek ankstesnės A.Brazausko ir G.Kirkilo LSDP Vyriausybės, tiek dabartinė, vadovaujama A.Kubiliaus, atstovauja ir gina ne valstybės, o energetikų grupuočių, užsienio šalių bei užsienio kapitalo interesus.

„Gamybos sąnaudos šioje elektrinėje daugiau kaip dešimt centų nesieks. Čia kalbama bendrai, turint omenyje ir kapitalo sąnaudas, nes atsiras paskolos, prognozė yra apie 25 centus“, – tvirtina Visagino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Socialdemokratus stebina konservatorių siūlymas politinėms partijoms pasirašyti susitarimas dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo, nors dar neaišku, kada bus pateikta atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija.

„Gavome pasiūlymą pasirašyti politinių partijų susitarimą „Dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo“, – pareiškė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas visuomenę apie susitikimą su ministru pirmininku A. Kubiliumi. Tačiau jo teigimu, socialdemokratai kol kas neskuba pasirašyti siūlomo susitarimo, nes nesulaukė atsakymų į ne tik jiems vieniems kylančius klausimus.

Su Europos Sąjunga (ES) bendraujame „įvairiapusiškai naudingai“. Padėtis primena baudžiauninko ir pono santykius. Dauguma Lietuvos gyventojų prieštaravo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, tačiau Europos reikalavimu tai buvo padaryta. Vietinių aborigenų nuomonė įtakos turi mažiausiai. Pinigai išleisti, naudos – jokios Nepaisant to, Europa gerokai sumažino finansinę pagalbą uždarant atominę elektrinę. Sukitės, kaip norite.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis įtaria, kad strateginius Lietuvos energetinius projektus netrukus sudrebins naujas skandalas, rašo „Respublika“. Parlamentaras ėmė domėtis jau pradėtu įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektu, kuris L.Kernagiui kelia įtarimų dėl švaistomų šimtų milijonų dolerių. Šių metų kovo 2-ąją akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc.

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje apsilankęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas parlamentarams išdėstė Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją, bet taip ir nepaaiškino, kiek ši nepriklausomybė kainuos buitiniams vartotojams. Laivas už 1,5 mlrd.

Didžiausia saulės elektrinė pasaulyje, kurią Saudo Arabijoje pastatė Austrijos kompanijos, pradėjo darbą, pranešė „Middle East Online“. Projektą įgyvendino „GREENoneTEC“ ir „AEE Intec“. Nuo 2011 m. vidurio elektrinėje buvo vykdomi įrangos bandymai, keli bandomieji elektrinės paleidimo testai buvo sėkmingi. Elektrinė tieks energiją Elr Rijado universitetui (Riyad's Princess Noura Bint Abdulrahman University). Elektrinėje įrengtos šiuolaikinės apsaugos nuo smėlio audrų sistemos.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pakeis Airiją ir pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas ES – tai ne tik sudėtingas iššūkis valstybei, bet ir puiki galimybė sustiprinti savo vaidmenį organizacijoje, įgyti naudingos institucinės patirties, užsitarnauti konstruktyvios partnerės reputaciją. Kaip atsakingoms Lietuvos institucijoms sekasi ruoštis šiai svarbiai užduočiai, kalbamės su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu.

„VAE projektas reikalingas visam regionui ir yra būtina sąlyga prisijungti prie Europos tinklų. Kita priežastis, dėl ko mums reikia atominės elektrinės – regionas 2020 m. turės apie dešimt teravatvalandžių elektros trūkumą. Be to, Lietuvoje nėra užtikrintas elektros energijos tiekimo saugumas ir esame labai pažeidžiami“, – spaudos konferencijoje sakė VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Jo teigimu, projekto nauda akivaizdi tiek gyventojams, tiek šalies ekonomikai, tiek verslui.

Iranas nutraukė naftos eksportą Vokietijai kitą dieną po to, kai buvo sustabdytas tiekimas į Ispaniją. Apie tai pranešama Irano „Press TV“ tinklapyje. Anksčiau Iranas atsakomąsias sankcijas paskelbė prieš Graikiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, o dabar svarstoma galimybė nutraukti eksportą į Italiją. 2012 m. sausį, įtardamos, kad Teheranas mėgina sukurti branduolinį ginklą, JAV ir ES įvedė sankcijas Iranui.

Iranas turi pakankamai lėšų, kad išgyventų visišką Irano naftos importo embargą dvejus trejus metus, praneša Irano žiniasklaida, remdamasi šalies prezidentu Mahmoudas Ahmadinejadas. (Papildyta 19:52 val.) Iranas apribojo naftos tiekimą Ispanijai, pranešė Irano televizijos kanalas „Press TV“. Kokiu mastu sumažintas naftos eksportas Ispanijos partneriams, nepranešama. Iš visos į Ispaniją importuojamos naftos Irano naftos praėjusiais metais importuota apie 12 proc., arba maždaug 160 tūkst.

Japonija turėtų siekti laipsniškai visiškai atsisakyti branduolinės energetikos, penktadienį pareiškė šalies energetikos ministras Yukio Edano. „Vyriausybės strategija dabar yra sumažinti priklausomybę nuo branduolinės energetikos iki kaip įmanoma žemesnio lygio. Norėčiau, kad priklausomybė nuo branduolinės energetikos būtų nulinė. Norėčiau kuo anksčiau matyti visuomenę, funkcionuojančią be branduolinės energetikos.

Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis Seimui teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama kartu su eiliniais Seimo rinkimais paskelbti patariamąjį referendumą „Dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“. Tokią iniciatyvą turi paremti 36 Seimo nariai, kurių parašus pradėta rinkti.

Kinija bendriems projektams Baltarusijoje skyrė 16 mlrd. dolerių paskolas. Apie tai pranešė Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Anatolijus Rubinovas. Jis patikslino, kad lėšos bus skirtos vykdyti projektus energetikos, būsto, statybos ir kitose srityse. A. Rubinovas paskelbė, kad šalys jau baigia suderėti dėl bendro techninio parko sukūrimo.

Patvirtinus naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo buvo numatyta, kad nuo šiol dyzeline, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi būti ne mažiau nei 7 proc. biodegalų priedų, viešai susirėmė naftos produktų prekybininkai ir biodegalų gamintojai. Paradoksu tapo tai, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus nebuvo atsižvelgta, jog naujojo kuro standarto nėra nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didelių gabaritų kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. „Reikalingi 39 mėnesiai šiems darbams atlikti, laikas bus pradėtas skaičiuoti nuo tos datos, kai bus paruoštas specialusis planas.

Energetikos kompanija „Fortum“ šiuo metu pirmauja Helsinkio akcijų biržoje pagal rinkos vertę tarp šalies kompanijų. „Fortum“ rinkos vertė, skaičiuojama kaip bendra įmonės akcijų vertė, siekia 16,2 mlrd. eurų, rašo dienraštis „Helsingin Sanomat“. Išskyrus Švedijos bendroves „Nordea“ ir „Telia-Sonera“, „Fortum“ biržoje pripažinta vertingiausia kompanija. Bankininkystės koncernas „Nordea“ vertinamas 27,5 mlrd. eurų, o telekomunikacijų kompanija „Telia-Sonera“ vertė siekia 22,6 mlrd. eurų.

„Konfliktas tarp įtakingiausių Rusijos vyrų į karą peraugo 2003 metų spalį. Prezidentas Vladimiras Putinas neteko kantrybės“ – tokia įžanga žurnalistas Martinas Sixsmithas pradeda savo knygą „Putino nafta“, kurioje visų pasaulį sukrėtusios istorijos liudininkų lūpomis jis atkuria konflikto tarp Michailo Chodorkovskio ir Vladimiro Putino priežastis. „Ekonomika.lt“ pirmieji viešina dar tik pasirodysiančios knygos ištrauką.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Baltarusija galėtų statyti antrą atominę elektrinę, pareiškė šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį per susitikimą su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Yukiya Amano, praneša naujienų agentūra „BelTA“. „Jeigu sulauksime iš Jūsų atitinkamos paramos ir sąlygų, esame pasirengę ir antrąją atominę elektrinę Baltarusijoje pastatyti, – sakė A. Lukašenka.

Bulgarijos parlamentas įsteigs komitetą, kuris pakeis moratoriumo, uždraudusio naftos ir dujų žvalgybą šalyje, formuluotę, taip pat ištirs, ar saugu leisti skalūnų dujų gavybą. Vienas moratoriumo padarinių yra tas, kad valstybinė dujų kompanija „Bulgargaz“ negali pumpuoti dujų į Chireną - pagrindinę šalies naudojamą dujų saugyklą.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius mano, kad pirmiausia turi būti priimtas sprendimas dėl atominės elektrinės statybų, tik po to skiriamos lėšos keliams tame regione. „Dar nenuspręsta, ar Visagino atominė elektrinė tikrai bus statoma, o Vyriausybė jau įsipareigojo iki 2015 metų paruošti kelius branduolinei jėgainei skirtai technikai gabenti. Kelių infrastruktūrai bus skirta apie 200 mln. litų. Viskas daroma nuo kito galo“, – stebisi politikas.

Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį. Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus.

Rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad Visagino atominės elektrinės projektu Lietuvai neriama didžiulė kilpa – paskolos ir klaikios technologijos kilpa. „Šiaip ar taip, tos technologijos atėjusios iš karinės pramonės, jos kurtos žmonėms naikinti, bet pasinaudota tam tikromis jų savybėmis gaminti energiją. Fizikai patys ne iki galo žino procesus, kurie vyksta atominiame reaktoriuje“, - „Vakaro žinioms“ sakė V. Rubavičius.

Skandalų be priežasties nebūna.Taip pat ir politinių. Skandalas susijęs su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe dar kartą atidengė gilumines šalies problemas, kurių pasekmės: korupcija, neteisybė, cinizmas, žmogaus išnaudojimas – tapo vos ne Lietuvos visuomenės gyvenimo kasdienybe. Viso to pagrindinė priežastis – dabar dominuojančios politinės partinės sistemos išsigimimas. Vakarų pasaulis taip pat neišvengia skandalų.

Nors premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgauja dėl parafuotos koncesijos sutarties su Japonijos koncernu „Hitachi, Ltd“ dėl numatomos statyti Visagino atominės elektrinės, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryboje yra balsų, kritikuojančių vyriausybės energetikos strategiją.

Po kilusios panikos tarp vairuotojų, Didžiosios Britanijos vyriausybė pakeitė savo poziciją dėl raginimo kaupti benzino atsargas, informuoja BBC. Ažiotažinė benzino paklausa prasidėjo po vyriausybės sekretoriato vadovo Franciso Maude'o pareiškimo – jis rekomendavo britams dėl galimo benzinvežių profsąjungos streiko „apsirūpinti kanistrais ir laikyti juos garaže“. Dėl streiko grėsmės benzino pardavimai ūgtelėjo 81 procentu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pritarė naujų sankcijų taikymui Irano naftos pirkėjams, praneša BBC. Savo pranešime B. Obama pažymėjo, kad JAV sąjungininkės, boikotuojančios Irano naftą, neigiamų pasekmių nepatirs, nes pasaulio rinkoje naftos yra pakankamai. Šis žingsnis leistų JAV imtis priemonių prieš užsienio bankus, vis dar turinčius reikalų su Irano nafta. Vakarų šalys tikisi tokiomis priemonėmis priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos.

„Lietuvai reikia šio projekto. Gerai, kad juda į priekį“, – paklaustas, kaip vertina penktadienį parafuotą Koncesijos sutartį dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, portalui Balsas.lt sakė buvęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Anzelmas Bačauskas. Jo teigimu, nerimą skatina verslininkai, kuriems naudinga, kad elektros energijos gamybai būtų naudojama kuo daugiau iškastinio kuro.

Nors išimti žodžius iš konteksto yra prastas argumentavimo būdas, bet premjero citata yra labai teisinga “Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinė". Ir teisinga yra ne diskusijos apie referendumą fone, o apskritai mąstant apie strateginius tikslus energetikos sektoriuje. Strateginis tikslas yra (gali būti) pigi elektros energija, arba patikimumas energijos tiekimas. Nauja AE yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti.

Benzino pardavimai Didžiojoje Britanijoje per savaitę išaugo 81 proc. dėl planuojamo benzinvežių vairuotojų streiko. Nuo trečiadienio smarkiai išaugo ir dyzelinio kuro pardavimai - 38 proc., praneša „Sky News“. Degalinėse susidarė didžiulės vairuotojų eilės, nes nerimaujama, kad dėl streiko gali pritrūkti benzino.

Prancūzijoje jau netrukus naktimis visiškai užtems parduotuvės ir įmonės. Liepos 1-ąją įsigalios potvarkis, draudžiantis nuo 1.00 val. nakties iki 6.00 val. ryto apšviesti vitrinas ar pastatų fasadus, praneša agentūra AFP. Tai nuspręsta elektros taupymo sumetimais. Paskaičiuota, kad draudimas naktį apšviesti vitrinas ar fasadus padės sutaupyti tiek elektros, kiek per metus suvartoja 260 000 namų ūkių.

Vyriausybė ketvirtadienį neeiliniame pasitarime protokoliniu sprendimu pritarė, kad Energetikos ministerija valstybės vardu parafuotų atominės elektrinės statybos Koncesijos sutartį su „Hitachi“ bendrove. Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai kreiptis į Finansų ministeriją pateikti savo išvadas dėl Koncesijos sutarties per tris savaites. Gavusi Finansų ministerijos išvadas Vyriausybė spręs dėl pritarimo Koncesijos sutarčiai.

Seimo nariui, Tėvynės Sąjungos – Lietyuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Mantui Varaškai atsisakius savo parašo, parlamentas nesvarstys nutarimo skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Parlamentarui atsisakius, po nutarimo projektu liko tik 35 parašai, o tam, kad projektas būtų svarstomas, reikėjo 36. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas, tačiau referendumą inicijuoja ne tik Seimo nariai, bet ir visuomeninės organizacijos.

Lietuva siekia, kad Europos Sąjungai (ES) skiriant struktūrinę paramą 2014-2020 m. nepajustų jos apkarpymo, po susitikimo su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu sakė premjeras Andrius Kubilius. „Turėjome trumpą, bet labai gerą pokalbį su komisaru apie regioninę politiką, jos perspektyvas, kurios labiausiai siejasi su būsima finansine perspektyva.

Bulgarija atsisako branduolinės jėgainės statybos Belenėje prie Dunojaus. Vyriausybė nusprendė pasitraukti iš atitinkamo projekto su Rusija, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Boiko Borissow. To priežastimi jis nurodė didelius kaštus. Bulgarija esą negali finansuoti statybos ir „bulgarų kartoms“ užkrauti kreditų apmokėjimo naštos. B. Borisovas praėjusiomis dienomis apie projekto ateitį jau kalbėjosi su Rusijos vyriausybės vadovu V. Putinu.