„Gavome pasiūlymą pasirašyti politinių partijų susitarimą „Dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo“, – pareiškė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas visuomenę apie susitikimą su ministru pirmininku A. Kubiliumi.
Tačiau jo teigimu, socialdemokratai kol kas neskuba pasirašyti siūlomo susitarimo, nes nesulaukė atsakymų į ne tik jiems vieniems kylančius klausimus.
„Pateiktame susitarime kalbama apie jungtis su Švedija ir Lenkija, dujų terminalą ir Visagino atominę elektrinę (VAE). Tai strateginiai projektai, Lietuvai svarbūs, bet mes nežinome, kiek kainuotų suskystintų dujų terminalas, kiek kainuotų dujų pardavimas įskaitant ir laivo pirkimą“, – vardijo A. Butkevičius, pabrėžęs, kad socialdemokratai neginčija, jog terminalas kaip alternatyva „Gazpromui“ – svarbus Lietuvai objektas.
Kalbėdamas apie VAE projektą, jis pabrėžė, kad kol kas nepavyksta gauti atsakymų, kokia, įskaitant visus kaštus, bus jėgainėje gaminamos elektros kaina.
„Jeigu mes nesugebėsime pagaminti pigiau (negu biržoje – red. past.) turėsime nuostolių“, – priminė socialdemokratų lyderis, pasigendantis aiškumo ir dėl kaimyninių šalių dalyvavimo.
Savo ruožtu Birutė Vėsaitė teigė, kad konservatorių siūlomas susitarimas – viešųjų ryšių akcija. „Mes manome, kad konservatorių susitarimas yra viešųjų ryšių akcija“, – pareiškė socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė B. Vėsaitė.
„Keistas tas konservatorių siūlomas susitarimas. Kai buvo perkamas laivas terminalui ar tariamasi su „Hitachi“, socialdemokratų niekas nesupažindino. Mes manome, kad suskystintų dujų terminalas per brangus Lietuvai. Labai keista, kodėl iš pradžių užsakomas brangus laivas, o po to ieškoma dujų, ir kodėl suskystintų dujų ieškoma Norvegijoje. Ar nebus terminalo dujos brangesnės, negu tiekiamos „Gazpromo“, – svarstė socialdemokratė.
Jos teigimu, tokį susitarimą konservatoriai turėjo siūlyti anksčiau, „kadencijos pradžioje, o ne nueinant“, nes dabar būsimoms vyriausybėms paliekami „labai brangūs projektai su labai daug klausiamųjų ženklų“. B. Vėsaitės teigimu, abejotina, ar 2014 m. dujų terminalas veiks, nes „praktiškai nepadaryta daug namų darbų, nesutarta dėl vamzdyno, daug kitų problemų“.
Kalbėdama apie VAE ji pabrėžė, kad ne tik nežinoma galutinė kaina, bet ir neaišku, kas atsakys už Lietuvos įdirbį ir kaštus, jeigu projektas nebus įgyvendintas, nors „tai mokesčių mokėtojų pinigai, ir nemaži pinigai“. Anot B. Vėsaitės, kyla daug klausimų dėl kaštų ir naudos analizės. „Gal su atsinaujinančiais ištekliais turėtume didesnę naudą“, – klausė ji primindama, kad Lietuva panaudoja tik 9 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių, kai tuo metu Švedija panaudoja apie 50 proc.
Ji taip pat teigė, kad jeigu iki 2020 m. būtų pereita prie biokuro ir būtų įgyvendinta nacionalinė renovavimo programą, tai leistų sutaupyti daug dujų, ir Lietuvos poreikis sumažės. Todėl nepaisant neseniai išsakytos skeptiškos vieno Latvijos ministro nuomonės, esą reikia analizuoti, gal suskystintų dujų terminalas galėtų būti regioninis.
