Vyriausybė pagaliau pradėjo svarstyti atnaujintą Energetikos strategiją. Tai pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Jo teigimu, naujoji strategija apibrėš Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas iki 2020 metų ir brėžia jos kontūrus net iki 2050 metų.
Pabrėžęs, kad konkurencinga energetika yra vienas iš svarbiausių ekonomikos pamatų, jis aiškino, kad strategijoje numatomi trys pagrindiniai siekiai, turintys garantuoti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
,,Pirmasis - sujungti mūsų struktūras su europinėmis energetinėmis sistemomis ir garantuoti vartotojui galimybę rinktis palankiausius energetinius resursus palankiausiomis kainomis, sudaryti galimybes mūsų energetinėms sistemoms veikti pagal europinius standartus. Antras dalykas - kurti konkurencingą energetinę sistemą, betikinčią pagal skaidrius ir aiškius rinkos principus. Ir trečias – kurti tvarią energetinę sistemą, kuri atlieptų pasaulyje vis plačiau skambantiems reikalavimams, kad energetika būtų saugi, neterštų aplinkos“, - vardijo A. Kubilius.
Jo teigimu, norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti kelis strateginius projektus. Tarp jų – elektros jungtys, Visagino AE (VAE) bei suskystintųjų dujų terminalo projektai bei elektros sinchronizacijos su Europos sistemomis projektas.
Anot A. Kubiliaus, siekis, jog mūsų elektros sistemos veiktų sinchroniniame režime su europinėmis sistemomis neatsiejamas nuo VAE projekto.
,,Priešingai tiems nuogąstavimams, kad VAE gali sutrukdyti integracijai į europines sistemas, akivaizdu, kad kaip tik VAE projektas sprendžia tas problemas, be kurių mes negalėtume integruotis į europines sistemas“.
Jo teigimu, Baltijos šalių integracijai integracijai sutrukdytų didelis elektros generacinių pajėgumų deficitas, kuris, 2020 m. esą gali siekti 1,3 gigavato. Todėl, esą viena iš privalomų Baltijos regiono perėjimo iš posovietinės sistemos į europinę sistemą sąlygų yra savų pajėgumų sukūrimas.
,,Integruotis į europines sistemas, 70 proc. elektros energijos perkant iš Rusijos praktiškai neįmanoma – tai neatitiktų Europos elektros sistemų veikimo standartų“, - teigė A. Kubilius.
Pastaruoju metu vyriausybė susilaukdavo nemažai priekaištų, kad ankstesnė Nacionalinė energetikos strategija pasenusi ir nutolusi nuo realios situacijos. Kurti naują ne sykį ragino tiek energetikos srityje dirbantys mokslininkai, tiek verslininkai.
Seimo ekonomikos komiteto Dainius Budrys, neseniai iš Liberalų ir Centro Sąjungos frakcijos perėjęs į Lietuvos socieldemokratų gretas, teigia, kad visas strategijos svarstymo procesas iliustruoja vyriausybės darbo stilių. „Jau baigiasi kadencija, praėjo trys su puse metų. Jau pasirašomi popieriai dėl atominės elektrinės statybos ir suskystintųjų dujų terminalo. Priimti ir perrašomi kiti energetiniai įstatymai, o vyriausybė pradeda svarstyti strategiją. Kam? Tam, kad pavaizuotų nuoseklų darbą, pritrauktų prie savo chaotiškų veiksmų kažkokį beprasmį tekstą? Nenoriu gadinti impotentiškos energetikos ministerijos šventės, bet tai apgailėtina,“ – sakė jis portalui Balsas.lt.
