energetikos strategija

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

Seime ketvirtadienį nebus pristatyta atnaujinta Energetikos strategija, kaip žadėta anksčiau – bus pateikti tik Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl energetikos strategijos krypčių.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatomas elektros kainos didinimas – aiškus signalas kuo greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje ketina apsirūpinti elektros energija. „Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai.

Didieji Lietuvos energetiniai projektai nėra grindžiami apgalvota strategija ir ekonominiais skaičiavimais, mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, teiksiantis ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais, veiks Vilniuje. Jis kuriamas prie Užsienio reikalų ministerijos veikiančio Energetinio saugumo centro bazėje.

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai.

Atviras nevyriausybinių organizacijų laiškas Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Reaguodama į birželio 6 d., trečiadienį, paviešintą Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011 m. veiklos apžvalgą, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos žaliųjų judėjimas atkreipia dėmesį į viešus VSD ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko veiksmus skleidžiant gandus ir diskredituojant Liet...

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų. Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą. Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris.

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais.

Vyriausybė pagaliau pradėjo svarstyti atnaujintą Energetikos strategiją. Tai pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jo teigimu, naujoji strategija apibrėš Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas iki 2020 metų ir brėžia jos kontūrus net iki 2050 metų.

„Mūsų manymu, pirmiausia turi būti patvirtinta nauja nacionalinė energetikos strategija. Ji Seime jau buvo pateikta, jai buvo nepritarta, bet trečio karto (pateikimo – red. past.) nesulaukėme. (...) Per ketverius metus žadėtų ambicingų planų nepamatėme, nors buvo žadama, kad jau kovo 10 d. galėsime pamatyti dokumentus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) , suskystintų dujų terminalo ir kt.

Visagino atominės elektrinės kaina tilps į 3–5 mlrd. eurų, Vilniuje prasidėjusios metinės Lietuvos energetikos konferencijos metu dar kartą patvirtino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. „Esame minėję ne kartą, visos mūsų atliktos planavimo studijos įvertinant kainą, kiek galėtų kainuoti vienokia ar kitokia technologija, buvo sakoma, kad ji turėtų būti 3–5 mlrd. eurų. Galiu patvirtinti, kad mes neišeiname iš šitos ribos, telpame į 5 mlrd.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartais tikrai linksmina ir kartu šiurpina. Savo atkakliu noru būti ne teisine, o politine institucija. Keičiasi sudėtis, bėga metai, būna prašviesėjimų, tačiau aršus siekis būti apšviestųjų karalių devynetu – neblėsta. Paskutinis sprendimas – Konstitucijai prieštarauja Seimo patvirtinta Šeimos politikos koncepcija.

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad Energetikos ministerijos pateikta Nacionalinė energetikos strategija pirmiausia yra vienpartinė, paruošta nepasitarus su kitomis politinėmis jėgomis, su mūsų šalies energetikos specialistais. "Dokumento negalima vadinti nacionaliniu, nes jis užsakytas tik vienos politinės jėgos. Net ir Vyriausybėje strategija nesulaukė bendro pritarimo", - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė socialdemokratų lyderis A. Butkevičius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siekiama patvirtinti Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją. Šios strategijos tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir 2030 metų ir nubrėžti energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

Vėjo energetikos plėtrą galima pristabdyti mažinant vėjo elektros supirkimo tarifą – siūlo Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės vadovas. Technines sąlygas vėjo jėgainėms statyti išduodanti elektros perdavimo tinklo bendrovė „Litgrid“ skaičiuoja, kad jau dabar norinčiųjų gaminti vėjo energiją pajėgumai gerokai viršija 500 megavatų. Tiek vėjo elektros Lietuva pasižadėjusi supirkti tik 2020-aisiais.

Nacionalinės energetikos strategijos projektas jau spėjo sulaukti nemažai kritikos. Prielaidos, prognozės ir skaičiai – jų yra arba per mažai, arba nėra aišku, kuo jie remiasi, trūksta elementarių paaiškinimų. Jei visa Strategija vadovaujasi prielaidomis, kurių pagrįstumo negalima patikrinti, tuomet iškyla klausimų dėl pačios strategijos patikimumo ir atitikimo realybei.