Lietuva siekia, kad Europos Sąjungai (ES) skiriant struktūrinę paramą 2014-2020 m. nepajustų jos apkarpymo, po susitikimo su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Turėjome trumpą, bet labai gerą pokalbį su komisaru apie regioninę politiką, jos perspektyvas, kurios labiausiai siejasi su būsima finansine perspektyva. Ir struktūrinės, regioninės paramos fondai Lietuvai yra labai svarbūs, mes juos labai sėkmingai iki šiol naudojame, labai efektyviai naudojame, ir esame sunerimę, kad pagal dabartinius pasiūlymus trys Baltijos valstybės gali turėti ženkliai mažesnį struktūrinės paramos finansavimą būsimoje finansinėje perspektyvoje“, - ketvirtadienį sakė A. Kubilius.
Premjero įsitikinimu, ES, „iš krizės išeidama sustiprėjusi“, tapo labiau vieninga, todėl dabar ji turinti galvoti, kaip stiprinti savo bendrus finansinius išteklius, kad būtų pajėgi tinkamai finansuoti tiek regioninę politiką, tiek ir tapti konkuruojančia globalia jėga.
Lietuva ES kontekste siekia gausesnės struktūrinės paramos 2014-2020 m., nes dabar jos apkarpymas siekia 14 proc., o tai sudaro daugiau nei 1 mlrd. litų.
„Mes siekiame, kad apskaičiuojant struktūrinę paramą Lietuvai 2014-2020 metais mes nematytumėme tokio sumažėjimo, kokį matome dabar pagal pateiktą formą ir pateiktą pasiūlymą. Mums sumažėjimas siekia 14 proc. - prarandame daugiau nei milijardą litų. Lygiai taip pat panašiai atrodo ir Latvijos bei Estijos perspektyvos“, - teigė A. Kubilius.
ES komisaras J. Hahnas po susitikimo pažymėjo, jog Europos Komisija yra patenkinta Lietuvos sugebėjimu efektyviai panaudoti struktūrinių fondų lėšas, tačiau kartu priminė, jog tobulumui ribų nėra.
Komentuodamas premjero netenkinančio pasiūlymo dėl ES skiriamų struktūrinių fondų lėšų Europos Komisijos narys patarė atsižvelgti į tai, jog šią iniciatyvą lėmė bandymai atrasti balansą tarp mažiau ir daugiau išsivysčiusių regionų.
„Pagrindinis mūsų tikslas - sumažinti skirtumus tarp netolygiai išsivysčiusių regionų, todėl mes ir pasiūlėme, kad daugiau nei 70 proc. struktūrinių fondų biudžeto lėšų būtų skirta mažiau išsivysčiusiems regionams, tačiau jie užima tik 25 proc. visos ES, todėl, kaip matome, koncentruojamasi ties mažiau išsivysčiusiais regionais“, - ketvirtadienį sakė komisaras.
J. Hahno teigimu, ES svarbu rasti kompromisą tarp ekonominio augimo ir stabilumo.
„Mums reikia naujų iniciatyvų, skatinančių augimą, kad sukurtume naujų darbo vietų“, - teigė J. Hahnas.
ELTA primena, kad, premjero teigimu, Lietuvos netenkina kai kurios pirminio 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos projekto sąlygos.
„Kartu su Baltijos valstybėmis esame kritiškai nusistatę dėl mums skiriamų būsimos struktūrinės paramos fondų, nes, pritaikius tokią labai keistą formulę, (...) visoms Vidurio Europos valstybėms ta struktūrinė parama nuo 2014 m. gana ženkliai išauga, tuo tarpu trims Baltijos valstybėms ir Vengrijai ženkliai sumažėja“, - kovo 1 d. sakė premjeras.
