Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didelių gabaritų kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
„Reikalingi 39 mėnesiai šiems darbams atlikti, laikas bus pradėtas skaičiuoti nuo tos datos, kai bus paruoštas specialusis planas. Kelio statybos darbai turi būti baigti 2015 metų gruodžio 31 d., – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Jo teigimu, siektina, kad specialusis planas būtų parengtas anksčiau ir darbai galėtų būti baigti anksčiau, arba liktų laiko rezervas tiems darbams atlikti. Ministro teigimu, laukti, kol bus galutinai apsispręsta, ar bus statoma nauja AE, nereikia, nes visi darbai turi vykti „lygiagrečiai“.
„Šitas kelias yra numatytas kaip svarbi infrastruktūros transporto arterija, skirta vežti didelių gabaritų krovinius iš Klaipėdos uosto į rytus. Tokia arterija reikalinga ir neapkrautume didžiagabaričiais kroviniais ir sunkiuoju transportu Klaipėdos–Kauno–Vilniaus magistralės.
Antra – tam, kad 2020–2022 m. būtų pastatyta VAE, gabenti kai kuriuos krovinius reikia pradėti pakankamai anksti, 2016 metais. Tuo metu sprendimai jau bus, tačiau jeigu tik tada būtų priimti sprendimai (dėl kelio), kadangi reikia projektuoti, spręsti žemės klausimus, tai elektrinės darbo pradžia nusikeltų į daug tolimesnę ateitį“, – aiškino skubėjimo priežastis A. Sekmokas.
A. Sekmokas teigia esąs įsitikinęs, kad naujasis kelias bus naudingas ne tik elektrinės statybai.
„Transporto srautai didės. Krova Klaipėdos uoste didėja, planuojamas Būtingės giliavandenis uostas, tai kelių infrastruktūra yra viena iš labai vertingų komponenčių, kurios yra svarbios ekonomikai. Turint ne tik Vilniaus–Kauno–Klaipėdos magistralę, bet dar vieną magistralę, būtų didelis privalumas“, – aiškino jis.
Ministro teigimu, naujoji magistralė Klaipėda–Telšiai–Šiauliai–Panevėžys–Visaginas bus tiesiama esamų kelių pagrindu. Numatomo projekto kaina yra 200 mln. Lt. Reikės rekonstruoti ne tik kelius, bet ir stiprinti viadukus, tiesti elektros linijas ir kt.
Žalieji: tai bus vienkartinė investicija
„Kelių tiesimo projektą mes vertiname kaip dar vieną papildomą investiciją, kuri gali siekti kelis šimtus milijonų litų, ir šie kaštai turėtų būti įskaičiuoti į naujosios atominės elektrinės statybos kaštus. Iš kitos pusės jeigu vyriausybė šį projektą padarytų prioritetiniu projektu, tai reikštų, kad tam būtų skiriamas valstybės dėmesys ir galimai nukentėtų kiti svarbūs projektai toje pačioje kelių tiesimo srityje“, – portalui Balsas.lt sakė Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys.
Anot jo, jeigu tuos kelis šimtus milijonų litų būtų galima investuoti į provincijos kelių, žvyrkelių asfaltavimą realiai pagerinant daugybės Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, tai nauda būtų neabejotina.
„O tie keliai, tiltai ir aplinkkeliai, kuriuos reikės iš naujo nutiesti ir sutvirtinti, kad būtų galima gabenti tą nepaprastai didžiulių gabaritų reaktoriaus krovinį, iš esmės yra vienkartiniai – vieną sykį nugabenus tą didžiulį krovinį, jie toliau stovės sutvirtinti, bet tokių tvirtų kelių daugiau Lietuvai nereikės“, – sakė L. Balsys.
„Aš tai traktuoju kaip vienkartinę niekuo nepateisinamą investiciją ekonominiu požiūriu, o politiškai mes vėl matome, kaip valdančioji koalicija ir dabartinė vyriausybė su buldozeriu važiuoja per Lietuvos žmonių nuomonę ir interesus, ir dar nesulaukus sprendimo dėl atominės elektrinės statybos, jau projektuojami su ja susiję kiti didelių investicijų reikalaujantys projektai. Pats premjeras sakė, kad net Seimui ratifikavus Koncesijos sutartį, galutinis sprendimas, ar bus statoma elektrinė Lietuvoje, bus priimtas tik 2015 metais, tai kokia prasmė dabar vyriausybei priimti strateginės reikšmės objektų planą, turiu omeny kelių rekonstrukcijos projektus, jeigu galbūt mes tos elektrinės dar ir nestatysime“, – kalbėjo L. Balsys.
Jo teigimu, visuomenei dėl šių projektų daug kas neaišku, ir vienas iš kylančių klausimų – korupcijos grėsmės klausimas.
„Keliai, tiltai ir viadukai greičiausiai eis per ūkininkų žemes. Galbūt tas žemes reikės pirkti, o kas gali paneigti galimybę, kad atsiras suinteresuotų žmonių, kurie dabar supirks ūkininkų žemes, o paskui tas žemes brangiai parduos valstybei, nes ten reikės tiesti didelį tiltą ar panašiai“, – nuogąstauja L. Balsys.
Taip pat skaitykite:
