elektra

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams  tvarkai nuo šių metų liepos. Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus dar svarstys Seimas. Jam pritarus, išaugusi energetikos išteklių bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, skirtumą sumokės visi mokesčių mokėtojai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai susiję su Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo paketu.

Antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui artėjant į pabaigą dar kartą jo  atidėti nenumatoma, nes tai sukeltų sumaištį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Vyriausybės parengtame infliacijos pasekmių mažinimo pakete gyventojams numatyta finansinė pagalba dėl išlaidų elektrai.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Dingus elektrai namuose gyventojai patiria didesnių, ar mažesnių nepatogumų. Tačiau vilnietė, gyvenanti nuosavame name, skundėsi, kad net kelios valandos be elektros kelia nemažai iššūkių. Anot jos, elektros skirstytojas turėtų pasirūpinti alternatyviais elektros tiekimo šaltiniais, pavyzdžiui, generatoriais. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, kad įstatymas to nenumato. Tačiau suskaičiavo, kiek ilgiausiai tiekėjai gali gyventojus palikti be elektros.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Milijonas lietuvių dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Beveik pusei jų beliko vos du mėnesiai tai padaryti, likusiems – iki metų galo. Ir ne tik gyventojams sunku susivokti siūlomų tarifų klampynėje, juolab kad kainos tik kyla. Stebėdamas, kad rinkose elektra pinga, štai ir ekonomistas Tadas Povilauskas jau stebisi, ar ne per brangiai tiekėjai reikalauja mokėti. Ekonomistas Tadas Povilauskas rengiasi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Suomijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Fingrid“ penktadienį pranešė nuo balandžio 24-osios apribosianti jungčių su Rusija pralaidumą, sumažindama importo iš Rusijos į Suomiją pajėgumus nuo 1300 iki 900 megavatų (MW). „Perdavimo pajėgumai tarpvalstybinėse jungtyse su Rusija bus apriboti siekiant užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą“, – teigiama pranešime.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Elektrėnuose netrukus visoms, per 30 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninei – elektrą pradės tiekti už 1,1 mln. eurų įrengta 1,2 MW galios saulės elektrinė. Ją įrengė savivaldybė, o ją finansavo kartu su valstybe.  Kaip BNS teigė Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė,  APVA saulės elektrinei įrengimui skyrė 80 proc. lėšų (861,8 tūkst. eurų), likusius 20 proc. (apie 200 tūkst.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki 2030-ųjų tikisi pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją. Šiuo metu bendrovė tęsia saulės elektrinių įrengimą ant jos pastatų stogų bei vandenviečių teritorijose.  Įmonė praėjusią savaitę pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Saulės grąža“, kuri suprojektuos ir įrengs saulės elektrines.

Jau šiais metais nemažai elektros vartotojų sulauks svečių. Dabartiniai jų elektros skaitikliai bus pakeisti naujais. Atskirai mokėti už juos nereikės, tačiau jų kaina bus įtraukta į galutinę elektros kainą. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas informavo portalą tv3.lt, kad nauji elektros matavimo prietaisais bus pradėti keisti jau netrukus. „Šiuo metu atliekami su skaitiklių diegimu bei programos įgyvendinimu susiję darbai.

Viename iš Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos kaimų pareigūnai išaiškino neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų atvejį. Paaiškėjo, kad elektrą vogė vietos gyventojas, norėdamas kasti kriptovaliutas, pranešė policija. Antradienį Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su ESO darbuotojais patikrino pranešimą apie galbūt vykdomą nusikalstamą veiką.

Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen Synthos Green Energy“ ketina importuoti elektros energiją iš Ukrainos,  „Orlen Synthos Green Energy“, kurią įkūrė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir „Synthos Green Energy“, rengiasi investuoti į projektą, kuriame numatomas elektros energijos importas iš Ukrainos. Bendrovė savo svetainėje pranešė, kad šio projekto įgyvendinimas padės tenkinti Lenkijos pramonės elektros energijos poreikius ir sumažins Lenkijos priklausomybę nuo angliavandenilių.

Antradienį Lietuvoje sustiprėjęs vėjas vertė medžius, nutraukė elektros laidus. Nuo antradienio 6 val. ryto iki trečiadienio 6 val. ryto ugniagesiai 14 kartų visoje Lietuvoje vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių: Klaipėdos apskrityje buvo keturi išvykimai, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse vykta po du kartus, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po vieną, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Antradienio naktį, po 3 val.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas sinchronizavimo su Europos tinklais projektas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Negalime laukti iki 2025 metų ir nuo Rusijos tinklų turime atsijungti kaip galime greičiau, nes elektros energija gali tapti dar vienu šmeižto ir šantažo įrankiu agresoriaus rankoje“, – po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) sakė G. Nausėda.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusią savaitę pranešus apie rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ apribotą galimybę atlikti bankų operacijas, o Varšuvos vertybinių popierių biržai dėl galimų sąsajų su Rusijos oligarchais sustabdžius prekybą įmonės akcijomis, kai kurie dideli bendrovės klientai jau nutraukė ar ketina nutraukti elektros tiekimo sutartis su įmone. Pati bendrovė išsamių komentarų apie tai neteikia.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms ir šių metų viduryje baigiantis antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui, kai kurie politikai kelia klausimą, ar nereikėtų jo dar kartą atidėti ir taip sumažinti naštą gyventojams dėl, tikėtina, didėsiančių elektros kainų.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, Energetikos ministerija sako kartu su rinkos dalyviais svarstanti, ar dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą.  „Dėl tolimesnių etapų atidėjimo ar nukėlimo sprendimai bus priimti tada, kai turėsime galutinę informaciją, koks galimas kainų augimas ir koks bus visuomeninio tarifo lygmuo. (...) Žiūrėsime, ką siūlo nepriklausomi tiekėjai.

Norėtumėte sumažinti elektros sąskaitas? Skalbimo ekspertas ir „Laundryheap“ generalinis direktorius Deyan Dimitrov pasidalijo septyniais patarimais, kaip sumažinti energijos suvartojimą. Tad kaip ir kada geriausia skalbti?  Skalbimo mašiną naudokite vėlai vakare arba anksti ryte Manoma, kad 16–19 val. yra pats brangiausias laikas skalbti ar džiovinti drabužius, nes dėl padidėjusio poreikio šiomis valandomis elektra gali būti brangesnė, atsižvelgiant į jūsų tarifą.

Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, vėlų pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis Zaporižios atominėje elektrinėje šalies pietuose.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros su Baltarusija, Rusija ir Baltijos šalimis elektros  energetikos sistemos (BRELL), sako šalies prezidentas. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni „Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose Baltijos šalyse toliau kilo. Didžiausias, net 76 proc. augimas fiksuotas Lietuvoje – čia elektra kainavo 178,17 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina didėjo 73 proc. iki 174,91 Eur/MWh, Estijoje – 55 proc. iki 156,72 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų kilimą lėmė staigus energijos išteklių kainų augimas biržoje – naftos kaina pakilo 21 proc., gamtinių dujų – 104 proc., o anglies – 95 proc. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba regione sumažėjo 28 proc.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai mažina komercinį elektros importą per jungtis su Rusija, pranešė „Litgrid“.  Nuo ketvirtadienio bendras į Baltijos šalis iš Rusijos importuojamos elektros kiekis negalės būti didesnis nei 300 megavatų (MW) – per sistemines Lietuvos ir Latvijos jungtis su Rusija negalės patekti daugiau nei po 150 MW elektros.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Lietuvoje pernai suvartotas rekordinis elektros energijos kiekis – 12 teravatvalandžių (TWh) – 7,8 proc. daugiau nei 2020 metais ir daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh. Beveik pusę Lietuvoje elektros pagaminta iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių, pranešė „Litgrid“.  40 proc. suvartotos energijos sudarė Lietuvoje pagaminta energija. Tačiau tai mažiau nei 2020 metais, kai šalis pasigamino 46 proc. elektros.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šeštadienį praūžusios audros padarinius beveik visiškai pašalino – be elektros yra apie 200 klientų.  „Alytaus regione, kur situacija sudėtingiausia dėl miškingų vietovių, elektros tiekimo sutrikimus po audros jaučia apie 200 klientų ir fiksuojama likusių apie 10 gedimų“, – BNS nurodė bendrovė.  Gedimus planuojama pašalinti iki vėlyvo vakaro, o jei liks pavienių gedimų, jie bus šalinami per naktį.

Dėl stipraus vėjo ar griūvančių medžių nutraukytų bei pažeistų laidų elektros šeštadienio pavakarę neturėjo apie 14 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje, praneša įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Iš viso elektros tiekimas šeštadienį buvo sutrikęs, bet atstatytas apie 155 tūkst. klientų, iš kurių maždaug 90 tūkst. vartotojų elektrą atgavo ją pradėjus tiekti iš kitų linijų greičiau negu per tris minutes nuo dingimo.

Elektromobilių vairuotojams šokas – dvigubai pabrango įkrovimas. Elektrai išbrangus elektromobilių savininkai jau svarsto, kad pigiau važiuoti tapo jau net benzinine mašina. Norinčius sutaupyti, ekspertai ragina vengti viešų mokamų įkrovimo vietų. Tuo metu „Ignitis“ atstovų teigimu, kitiap būti negali  – brangstant elektrai rinkoje, jie kelia tarifus ir elektromobiliams. Vilnietis Adrianas patenkintas, kad vairuoja elektromobilį.

Lietuvos bankui nurodžius šalies finansų įstaigoms pasiruošti galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas sako, kad elektros tiekimas Lietuvoje nenutrūks – šalies sistema pasiruošusi dirbti stabiliai, be to, ji turi jungtis su Vakarais.

Iki 2023 metų vidurio bus remontuojamas didžiausios šalyje elektros gamintojos Lietuvos elektrinės 300 megavatų (MW) galios 8-asis blokas, pranešė „Ignitis grupė“ Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pasirašė beveik 3,2 mln. eurų vertės sutartį su „Elektrėnų energetikos remontu“. Pagal ją įmonė atliks turbinos ir generatoriaus kapitalinio remonto darbus.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Estija kartu su Latvija galėtų pastatyti bendrą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, sako Estijos ministrė pirmininkė. Pasak jos, projektas padidintų Baltijos šalių energetinį saugumą.  „Kalbėjome, kad su Latvija reikia vystyti bendrą vėjo jėgainių parką jūroje, tai suteiktų galimybę išvengti staigių kainų svyravimų.

  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas per praėjusius metus sumažėjo 26,7 proc. iki 19,5 mln. eurų, o pajamos augo 30,4 proc. iki 270,6 mln. eurų. Anot pranešimo, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to smarkiai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda dviejų svarbių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai – statybos darbus. Jų metu bus rekonstruojama linija Jurbarkas-Bitėnai, o linijos Klaipėda-Grobinė atkarpa nuo Klaipėdos-Kretingos rajonų ribos iki būsimos transformatorių pastotės Darbėnuose, keičiant vienos grandies 330 kV oro linijas į dvigrandes.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad kai kurie elektros gamintojai dar lanksčiau galėtų įsigyti gamtinių dujų.  Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad lankstumas tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje gali būti labai svarbus dėl geopolitinės situacijos Europoje, jeigu sutriktų gamtinių dujų importas iš Rusijos ar jų tiekiamas būtų nepakankamas.

Po sekmadienį vakarų Lietuvoje praūžusios audros elektros energijos tiekimas atkurtas didžiajai daliai gyventojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Klaipėdos ir Alytaus regionuose elektros tiekimas dar neatkurtas maždaug 5 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė ESO atstovas spaudai Paulius Kalmantas. Pasak ESO, elektros tiekimas atstatytas jau apie 90 tūkst. vartotojų, kuriems elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes. Momentais buvo fiksuojama net apie 3 tūkst.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse 2021 metais padidėjo 6 proc., o vartojimas – 4 proc., parodė Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ paskelbti duomenys. Estijos elektrinės pernai pagamino 6,3 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 32 proc. daugiau negu metais anksčiau. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas šalyje padidėjo 6 proc. ir sudarė beveik 9 TWh, pranešė „Elering“. Latvijoje elektros energijos gamyba paaugo 2 proc.

Ekstremalios audros padariniai – vis dar šalinami. Elektros tiekėjai skelbia, kad visoje šalyje elektros vis dar neturi tūkstančiai klientų. ESO išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad sutrikimus šalina net 177 brigados. „Itin galinga audra talžė visą Lietuvą – dalis gyventojų vakar ir šiandien susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Didžiajai daugumai elektra buvo dingusi mažiau nei tris minutes.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.