Lietuva priklauso vadinamajam BRELL energetiniam žiedui, kuris jungia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemas.
Baltijos šalių elektros energijos sistemų dažnį centralizuotai valdo dispečerinė iš Maskvos, todėl Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra priklausoma nuo Kremliaus.
Kiek Lietuvoje yra rusiškos elektros?
„Mes turime pagrindinę priklausomybę nuo elektros energijos. Šalyje pasigaminame vos 34 proc. [elektros energijos], likusi yra importuojama, didelė jos dalis yra iš Rusijos“, – vaizdo įraše teigė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas.
„Litgrid“ duomenimis, bendras importo srautas kovo mėnesį sudarė 69 proc. šalies suvartojamos elektros energijos. Kovo 25–31 dienomis 55 proc. visos importuojamos elektros gavome iš kaimynų latvių, 34 proc. iš Švedijos ir 11 proc. iš Kaliningrado.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas, energetikos ekspertas Virgilijus Poderys teigia, kad iš Latvijos importuojamoje elektroje yra ir dalis rusiškos elektros, tad Lietuva yra daugiau priklausoma nuo rusiškos elektros importo, nei tai parodo statistika.
Visgi, kaip pažymi pašnekovas, importui iš Latvijos priskiriame sraute patenka ir suomiška elektra.
„Bet kuriuo atveju galime pasakyti, kad kokie 150 megavatų ateina iš Kaliningrado, kokie 150 megavatų iš kontinentinės Rusijos“, – naujienų portalui tv3.lt sakė V. Poderys.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, konservatorius Justinas Urbanavičius teigia, kad anksčiau Lietuva iš Rusijos gaudavo dvigubai daugiau elektros energijos iš Rusijos, tačiau po susitarimo su kitomis Baltijos šalimis, ši priklausomybė sumažinta.
„Tą priklausomybę mažinam kiekvieną kartą, mes pereiname prie europietiškos elektros“, – tvirtino jis.
Prezidentas ragina spartinti sinchronizaciją
Lietuva jau bene 15 metų įgyvendina Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektą, kuriuo siekiama atskirti Baltijos elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su kontinentine Europa.
Planuojama, kad sinchronizacijos projektas bus baigtas ne vėliau nei 2025 metų, tačiau tam dar reikia atlikti būtinus bandymus, baigti statyti 200 MW bateriją bei nutiesti jūrinę jungtį „Harmony Link“. Šiuo metu baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tą turime padaryti anksčiau.
„Negalime laukti iki 2025 metų ir nuo Rusijos tinklų turime atsijungti kaip galime greičiau, nes elektros energija gali tapti dar vienu šmeižto ir šantažo įrankiu agresoriaus rankoje“, – po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen sakė G. Nausėda.
Apie būtiną skubą anksčiau kalbėjo ir šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.
Turime būti pasiruošę šiame kontekste, pirmiausiai mes turime spartinti atsijungimą nuo BRELL tinklo, kuris buvo suplanuotas 2025 metais, turime baigti tai anksčiau“, – teigė jis.
Anot K. Budrio, Lietuva turi būti pasiruošusi kuo greičiau prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų.
„Reikia pasidaryti namų darbus. Jeigu vis dėlto taip įvyktų vos ne rytoj ir būtų nuspręsta kaip atsaką, kaip poveikį Lietuvą atjungti nuo BRELL tiekimo, mes turėtume galimybę ekstra atveju prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų, sinchronizuotis per Lenkiją, tai nesaugu, bet pasirengimas tam vyksta. Rizika tokia yra ir imamasi visko, kad ji būtų suvaldyta“, – kalbėjo K.Budrys.
Už energetiką atsakingi visų Baltijos valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą. Tačiau tam dar reikia atlikti būtinus bandymus.
Visą Lietuvos elektros sistemą pirmą kartą laikinai atjungti nuo posovietinės IPS/UPS zonos, kai ji dirbs salos režimu, numatoma atlikti šių metų rugsėjį. Kada bus atliktas bendras Baltijos šalių bandymas, kol kas neaišku. Iki šiol Lietuvoje buvo atlikti tik daliniai izoliuoto darbo bandymai.
2020 metais „Litgrid“ atliko tokį bandymą, kai atskirai nuo IPS/UPS sistemos veikė didžiosios Lietuvos elektrinės ir nuolatinės srovės jungtis su Lenkija „LitPol Link“.
Praėjusį gruodį Lietuvos ir Lenkijos operatorės „Litgrid“ ir PSE taip pat atliko bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos bei Europos sinchronine zona.
Siekiant visiškai pasirengti atsijungimui nuo BRELL, šiemet numatoma baigti statyti 200 MW bateriją, o vėliau – nutiesti jūrinę jungtį „Harmony Link“.
Atsijungti galime ir anksčiau
J. Urbanavičius įsitikinęs, kad atsijungimą nuo BRELL žiedo tikrai galima pasiekti anksčiau, nei 2025 metai.
„Tikrai nemaža dalis tų darbų padaryta, pagrindiniai projektai jau praktiškai veikia. Likusieji darbai yra kosmetiniai. Pagrindiniai namų darbai jau yra padaryti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė konservatorius.
„Manau, kad apie kokius 2023 metus jau galima būtų kalbėti. 2023–2024 metai maždaug. <...> Tie darbai tikrai nestringa, tos žalios šviesos vis užsidega, judama sparčiai į priekį“, – pridūrė jis.
Reikia Baltijos šalių noro
V. Poderys pažymi, kad norint paspartinti sinchronizacijos procesą, reikia, kad to norėtų visos Baltijos šalys ir jos kartu imtųsi veiksmų, vienos Lietuvos noro tam nepakaks.
Antra, anot pašnekovo, svarbu, kad tos šalys, prie kurių jungtųsi Lietuva – Lenkija, Skandinavijos šalys – būtų pasiruošusios padėti.
„Kiek tenka girdėti, tai mūsų Vakarų kaimynai rodo tą pozityvą, tai mums trims Baltijos šalims reikia susitarti, ką galime padaryti dar greičiau“, – kalbėjo V. Poderys
Mus gali atjungti
G. Nausėda yra viešai sakęs, kad Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo BRELL žiedo. Pasak šalies vadovo Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni.
J. Urbanavičius teigia, kad mes privalome stengtis kuo greičiau atsijungti nuo BRELL žiedo, nes Rusija gali tuo pasinaudoti.
„Mes esame ir pasiruošę. Ypač smagu, kad Lietuvos elektros sistema jau galėtų veikti per sinchronizuotą „LitPol Link“ jungtį, gaunant avarinę pagalbą iš Lenkijos. Tai mes tikrai užpildytume visą dalį mums reikalingos elektros“, – tvirtino politikas.
„Paprastas vartotojas to nepajustų“, – pridūrė jis
V. Poderio teigimu, jei Rusija atjungtų Lietuvą nuo BRELL žiedo, laikinai pakiltų elektros kainos, tačiau paprasti vartotojai dėl pačio elektros tiekimo didelio nepatogumo nepajustų
„Tuomet reikėtų, kad lenkai, suomiai, švedai padėtų mums, pakeltų savo gamybinius pajėgumus. Manau, kad jie tą darytų ir mes išsilaikytume“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
„Jeigu tinkamai pasiruoštume, tai nepajustume. Būna, kad ir linija nutrūksta, būna, kad ir didelis generatorius sugenda. Tam tikri mirktelėjimai būna, bet čia yra sekundės dalys. <...> Jeigu nesuvaldytume to pertrūkio, neduok Dieve, ir nutiktų tas blackoutas, tai paprastai per dieną, per dvi susitvarko. Bet čia tokiu atveju, jei visai numirtų trijų šalių elektros sistemos. Tai dienos ar dviejų klausimas, kol atstatomos pilnai“, – pridūrė jis.
Jeigu nutiktų tokia kraštutinė situacija, anot V. Poderio, yra įvertinta, kad visos trys Baltijos šalys per kelių dienų elektros netekimą patirtų maždaug pusės milijardo eurų žalą.
„Toks brangus nemalonumas. Bet, kad nutiktų blackoutas dienų dienomis, tai netikiu, neįmanoma“, – tvirtino V. Poderys.
