elektra

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Likus mažiau nei savaitei iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, jo vis dar nepasirinko 268,1 tūkst., arba 36 proc. antrojo etapo vartotojų, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmadienį pateikti duomenys. Per savaitę tiekėją pasirinko 41,5 tūkst. vartotojų.   Daugiausia antrojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų – 322 tūkst. (68,2 proc.) – pasirinko „Ignitį“, 66,4 tūkst. (14,1 proc.) – „Perlas energiją“, 43,8 tūkst. (9,3 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė papildomų 3 mln. eurų (su PVM) skyrimui elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa svarbios oro linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Pernai kovą pasirašytos sutarties su bendrovėmis „Empower-Fidelitas“ ir „Empower AS“ vertė siekia 14,9 mln. eurų (su PVM), tačiau valdyba siūlymu, numatyta dar 3 mln.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 9 proc. iki 201,7 euro už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje kaina kilo 10 proc. iki 201,7 euro, o Estijoje – 17 proc. iki 175,5 euro, pirmadienį pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjęs elektros gamybos lygis iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir hidroenergijos. Taip pat 18 proc. krito energijos srautas iš Suomijos ir 10 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, jog kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje taip pat galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.  „Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tą mes tikrai atidžiai sekame. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Vilniuje ant elektros stulpų bus įrengiamos elektromobilių krovimo stotelės. Pasak sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ direktoriaus Andriaus Deimanto, įmonė siekia išnaudoti savo valdomą apšvietimo tinklą elektromobilių krovimui, taip pat svarsto perimti iš savivaldybės dar 25 elektromobilių krovimo stoteles ir jas eksploatuoti. „Bandome keletą variantų, kai kurie variantai yra išorinės stotelės – jas planuojame paleisti jau kitą savaitę. Jos padaromos lengviau.

Kylant elektros energijos kainoms, Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – tai saulės generuojama energija, kurią, energetikos įmonių teigimu, pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Pašnekovės atskleidžia, kad naudojant saulės energiją galima sutaupyti net 80 proc. elektros išlaidų.

Likus savaitei iki didelės vartotojų grupės nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo pabaigos jų atstovai neatmeta, jog paskutinę akimirką gali nespėti aptarnauti visų besikreipiančių, todėl dalis žmonių bus priversti pirkti brangesnę garantinio tiekimo elektrą.   Tiekėjai tikina, jog elektros kainas lemia situacija rinkoje, todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likusi savaitė paveiks konkurenciją.

Lietuvai aktyviai plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių projektus šalyje apie 2030-uosius gali būti nedidelis elektros energijos perteklius, sako elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Todėl, pasak jo, iki tol reikėtų įgyvendinti projektus, kaip panaudoti perteklinę elektrą.  „Mano spėjimas būtų, kad toks lengvas, švelnus (elektros – BNS) energijos perteklius Lietuvoje nusimato apie 2030-uosius metus.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.

365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.  Skola tiesiogiai iš valstybės biudžeto bus išmokama dalimis, kurias įtvirtins liepos mėnesį tarp Finansų ministerijos ir įmonės numatoma pasirašyti sutartis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį priėmė sprendimą dėl visuomeninio elektros tiekimo kainų, kurios įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. Patvirtintos visuomeninio tiekimo kainos bus taikomos trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus ir liepos 1 d. neturės įsigaliojusios sutarties su pasirinktu nepriklausomu tiekėju. Tokių vartotojų šalyje yra daugiau kaip  500 tūkst.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“, pastarąją savaitę siūliusi brangiausią elektrą nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams, siūlomas kainas sumažino.  Pasak įmonės, jos 18 mėnesių vienos laiko zonos plano su fiksuota kaina kilovatvalandės kaina sumažėjo beveik dviem centais iki 30,7 cento, įskaitant 0,4 cento „Ignitis“ nuolaidą, kurią nutraukus sutartį reikės grąžinti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 2-2,3 karto didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, pritaikius papildomos dedamosios kompensaciją, viršutinė riba auga beveik du  kartus – nuo 16,423 iki 32,491 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – 2,3 karto nuo 12,596 iki 28,423 cento.

„Ignitis“ klientai klausia, kur reikės kreiptis ir kokį prašymą rašyti, kad būtų pritaikyta dalinė kompensacija už suvartotą elektros energiją. Atsakome, kad klientams nieko daryti nereikia, kompensacija bus pritaikyta automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką.

Jau nuo liepos elektros ir dujų kainos turėtų kilti net du kartus. Siekiant suvaldyti tokį kainų šoką, valdžia nusprendė gyventojams kompensuoti dalį išlaidų ir tam skiria daugiau nei pusę mlrd. eurų. Kai kurie ekspertai sako, kad tą padaryti reikėjo anksčiau, mat žmonės, nežinodami kompensacijų dydžių, nesirinko elektros tiekėjų, o dabar net 300 tūkstančių nepasirinkusiųjų užgrius tiekėjus, dėl to gali kilti daug nesklandumų.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatorėms atsisakius sisteminių paslaugų iš Rusijos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog žengtas svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas.  „Sveikinu šį svarbų Baltijos šalių elektros energijos operatorių susitarimą. Tai svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas“, – pranešime sakė D. Kreivys.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.  Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Nuo birželio 1-osios keičiasi AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas. Persikelti su automobiliu brangs daugiau nei 5 eurais.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas ir iš pirmaujančios pozicijos nusileido į antrą-trečią vietas.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis. Tiesa, valdžia skatina žmones nedvejoti, mat valstybė nuo liepos 1 dienos žada gyventojams padengti iki 9 centų už kilovatvalandę.

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) jų mokamos kainos, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos vartotojams, sako energetikos viceministrė. Tai reiškia, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeninį elektros bei dujų tarifus buitiniams vartotojams paskelbs jau po birželio 1-osios, o jie įsigalios nuo liepos.  Pasak Ingos Žilienės, Energetikos ministerija dar laukia VERT skaičiavimų.

Liko vos mėnuo iki antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigos. Specialistai įspėja, kad tiekėjo iki birželio 18 d. nepasirinkę gyventojai už elektrą mokės brangiau. Todėl ragina suskubti ir pasirašyti sutartį su pasirinktu elektros tiekėju. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila sakė, kad iš pirmojo etapo 1000 gyventojų dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Iš viso 99 proc. jau yra jį pasirinkę.

Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas. Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc.

Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas. Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc.

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

Rinkos reguliuotojui paskelbus naują nuo liepos galiosiančią` visuomeninę elektros kainą bus daugiau aiškumo gyventojams renkantis nepriklausomą tiekėją, sako Lietuvos energetikos agentūros vadovas.  Virgilijus Poderys įsitikinęs, jog tuomet vartotojai nepriklausomą tiekėją pradės rinktis aktyviau.  „Žmonės dabar lygina visuomeninę kainą, tiekėjų kainą, klausia, kodėl tokie skirtumai. Bet jie lygina dabartinę visuomeninio tiekimo ir būsimas tiekėjų kainas“, – BNS sakė V. Poderys.

Prekyba elektros energija tarp žemyninės Rusijos ir Baltijos šalių iš esmės baigėsi nuo gegužės 1 dienos be jokių didesnių pareiškimų, šeštadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Pasak bendrovės vadovo Taavi Veskimagi, taip pat baigėsi Suomijos ir Rusijos prekyba elektra, bet patikino, kad pavojaus tiekimo saugumui Estijoje nėra. „Kita vertus, sumažėjus kiekvienai rinkoje pagamintai megavatvalandei (MWh), situacija tampa labiau įtempta.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 19,85 cento už kilovatvalandę (kWh). Pernai lapkritį reguliuotojo 2022-iems nustatyta prognozuojama rinkos kaina buvo 6,214 cento.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė šią savaitę nustačiusi šią kainą antrajam pusmečiui – ji naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Užsitęsęs sprendimų priėmimas, iki šiol neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka bei jų dydis, nepatvirtinta visuomeninė elektros kaina, neleidžianti žmonėms tinkamai įvertinti bei palyginti pasiūlymų bei formuojanti neigiamą nuostatą apie procesą, – tokius trūkumus artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai mato nepriklausomi elektros tiekėjai.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymams iš biudžeto kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui nuo šių metų liepos.   Numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę.  Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.

Seimui antradienį svarstant atnaujintą biudžetą ir kompensacijas dėl išaugusių dujų ir elektros kainų, opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad parlamentas turėtų priimti sprendimą ir dėl elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo. „Vyriausybė nesugebėjo užtikrinti, kad elektros tiekėjo pasirinkimas bei kainodara būtų skaidri ir aiški žmonėms.

Kelyje Vilnius–Utena – uždaromas kelias. Pranešama, kad toks sprendimas priimtas dėl remonto darbų. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 16,70 iki 21,40 km (abiem kryptimis) bus uždaromas ir kreipiamas apylanka nuo 2022-05-10 07:00 val. iki 2022-05-11 17:00 val. 2022 m. gegužės 10–11 dienomis dėl vykdomų aukštos įtampos elektros tinklų remonto bus uždaromas eismas magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena nuo 16,70 iki 21,40 km.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas.

Artėjant birželio 18 dienai, kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių, turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Ignitis“ informuoja, kad to nepadarę vartotojai gali patirti didesnių išlaidų. Remiantis aktualiais duomenimis, tokiu atveju elektros galutinė kaina gali siekti ir 40 ct/kWh. Pasirinkus „Igničio“ planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą, už elektrą reikia mokėti po 0,167 euro už kWh.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa būtų galima pagreitinti pirmiau įgyvendinus pačius svarbiausius jos projektus, o kitų vykdymą atidedant jau po faktinio susijungimo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.