Vėjo jėgainių verslininkai tikina esantys pajėgūs pristatyti visoje Lietuvoje tiek jūroje, tiek ir ant žemės ir per dešimtmetį užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau skundžiasi, kad ilgai užtrunka statybų derinimai – iki 3 metų.
„Daugiausiai laiko užima poveikio aplinkai vertinimas, suderinimai su instritucijom. Kai reikia suderinti su žmonėm, už nieką neatsakančiais, jam vienodai bus ar ne malūnas. Sausumoj išmoko gyventojai už leidimą, kad matysiu tavo malūną už kelių kilomretrų, mokėk pinigus. Toks verslas atsiradęs Lietuvoj“, – aiškina vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.
Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje Europos Sąjunga skubiai siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, naftos ir elektros. Lietuva rusiškos naftos ir dujų yra pasirengusi greitai atsisakyti – Mažeikių naftos įmonė ketina neilgai trukus naudoti Saudo Arabijos naftą, o suskystintų dujų terminalas jau nebepriima rusiškų dujų. Tačiau su elektra užduotis sunkesnė.
Lietuva sugeba pasigaminti tik 40 proc. reikalingos elektros, tad daugiau nei pusę tenka importuoti ir pernai šeštadalį reikalingos elektros Lietuvai teko pirkti iš Rusijos. Kad atsisakytų rusiškos elektros, Lietuvai reikia daugiau pasigaminti pačiai ir Vyriausybė jau skelbia tikslą per 8 metus gamybą Lietuvoje padvigubinti, kad importas sudarytų ne daugiau 10–20 proc.
„Išsiunčiame beveik 3 mlrd. eurų kiekvienais metais užsienio verslams, kurie gamina elektrą ar naftos, dujų išteklius, ir šitie pinigai galėtų likti čia, ir dar nesukeltume taršos. Čia dvigubas laimėjimas Lietuvai, šalies ekonomikai“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Didžiausias viltis vyriausybė deda į saulės ir vėjo energetiką, tad ketina skubiai lengvinti sąlygas, mažinti biurokratines kliūtis tokių elektrinių įrengimui. Premjerė Ingrida Šimonytė skubiai susikvietė parlamentinių partijų atstovus prašydama Seime paremti šį planą.
„Norint pastatyti atsinaujinančios energetikos elektrinę, didelę ar mažą, šiandien užtrunka daugiau nei trys metai. Šiuo paketu elektrinė galės pasistatyti per tris mėnesius. Be abejo, jeigu ji didelė, daro poveikį aplinkai, procedūros bus ilgesnės“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys,.
Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje opozicinės partijos neprieštarauja energetinių saitų su Rusija nutraukimui. Tiesa, perspėja, kad teks daug laiko skirti aiškinimams gyventojams, nenorintiems pro langus matyti vėjo elektrinių ir bijantiems elektros kainų augimo.
„Bus palaikymas, tik klausimas detalėse, prasidės ir visuomenės reakcija, nes statant vėjo jėgainę kažkam bus nelabai gražu, nelabai patogu, kaip pavyks atsisakyti gamtosauginių reikalavimų, susitarti su bendruomene, čia bus tikrai didžiulis iššūkis“, – kalba „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Trūksta diskusijos apie kainas tiek šiandien, tiek iki 2030 metų. Visas investicijas, ar tai klasikinės dujų, ar atsinaujinančios, dengia tarifas, turėsime kiekvienas sumokėti iš savo kišenės“, – sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad vyriausybės užmojai per aštuonerius metus prisistatyti saulės ir vėjo jėgainių tiek, kad patenkintume iki 90 savo poreikių yra realu. Tiesa, kiek toks aštuonerių metų planas pareikalautų milijardų eurų investicijų, prognozuoti nesiima.
„Dabar po truputį brangs ir saulės elektrinės, paklausa didelė, paisūla metalų stringa, gali irgi brangti, pasakyti, kiek kainuos, sunku. Tačiau tai tikrai teisingas kelias“, – tikina V. Jankauskas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys įtikinėja, šiuo metu už energetikos išteklius Lietuva moka per brangiai, nes pati jų nesigamina, o elektros kainas Europoje diktuoja Vokietijos rinka.
Anot jo, gaminant elektrą Lietuvoje, jos kainos būtų mažesnės tiek gyventojams, tiek ir verslui.
