Panevėžietė Valentina sako šį mėnesį atsakingai taupiusi elektrą ir be reikalo jos namuose nedegino. Tačiau per mėnesį didelė šeimyna vis tiek suvartojo daugiau kaip 300 kilovatvalandžių elektros energijos, sumokėjo apie 60 eurų.
Pasak moters, nors namuose gausu elektrinių prietaisų dėl išaugusių kainų tenka kai kurių atsisakyti.
„Šaldikliai, kepimas, skalbimas, orkaitėje mažiau kepu, daugiau tada troškinu. Dar džiovyklė drabužių, bet stengiuosi išdžiaustyti kur nors kieme“, – pasakoja panevėžietė Valentina Misevičienė.
O valdžia žada jau nuo liepos mėnesio kompensuoti elektros ir dujų kainų šoką gyventojams. Daugiau kaip pusė milijardo – 570 milijonų eurų biudžete bus skiriama dujų ir elektros kainų amortizavimui. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė išvis nesiimtų jokių papildomų priemonių – elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams jau nuo liepos augtų daugiau nei dvigubai.
„Todėl matydama tokią situaciją Vyriausybė siūlo sprendinius, kad kainos gyventojams augtų ne daugiau kaip 40 procentų, skirtumą subsidijuojant iš valstybės biudžeto“, – teigia G. Skaistė.
Vyriausybė skaičiuoja, kad kitų metų antroje pusėje vidutinė elektros kaina turėtų kilti nuo 16 centų iki 33 centų už kilovatvalandę. Po antiinfliacinių priemonių elektros kaina turėtų sumažėti iki 23 centų už kilovatvalandę. Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, elektros kainų augimas bus kompensuojamas ir tiems, kurie pasirinko nepriklausomą tiekėją ir tiems, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą.
„Jeigu kalbėsime apie tuos vartotojus, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, yra numatoma subsidijuoti kilovatvalandės tarifą – numatant, kad tarifas nebūtų aukštesnis negu 23 centai“, – sako I. Žilienė.
Kompensacinis mechanizmas numatytas ir gyventojams, naudojantiems gamtines dujas. Skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių 2022 metų antroje pusėje vidutinė gamtinių dujų kaina namus šildantiems žmonėms turėtų kilti nuo 55 centų už kubinį metrą iki 1 euro 34 centų. Pritaikius kompensaciją – gamtinių dujų kaina siektų 77 centus už kubinį metrą.
„Šie sprendimai tikrai yra labai brangūs, bet nieko nedarant šokas gyventojams būtų labai didelis“, – kalba G. Skaistė.
O situacija išties įtempta, mat ženklų, kad elektros ir gamtinių dujų kaina, kuri susiformuoja biržose, mažėtų – nėra. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikina, kad iki gegužės mėnesio pabaigos paskaičiuos naujas elektros ir dujų kainas pagal rinkos tendencijas, o kompensacinį mechanizmą gyventojams valdžia pritaikys tik po to.
„Tai reguliuotojas nepolitikuoja, nustato teisingas kainas, kurios yra rinkoje. Atitinkamai, jeigu yra matoma, kad šitos kainos yra tikrai drastiškos, labai sunkiai pakeliamos vartotojams, tada taikomos antiinfliacinės priemonės, kurios leidžia suvaldyti kainų augimą. Dėl šių priemonių reguliuotojas jokių sprendimų nepriima“, – aiškina tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
„Šiai dienai mes nematome jokių ženklų – statistinių ir ateities sandorių, kad ta kaina didmeninė kaina būtų linkusi mažėti. Už tai mes manome, kad reikia būti prisitaikiusiems prie aukštesnių kainų“, – sako I. Žilienė.
Tiesa, ekonomistai skirtingai vertina valdžios nustatytas lubas elektros ir dujų kainoms. Vieni teigia, kad tai yra sveikintinas ir itin efektyvus sprendimas, kiti tvirtina, kad visuomenės požiūriu – tai nėra teisingiausias būdas kompensuoti išaugusias kainas.
„Tas būdas tiesiog kompensuoti tiems, kurių pakilo labiausiai išlaidos nėra teisingiausias visos visuomenės požiūriu, nes žmonės kiti ėmėsi iniciatyvų – pasikeitė lemputes taupesnes, įsivedė geoterminį šildymą, šilumos siurblius“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Energetinių kainų šoko amortizavimui valdžia numatė priemones ir verslui. Dujų ir elektros kainų dalies kompensacijos verslui sieks 120 milijonų eurų. Taip pat nukentėjusiems sektoriams siūlomos priemonės per „Invega“ – žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
