elektra

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino 9,6-14,6 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas 2022-ų metų pirmam pusmečiui.  Bendrovė „Ignitis“ vėliau nustatys diferencijuotus tarifus, kuriuos patvirtins taryba. Galutiniai tarifai paaiškės iki lapkričio pabaigos.   VERT tvirtinami tarifai taikomi tik tiems buitiniams vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo. Tokių dar yra daugiau kaip milijonas.

Aiškėja, kiek gi nuo Naujųjų metų mokėsime už elektrą ir dujas. Energetikos reguliavimo taryba svarsto buitiniams vartotojams elektrą branginti dešimtadaliu apie 10 proc., o gamtinės dujos pabrangs skaudžiau – apie 30 proc. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Seimo priimtas kainų mažinimo planas elektros kainoms nebus pritaikytas. Tačiau dujos be jo brangtų dvigubai. „Aš kaip tremtinė, pripratusi prie šalčio, taigoj užaugus, galima ir sumažinti šilumą.

Dujos gyventojams nuo sausio turėtų brangti 29-34 proc., o elektros kaina reguliuojamiems vartotojams, pasirinkusiems standartinį planą, – kiltų 10 proc., sako rinkos reguliuotojo vadovas, pateikęs preliminarius skaičiavimus.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Seimas apsispręs dėl Vyriausybės plano nuo kitų metų pradžios amortizuoti smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas balsuos dėl penkių įstatymų pakeitimų, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Europos Komisija (EK) patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbą keturių elektros kaupiklių statybai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „EK padarė išvadą, kad teigiamas priemonės poveikis tiekimo saugumui nusveria bet kokį galimą paramos sukeltą konkurencijos ir prekybos iškraipymą“, – rašoma pranešime.   „200 MW baterija yra vienas svarbiausių energetinių projektų nacionalinio saugumo prasme.

Į Lietuvos energetikos sistemą įjungiant trečią transformatorių, nuo trečiadienio kelias dienas vėl nebus prieinama jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbė, kad jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo 8 val. iki šeštadienio 19 val. Pirmieji du „LitPol Link“ išplėtimui skirti transformatoriai buvo išbandyti kiek anksčiau.

Pastaruoju metu viešumoje itin daug kalbama apie dujų, elektros kainų augimą. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad bent jau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jos buvo bene mažiausios visoje ES. Be to, per metus jos bene daugiausia ir buvo sumažėjusios. Eurostat duomenimis, palyginti pirmą pusmetį 2020 m. ir 2021 metais, vidutinės namų ūkių elektros kainos Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek pakilo.

Šiaurės rytinėse Jungtinių Valstijų pakrantėse trečiadienį siautėjusi  galinga audra be elektros energijos paliko daugiau nei 600 tūkst. namų, pranešė meteorologai. Labiausiai nukentėjo Masačusetso valstija, kur 8 val. ryto vietos ( 15 val. Lietuvos) laiku be elektros buvo 466 tūkst. namų. Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NVS) perspėja, kad padėtis yra pavojinga, gali kilti uraganinio stiprumo vėjo gūsiai, išvartyta daug medžių.

Kitais metai bus pradėti diegti išmanieji skaitikliai, kurie leis lengvai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius. Skaitikliai nuotoliniu būdu saugiai perduos suvartojimo duomenis ir informaciją apie technologinius tinklo parametrus, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Skaitiklių diegimo konkursą laimėję rangovai bus atsakingi už skaitiklių diegimą atskiruose Lietuvos regionuose ir iš viso per trejus metus diegs apie 340 tūkst.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse toliau mažėjo: Lietuvoje ji krito 15 proc. ir siekė 96,26 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina buvo 17 proc. mažesnė – 94,14 Eur/MWh.  „Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 7 proc., palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Suomijos buvo 4 proc. mažesnis, iš Rusijos – tik 2 proc.

Žiema tuoj pasibels, laikrodžius viena valanda atgal atsuksime po šešių dienų, o papildoma valanda lovoje mums reiškia tamsesnes dienas ir didesnę sąskaitą už elektrą. Anksčiau įjungti šviesą reiškia sunaudoti daugiau elektros energijos, tačiau kai ką galite padaryti, kad sąskaitos būtų kuo mažesnės, rašo express.co.uk. Šią žiemą taupyti pinigus namų ūkio komunalinėms paslaugoms tūkstančiams taps prioritetu, nes energijos kainos ir toliau kyla.

Dėl stipraus vėjo, naujausiais duomenimis, elektros Lietuvoje vis dar neturi mažiau nei 2 tūkst. vartotojų.  Pasak elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovo Pauliaus Kalmanto, neturinčių elektros skaičius smarkiai nekinta, nes kai kurie klientai keičiasi – vieniems elektrą atstačius, atsiranda naujų gedimų.

Lietuvą ketvirtadienio vakarą užklupus stipriam vėjui ir lietui, apie elektros netekimus pranešė beveik 40 tūkst. vartotojų, iš kurių energijos tiekimas dar neatstatytas 3 tūkst. namų ūkių.    Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS teigė, kad po naktį praūžusios audros, elektros tiekimas jau atstatytas apie 35 tūkst. namų ūkių.

Briuselyje Europos Sąjungos lyderiai renkasi spręsti ką daryti su rekordus mušančiomis elektros ir dujų kainomis. Pasiūlymų daug, tačiau vienybės priimti sprendimą gali pritrūkti. Kol vienos šalys nori radikalių pokyčių siekiant išvengti krizių ateityje, kitos šalys tam nepritaria. Apie svarbą netapti Rusijos dujų įkaite susitikime žada kalbėti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Visoje Lietuvoje pranešama apie elektros gedimus.  Tokius duomenis rodo interaktyvus „ESO“ žemėlapis.  Tokiu žemėlapiu pasidalijo ir socialiniame tinkle „Facebook“ esantis puslapis „Orai ir klimatas“ Lietuvoje.  „Mirga marga visa Lietuva. Visi gedimai žemėlapyje nesimato, iš viso jų yra 753, tačiau kaip ir įprasta dauguma gedimų fiksuojami kaimiškose vietovėse, kuomet ant elektros linijos užkrenta sunkesnė šaka ar nulūžta visas medis.

Vartotojai kitąmet už elektros tarifo reguliuojamą dalį sumokės apie 30 mln. eurų mažiau nei šiemet, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas.  Renatas Pocius tikisi, kad tai amortizuos drastišką energijos išteklių brangimą rinkose ir sušvelnins galutinės kainos augimą vartotojams: „Augimas tikrai bus mažesnis negu 20 proc.

Elektra nuo sausio brangs ne daugiau kaip 20 proc., o jos kaina reguliuojamiems vartotojams nebus išdėstoma per kelerius metus, žada energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Elektros kainos nesieks užsiduoto 20 proc. lubų rodiklio. (...) Bus turbūt gerokai žemesnės, ką dabar jau VERT prognozuoja“, – trečiadienį „darbiečių“ frakcijoje teigė ministras.  „Elektros kainos nebus išdėstomos į ateitį“, – tvirtino D. Kreivys.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 20 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 11-17 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 113,2 euro už megavatvalandę (MWh), tokia pati vidutinė savaitės kaina fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje.

Valdžiai planuojant paskirstyti dujų kainų augimą gyventojams per kelerius metus, rinkos reguliuotojo vadovas teigia, kad elektros atveju tokio atidėjimo gali ir neprireikti, jeigu galutinis tarifas neaugs ypač smarkiai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino mažesnes elektros skirstymo kainų viršutines ribas 2022-iems metams. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainos riba vidutinės įtampos tinkluose mažėja 23,56 proc. iki 0,892 cento už kilovatvalandę (šiemet – 1,167 cento), o žemos įtampos tinkluose – 9,77 proc.

Keturis izoliuoto darbo rezervui skirtus energijos kaupimo įrenginius, arba baterijas, Lietuvoje už 109 mln. eurų įrengs ir aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.  Projektą įgyvendinanti energetikos grupės „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu konsorciumu dėl 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos įrenginių projektavimo, gamybos ir įrengimo bei aptarnavimo, pran...

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Elektros kainos visoje Europoje siekia rekordines aukštumas. Žmones stebina didesnės sąskaitos už elektrą ir politikai dėl to turi aiškintis, rašo politico.eu.  Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.

Nuo 2022 metų įtvirtinant naują elektros rinkos modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) funkcijų stiprinimas bus finansuojamas ne valstybės lėšomis, o nežymiai didinant įkainius vartotojams, sako energetikos viceministrė.

Energetikos ministerija siūlo riboti elektros kainų augimą, kad kitąmet elektra gyventojams brangtų ne daugiau 21 procento, tačiau šis ribojimas galios tik visuomeninio tiekėjo klientams. Nepriklausomi tiekėjai piktinasi, kad taip valdžia sukurs nesąžiningas konkurencijos sąlygas, ir vietoj to siūlo visiems vartotojams išdalinti subsidijas arba sumažinti elektrai PVM. Energetikos ekspertai teigia, kad žadėdama gyventojams palengvinti energijos kainų šoką, Vyriausybė sukelia tik daugiau chaoso.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Energetikos ministerija pirmadienį žada parengti ir pateikti svarstymui įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Kinijoje pagreitį įgauna elektros energijos krizė, dėl kurios jau prasidėjo nesklandumai fabrikų ir gamyklų darbo procese. Skelbiama, kad elektros trūksta jau ir miestams – kelių regionų gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad jų namai nebešildomi, o gatvėse neveikia šviesoforai. Dėl elektros trūkumo skundžiasi Liaoningo (kaimyninė su Pekinu), Dzilino, Heilongdziangas provincijų gyventojai.

Augančios energijos kainos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir Kiniją, kur kylo tikra energetikos krizės. Šalyje masiškai stringant elektros tiekimui, stoja fabrikų darbas, miestuose valandų valandas nėra elektros ir šildymo, o verslai įspėja apie milžiniškus nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad eneregetikos krizė Kinijoje gali turėti pasekmių viso pasaulio ekonomikai.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Į neregėtas aukštumas kylant dujų, elektros ir šildymo kainoms vyriausybė siūlo planą, kaiop gelbėti žmonės nuo gręsiančio kainų šoko. Žada nustatyti kiek gyventojams daugiausia gali brangti dujos, elektra ir šildymas. Jei rinkose kainų augimas bus didesnis, valstybė tai amortizuos, bet laikinai – visą kainą žmonės sumokėti turės per ateinantį penkmetį. Taip pat Vyriausybė nori pusmečiui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.

Smarkiai augant elektros kainoms Vyriausybė siūlys antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, trečiadienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Siūlome pratęsti pasirinkimo datą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Elektros skaitikliai, kaip sako specialistai, genda retai. Taip pat, jų teigimu, retai pasitaiko ir elektros vagystės, kai kas nors „nemokamai“ naudojasi ne savo skaitikliu. Visgi vienai vilniečių šeimai teko nustebti ir susimąstyti, kodėl jų elektros skaitiklis mėnesio pabaigoje rodė neįprastai didelį sunaudotos energijos kiekį.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teisėtai atmetė Kinijos akcininkų valdomo Energetikos tinklų instituto (ETI) pasiūlymą Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos konkurse kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų bei gali toliau jį tęsti. Taip rugsėjo 22 dieną nusprendė Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ETI prašymą panaikinti „Litgrid“ sprendimą pašalinti bendrovę iš konkurso.

Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Renatas Pocius pabrėžia, kad nuo 2022-ųjų sausio kaina bus reguliuojama tik iki 1000 kWh per metus suvartojantiems namų ūkiams. Visiems kitiems vartotojams taryba kainų nereguliuos – jie elektrą pirks rinkoje, iš nepriklausomų tiekėjų.  „Visuomeninės elektros kainos riba nuo kitų metų didėtų apie 20 proc.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Lietuvoje liberalizuojant elektros tiekimą gyventojams, Vilniuje ketvirtadienį jiems rengiamos konsultacijos, kaip pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje suorganizuotų tokių renginių. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad nuo vidurdienio V. Kudirkos aikštėje patars, į ką reikia atkreipti dėmesį, gavus pasiūlymą ar pasirašant sutartį, paaiškins, kas sudaro elektros kainą.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro.

Biržose gerokai išaugus ir elektros, ir gamtinių dujų kainoms, Lietuvos elektrinė pastaruoju metu gamina daugiau elektros, teigia „Ignitis gamyba“.  Pasak jos, elektros biržoje susiformavus palankioms kainoms dujinis kombinuotojo ciklo, arba 9-asis blokas (KCB), dirba maksimalia galia.