elektra

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Balandžio 19-25 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 44,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kainos mažėjo po 11 proc. iki 43,66 euro už MWh.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 47 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Balandžio 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 50,8 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. iki 49,1 euro už MWh.  Operatorės teigimu, sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas.

Virginija įsimylėjo Algį, nors yra ištekėjusi. Moters nauja meilė gyvena nepavydėtinomis sąlygomis, todėl ji pasiryžusi priimti jį gyventi pas save, tačiau pirmiausia ji nusprendė pabandyti sutvarkyti dabartinę Algio gyvenamąją vietą. Virginija pagalbos kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalbą“.  Virginija pasakojo, kad Algis jau 30 metų gyvena apleistoje fermoje, kurioje yra antisanitarinės sąlygos. Ten jis ankščiau gyveno su žmona, tačiau po insulto ji mirė.

Baltarusijai ketvirtadienį pirmą kartą istorijoje atjungus linijas su Lietuva, energetikos bendrovių atstovai sako, kad tai neturėjo įtakos elektros kainai Lietuvoje.   Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad bandymas tiesioginės įtakos kainai neturėjo, nes komerciniai srautai iš Baltarusijos  buvo lygūs nuliui.

Baltarusijai ketvirtadienio vidurnaktį pradedant šalies elektros energetikos sistemos bandymus, 24 valandoms atjungtos keturios Lietuvą ir Baltarusiją jungiančios elektros perdavimo linijos. Tai pirmas kartas per visą šalies energetikos istoriją, kai atjungiamos visos keturios linijos.

Pirmadienį stipraus vėjo sukelti elektros tiekimo sutrikimai iki antradienio ryto buvo pašalinti, informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Visi gedimai operatyviai sutaisyti. Dabar dėl vėjo neturinčių elektros vartotojų nėra“, – BNS sakė bendrovės atstovas Paulius Kalmantas. „Vakar buvome pasiruošę ir operatyviai reagavome į stipresnį vėją“, – pridūrė jis.

Pirmadienį pūtęs stiprus vėjas didelių nuostolių nepadarė – elektros tiekimas nutrauktas kiek daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Tai šiek tiek daugiau nei įprasta, dėl stipraus vėjo, tačiau situacija nėra kritinė“, – sakė įmonės atstovas Paulius Kalmantas. Siekiant atkurti elektros tiekimą, dirba papildomos brigados, taip pat dalis jų perskirstyta iš ten, kur gedimų nėra, į ten – kur jų daugiau.

Seimas priėmė Elektros energetikos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos ir Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymų pakeitimus, kuriais nustatomos baterijų, užtikrinsiančių nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki sinchronizacijos projekto pabaigos, ir jų valdytojo statusas bei veiklos sąlygos.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ konsoliduotos pajamos per pirmus du šių metų mėnesius siekė 269,5 mln. eurų – 18,7 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį (227 mln. eurų).  Grupės koreguotas pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) palyginamuoju laikotarpiu augo 21,7 proc. iki 63,4 mln. eurų (52,1 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Vien vasarį grupės konsoliduotos pajamos siekė 137,1 mln. eurų – 18,7 proc.

Lietuvai raginant Baltijos kaimynes blokuoti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros patekimą į regioną, Latvijos atstovai kartoja neturintys informacijos, kad į Baltijos šalių rinką būtų patekusi elektra iš Baltarusijos.  Problemą antrajame BEMIP posėdyje antradienį toliau svarstys trijų šalių ir Europos Komisijos (EK) atstovai.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Vilniuje, Paneriuose, penktadienį kilus gaisrui elektros įrenginiuose, buvo sutrikęs energijos tiekimas 4,7 tūkst. vartotojų.  Kaip penktadienio vakarą pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), elektros generatoriais tiekimas yra atstatytas pusei vartotojų, o elektrą visiems gyventojams planuojama atkurti iki 2 val. nakties. Anksčiau ESO pranešė, kad užsidegė kabeliai, išeinantys iš transformatorių pastotės. Incidento priežastys tiriamos.

Lietuvoje visiškai nutrūkus elektros tiekimui, šalies ekonomika patirtų 170 mln. eurų nuostolių per dieną, sako energetikos viceministras. Albino Zananavičiaus teigimu, todėl už maždaug 100 mln. eurų planuojami įrengti energijos kaupikliai finansiniu požiūriu pasiteisins.  „Jeigu įvyksta visiškas elektros energijos nutraukimas, mūsų nuostoliai visai Lietuvos ekonomikai siekia 170 mln. eurų per dieną. Tai, lyginant su visais projekto kaštais – apie 100 mln.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Energetikos ministras jau šią savaitę žada susitikti su kaimynais latviais bei Europos Komisija ir derėtis, kad elektra iš Astravo per Latviją nepatektų į Lietuvą. Astravo elektros klausimą aptarė ir Prezidentūroje susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Tiesa, ji pabrėžia, kad Lietuva kuo greičiau turėtų pradėti reikiamą elektros kiekį gamintis savarankiškai. Į Valstybės gynimo tarybos posėdį susirinkusių valdžios atstovų ir kariuomenės vado akiratyje – Astravo jėgainės problemos.

JAV karinės jūrų tyrimų laboratorijos (US NRL) mokslininkai sėkmingai išbandė saulės bateriją, kuri teoriškai gali perduoti „Saulės“ energiją iš kosmoso į bet kurį tašką Žemėje. Į kosmosą itin slaptu kariniu bepiločiu X-37B iškeltas bandomasis skydelis-fotovoltinis modulis (PRAM) yra vos picos dėžutės dydžio. Tokiu būdu išvengiant Žemės atmosferos, kuri blokuoja saulės šviesą, trukdžių, šis skydelis kosmoso sąlygomis gali „sugerti“ daugiau energijos negu Žemėje, rašoma CNN.

TV3 laida „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ apsilankė vilniečio Tomo Klingos namuose. Vyras ant savo namo stogo įsirengė saulės elektrinę, kuri jo namus aprūpina elektros energija. Tiesa, elektros gamyba beveik visiškai sustojo žiemą, kai saulės kolektorius nuklojo storas sniego sluoksnis.  „Mes pasirinkome kaupimą tinkluose – kiek sugebame sunaudojame elektrą, o visą kitą atiduodame į tinklus. Vasarą kaupi energiją ir ją susikaupi žiemai. Ir tada žiemą ją pasiiminėji.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą paragino Europos Sąjungos šalis kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos ir nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamą elektrą.    „Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių“, – po pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą sakė G. Nausėda.

Siekiant labiau ginti vartotojų teises ir atpiginti jiems elektrą Energetikos ministerija siūlo įteisinti kintamosios elektros kainos sutartį arba vadinamąjį dinaminį tarifą. Jis leistų naudoti pigesnę nakties elektrą namų šildymui.   „Viena iš tarifo dalių būtų susieta su elektros biržos kainomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė Inga Žilienė.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kol kas neįtikina naujosios Vyriausybės atstovų teiginiai apie į Baltijos šalių rinką plūstančią Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą. Vis dėlto, pasak jo, jeigu esama bent teorinės jos patekimo galimybės, būtina užkirsti tam kelią.  „Tiesiogiai tas patekimas yra neįmanomas, dabar mes turime kol kas prielaidas, to nepatvirtino ir Latvijos vyriausybė, Latvijos pusė, kad iš tikrųjų elektra galėjo patekti.

Lietuvoje toliau laikantis itin žemai temperatūrai elektros suvartojimas praėjusią savaitę buvo didžiausias nuo Nepriklausomybės atgavimo. Elektros paklausa išliko didelė visame regione, o didmeninės rinkos kainos buvo didžiausios nuo 2015 metų. Vasario 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 11 proc. iki 69,5 euro už MWh.  Tokios pat kainos buvo ir Estijoje bei Latvijoje, kur savaitės kaina augo 12 proc.

Lietuva siūlo Latvijai ir Estijai trijų šalių elektros gamintojus, pirmiausia naudojančius iškastinį kurą, apmokestinti nauju – infrastruktūros mokesčiu. Apie tai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius. Vėliau jis BNS pripažino, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvedamas tik Lietuvoje.

Energetikos ministras teigia išgirdęs Latvijos kolegos pažadą įvertinti Dainiaus Kreivio pateiktus duomenis dėl prekybos baltarusiška elektra, Lietuvai stengiantis neįsileisti į rinką komercinio Astravo atominės elektrinės srauto.  D. Kreivys, penktadienį su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitembergu aptaręs elektros prekybos srautus Baltijos šalyse, sakė, jog pastarasis juo vertina labai rimtai.

Nuo sausio mėnesio, kai Astravo atominė elektrinė (AE) Baltarusijoje pradėjo komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra su Rusija išaugo 3,5 karto, teigia elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas.  „2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą.

Didžioji dalis ekspertų rekomendacijų dėl Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų tebėra neįgyvendintos, todėl jos pirmasis blokas turi būti sustabdytas, teigia Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).  Pasak jos, Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamento („Gosatomnadzor“) atstovai, dalyvaujantys streso testų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų plano peržiūroje, ir toliau teigia, kad 2018 metais atlikti...

Per artimiausius metus daugelį elektros skaitiklių Lietuvoje planuojama pakeisti naujais – išmaniais. Tai padarius, deklaruoti patiems suvartotos elektros nereikės, be to, esą bus greičiau ir tiksliau fiksuojami gedimai. Naujus skaitiklius perka „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), tačiau jų kaina bus įtrauka į elektros kainą vartotojams. Išmaniųjų skaitiklių pirkime sudaryta pirkimo dalyvių eilė.

Karantino metu augo gyventojų skolos už komunalines paslaugas. Vieni prarado pajamas, o kiti, ypač vyresni žmonės, vengė lankytis parduotuvėse ir kaip įpratę negalėjo atlikti mokėjimų. Vandens, elektros ir šilumos tiekėjai tikina, kad su skolininkais stengiasi susitarti. Tačiau kraštutiniu atveju gali atjungti elektrą, vandenį ar šildymą.

Į Latviją patenkantis komercinis elektros srautas yra iš Rusijos, o fizinio srauto sustabdyti neįmanoma – jį lemia fizikos jėgos, teigė Latvijos Ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Edijs Šeicans. Jis tvirtina, kad Latvija informacijos apie Astrave pagamintos elektros srautus neturi ir jos negavo iš Lietuvos, pažymi  lrt.lt „Negavome jokių skaičiavimų, todėl negalime komentuoti tų procentų.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sausio pabaigoje į elektros perdavimo tinklą patiekė pirmąją iš atliekų pagamintą elektrą, praneša projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  „Pirmoji elektros energijos gamyba žymi ypač svarbų projekto etapą, kuomet statomas energetikos objektas iš katilinės tampa elektrine ir viename technologiniame procese gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija“, – pranešime sakė laikinasis VKJ vadovas, finansų ir administravimo direktorius A...

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Gausiam sniegui sutrikdžius elektros tiekimą ir išryškinus elektros oro tinklų trūkumus, atsakingos institucijos ėmė ieškoti sprendimų. Jų teigimu, yra keli variantai – elektros oro tinklų perkėlimas po žeme, medžių kirtimas aplink problemines linijas arba gyventojų aprūpinimas elektros generatoriais.

Nors įstatymai draudžia pirkti Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą, tačiau Lietuva ją perka ir už Lukašenkos elektrą mes visi jau sumokėjome milijonus eurų. Energetikos ministras dėl to kaltina kaimynus latvius, tačiau pripažįsta, kad nieko jiems padaryti negalime. Ekspertai abejoja, kad pavyks susitarti, bet ministras galimų scenarijų neatskleidžia.

Pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), pareiškė energetikos ministras. Anot jo, Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo beveik 4 mln. eurų.  Dainius Kreivys sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis turėtų būti paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi. „Įvertinusi kompetenciją ir patirtį įmonės valdyba geriausiu kandidatu į vadovo poziciją pripažino Roką Masiulį“, – pranešė „Litgrid“.  Pasak pranešimo, atrankoje dalyvavo 15 kandidatų, o pokalbiai vyko su 11 pretendentų.

Dėl didelio snygio praėjusią savaitę elektros netekus dešimtims tūkstančių vartotojų, per artimiausias savaites bus parengtas problemiškiausių arba „raudonų karštųjų taškų“ žemėlapis, teigia energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, atlikus kaštų ir naudos analizę bus priimami sprendimai, ar tuose taškuose keisti oro linijas kabelinėmis.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis laimėjo atranką į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su pačiu R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) generaliniu direktoriumi Mindaugu Keizeriu kalbėsis apie snygio poveikį elektros tiekimui, praėjusią savaitę be elektros likus dešimtims tūkstančių vartotojų.  „Susitinkame su ESO vadovybe aptarti stichijos padarinių elektros tiekimui ir kaip to išvengti ateityje“, – BNS komentavo ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

Lygiai prieš savaitę šalį užklupęs gausus snygis pridarė tiek problemų, kad kai kurie žmonės visą savaitę gyveno be elektros. Kai kurie net braukia ašaras ir sako net kelius meistrams nukasę, kad tik jie greičiau atkurtų elektros tiekimą. Iš viso per savaitę elektros ilgiau ar trumpiau neturėjo daugiau nei pusė milijono namų. Elektrą tiekiančios bendrovęs ESO vadovai gyventojų atsiprašo ir žada mokytis iš padarytų klaidų, tačiau kartu ir perspėja – ateityje galime vėl su tuo susidurti.

Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.  ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse,  ten buvo vežami generatoriai. Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Sausio 25-31 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros kaina buvo 55,7 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina šiose šalyse buvo 80 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai, o palyginti su 2019 metais – 14 proc. žemesnė.

Valstybės valdomos elektros skirstymo bendrovės vadovas pirmadienį atsiprašė gyventojų, kuriems užtruko elektros atkūrimas po gausiai iškritusio sniego. „Noriu atsiprašyti visų klientų ir visuomenės, kurie tikrai turėjo daug nepatogumų, nemalonumų būdami be elektros. Tikrai labai nuoširdžiai atsiprašau“, – interviu lrt radijui sakė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.

Dėl savaitės viduryje buvusio snygio ir nutrauktų elektros oro linijų sekmadienio vakarą elektros dar neturėjo apie 250 namų ūkių, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Tokių vartotojų daugiausia yra Varėnoje, Druskininkuose, Molėtuose, Švenčionyse, Anykščiuose, Vilniaus rajone, Trakuose, Šalčininkuose. „Gedimų atstatymas tebevyksta – operatyvinės brigados dirbs iki vėlyvo vakaro, kad be elektros energijos neliktų nė vieno kliento“, – teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Šeštadienio vakarą elektros Lietuvoje neturėjo apie 850 namų ūkių, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Gedimų atstatymas tebevyksta, pasitelkti beveik visi įmanomi pajėgumai“, – teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas. Elektros neturi apie 300 vartotojų Alytaus regione, apie 290 – Vilniaus regione, apie  250 – Utenos regione.

Šalį užvertus gausiam sniegui, nemažoje dalyje Lietuvos vietovių sutriko elektros tiekimas – dešimtys tūkstančių žmonių net kelias dienas negalėjo gyventi įprasto gyvenimo – susišildyti namų, gamintis maisto, įsijungti televizoriaus ar tiesiog įkrauti telefono. Tai greitai pajuto elektros generatorių pardavėjai ir nuomotojai – jų teigimu, susidomėjimas elektros generatoriais pastarosiomis dienomis išaugo keletą kartų.

Šeštadienio rytą elektros Lietuvoje dar neturėjo apie 2 tūkst. namų ūkių.  „Palyginti su vakar diena, klientų be elektros energijos skaičius sumažėjo daugiau nei 5 tūkst. Šio ryto duomenimis, be elektros šalyje lieka apie 2 tūkst. klientų“, – šeštadienį pranešė bendrovės Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) teigia, kad elektros neturinčių vartotojų skaičius iki penktadienio vakaro sumažės, šeštadienį gali jis tesiekti apie 2 tūkst., o sekmadienį didžioji gedimų dalis bus sutvarkyta.  „Dedame maksimalias pastangas pašalinti gedimus dar per šiandien. Tačiau, galimi pavieniai atvejai, kur to padaryti nepavyks. Po sekmadienio tikimasi grįžti į įprastinį gedimų lygį“, – pranešime teigė ESO.

Elektros penktadienio rytą Lietuvoje dar neturėjo apie 7 tūkst. namų ūkių.  „Šį rytą iš viso Lietuvoje elektros neturi 4 tūkst. namų ūkių mažiau po nakties, turime apie 7 tūkst. dabar“, – BNS pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Pasak jo, daugiausia vartotojų elektros neturi Utenos regione, Alytaus regione daugiausia Varėnos bei Druskininkų teritorijose, taip pat – Vilniaus regione.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl neatkurto elektros tiekimo susidarė kritinė padėtis, ketvirtadienio vakarą pranešė valstybės valdoma Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Vartotojų be elektros energijos sumažėjo nuo 17 tūkst. (dieną) iki 11 tūkst., tačiau neatstatytose elektros tinklo oro linijų atkarpose situacija išlieka labai sudėtinga ar net kritiška“, – pranešė įmonė.