Problemą antrajame BEMIP posėdyje antradienį toliau svarstys trijų šalių ir Europos Komisijos (EK) atstovai.
Latvijos Ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Edis Šeicanis teigia, kad kol kas anksti kalbėti apie latvių poziciją, nes laukiama perdavimo sistemos operatorių (PSO) skaičiavimų.
„Neturime žinių, kad Baltarusijos elektra būtų kada patekusi į Latviją ar kitas Baltijos valstybes. Taigi, jeigu mūsų kolegos gali suteikti tokios informacijos, mes, žinoma, būsime atviri. Ir jeigu tai tiesa, esame pasirengę tai aptarti, tačiau kol kas nesame gavę tokios informacijos. Tad palaukime išvadų iš PSO, tikiuosi, kad jos pateiks mums vertingų rezultatų iš diskusijos“, – BNS pirmadienį sakė E. Šeicanis.
Pasak jo, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar tikrai yra kokių nors spragų Latvijos ir Estijos prekybos elektra su Rusija metodikoje, kuriai nepritarė Lietuva, nes šiuo metu šalys grindžia savo pozicijas „skirtingais statistiniais duomenimis“.
„Kol kas negirdėjome iš mūsų operatorės, kad būtų problemų su metodologija“, – kalbėjo Latvijos Ekonomikos ministerijos atstovas.
E. Šeicanis patikino, kad šiuo metu efektyviai veikia Latvijos taikoma dviejų žingsnių sistema, skirta įsitikinti, jog elektra į rinką patenka iš Rusijos, o ne Baltarusijos: tiek bendrovė „Inter RAO“ pateikia įrodymus, kad elektra pagaminta Rusijoje, tiek ir pastarosios šalies institucijos vėliau patvirtina šį faktą.
Po kovo viduryje įvykusio pirmojo BEMIP posėdžio energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, kad Lietuva neatsisako ambicingo plano dėl boikoto su Latvija ir Estija sutarti dar iki birželio pabaigos, tačiau derybos pareikalaus didelių pastangų.
Tuo metu E. Šeicanis į tai teigė, kad „viskas įmanoma“, tačiau kol kas daugelis dalykų nėra aiškūs.
Pirmajame susitikime buvo nuspręsta, kad trijų šalių PSO derėsis, kaip keisti prekybos metodiką bei kaip apmokestinti Baltijos šalių infrastruktūrą.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, pagrindinis Lietuvos siūlomos naujos metodikos principas – neprekiauti fiziniu elektros srautu, tekančiu per Lietuvos-Baltarusijos sieną, o prekyba būtų galima tik elektra, tekančia per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija.
D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, yra sakęs, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Baltijos energijos rinkos jungčių planas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) yra Europos Komisijos energetikos iniciatyva, skirta Baltijos valstybių energijos rinkų integravimui į ES.
