ekonomika

2016 metais Rusijai, be jokios abejonės, užteks ir rezervų, ir ekonomikos inercijos, taip kad nereiktų laukti, kad rimti pokyčiai prasidės nedelsiant, „carnegie.ru“ rašo rusų finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Greičiausiai visus kitus metus Rusijoje vyks vidinė uždara įtakos grupių kova – tų, kurios gali užsidirbti iš uždarų rinkų ir nekontroliuojamos emisijos, ir tų, kuriems svarbi globalizacija bei išorinės investicijos.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas perspėjo, kad finansinių sunkumų slegiamai ir konflikto nuniokotai jo šaliai gresia „ekonominė katastrofa“, jeigu parlamentas ketvirtadienio balsavimu nepatvirtins Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikomo griežto taupymo biudžeto. Deputatai svarstys įstatymą, kuris galėtų atrišti vėluojančią 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,6 mlrd. eurų) paskolą iš TVF ir kitą Vakarų pagalbą.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą, tarp šalių kilo tikras žodžių karas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino „teroristų bendrininkų peilio dūriu į nugarą“. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Maskvą melu ir, duodamas interviu CNN, V. Putino komentarus pavadino „didžiule klaida“. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai dėlioja ekonomines sankcijas Turkijai. Tačiau ekonominis karas kainuotų per daug abiem pusėms, rašo CNN.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su ekonomikos lyderiais iš įvairių pasaulio šalių dalyvavo Lietuvos pramonės konfederacijos organizuojamame (LPK) Metų ekonomikos forume „Globalaus konkurencingumo indeksas: kur mes esame ir kur galėtume būti?“ Šiemet renginyje ieškoma būdų stiprinti Lietuvos konkurencingumą ir mūsų šalies verslo aplinką.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Metai eina į pabaigą ir labai rimtai susimąstome, kokie gi bus ateinantys, 2016 – tieji metai. Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir žinoma – visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje . Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, kaip pavyzdžiui, Goldman Sachs, tai jie neslepia, kad 2016-tieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę.

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), dar kartą sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos ūkio plėtra bus lėčiausia Baltijos šalyse. Naujausiais EPRB duomenimis, Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,7 proc., o 2016 metais - 3 procentus. Latvijai prognozuojama atitinkamai 2,3 proc. ir 3,1 proc., o Estijai - 2 proc. ir 2,8 proc. ekonomikos plėtra.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) svarbiausių partijų vadovų iki Seimo rinkimų likus metams prašo vykdyti atsakingą finansinę politiką, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, liberalizuoti darbo santykius, imtis ryžtingų švietimo sistemos reformų. „Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams.

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.

SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė ir pasaulines ekonomikos tendencijas. Pasak G. Nausėdos, reikia pripažinti, kad matosi aiški skirtis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusios pasaulio, nes be JAV niekas negali pasigirti tokia labai patenkinama makroekonomine situacija. „Tartum patvirtindami amerikiečiai suštampavo labai neblogą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį, kuris buvo 3,9 proc.

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje gimusių vaikų skaičius augo sparčiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o vien liepos mėnesį gimė rekordiškai daug vaikų – 3,3 tūkst. Demografijos specialistė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė tv3.lt sakė, kad didesnį gimstamumą galėjo paskatinti pagerėjusios galimybės leisti vaikus į darželius ir rodomas žymių žmonių, auginančių daugiau vaikų pavyzdys.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, tad politikai turėtų nesišvaistyti pažadais. Taip pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, būsimos sesijos darbus aptarusi su Seimo pirmininke. Loreta Graužinienė tvirtina, kad tai nesutrukdys padidinti minimalios algos, ją siūloma kelti net per kelis kartus. Ekonomistai rėžia, kad tai – populizmas. Prezidentė pastabų turi ir kuriamam socialiniam modeliui, dėl kurio rytoj rengiamas tūkstantinis mitingas.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Užsienio ekonomines sankcijas patiriančioje Rusijoje pirmą šių metų pusmetį traukėsi pramonės gamybos apimtys. Tarp sektorių, kur gamyba labiausiai mažėjo - aukso ir sidabro grandinių (- 40 proc.), keleivinių vagonų (-64,7 proc.) gamyba. Tarp augusių – sūrių (25,7 proc.) bei konservų (27,6 proc.) gamyba. Tokius skaičius pateikia informaciją apie užsienio įmones teikianti UAB Creditreform Lietuva, remdamasi savo kolegų Rusijoje informacija.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Ir vėl išgyvename istorinį finansų rinkoms momentą. Ilgai brendusi prasidėjo ryškiausia nuo 2009 m. akcijų rinkų korekcija, raudonyje skandinusi akcijų indeksus tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Pretekstu panikai rinkoje tapo Kinijoje paskelbti Caixin/Markit pramonės aktyvumo duomenys, kurie bylojo apie ryškiausią gamyklų aktyvumo nuosmukį nuo pat 2009 m. Investuotojai pastaruoju metu itin jautriai reaguoja į prastas naujienas iš antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje.

Išsėmęs ūkio skatinimo priemonių arsenalą, Kinijos centrinis bankas ėmėsi paskutinio ginklo – juanio devalvavimo. Praėjusią savaitę tris dienas iš eilės Kinija drebino pasaulį „vienkartiniais“ nacionalinės valiutos kurso mažinimais (1,9 proc., 1,6 proc. ir 1,1 proc.). Rinkos dalyviai į staigų Kinijos valiutos nuvertėjimą sureagavo audringai, o priešrinkiminį jaudulį išgyvenančioje JAV ši žinia sukėlė tikrą isteriją.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pradeda dviejų dienų vizitą Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies premjeru Arsenijumi Jaceniuku, užsienio reikalų ministru Pavlu Klimkinu, kitais pareigūnais. „Vienas iš pagrindinių tikslų - iš arti susipažinti tiek su ekonomine situacija Ukrainoje, tiek su Ukraina, atremiančia šalies agresiją. Bus aptariami Minsko susitarimai, jų įgyvendinimas“, - BNS vizito išvakarėse sakė L.Linkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį pranešė apie planus sumažinti mokestines lengvatas įstatymų leidėjams ir ministrų atlyginimus. „Politinė sistema turi reaguoti į visuomenės jausmus", - sakė ministrams A.Cipras, kurio žodžius paskelbė vyriausybė.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

 Ukrainoje per ateinančius mėnesius didžiausių reformų laukia mokesčių sistema, kur bus mažinami du mokesčiai, bandant kovoti su šešėline ekonomika, sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. „Didžiausios reformos, kurių laukiame artėjančiais mėnesiais yra mokesčių reforma. Labai didelis „Sodros“ mokestis ir Ukrainoje taip vadinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Tuos du sudėjus išeina 70 proc. dėl to pusė ekonomikos yra šešėlyje.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

Tūnojimas kamščiuose gali erzinti, tačiau kompanijos INRIX, kuri renka duomenis apie milijonus kilometrų kelių visame pasaulyje, teigimu, tai yra sveikos ekonomikos ženklas.

Graikijos laukia „skausmingas kelias“ įgyvendinant reformas, kurių ji pažadėjo imtis mainais už finansinę euro zonos paramą, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitės teigimu, krizės sprendimas kainuos brangiai tiek patiems graikams, tiek kitoms Europos šalims, o dėl susidariusios situacijos kaltas „neatsakingas“ Graikijos valdžios elgesys.

Vidutinė alga atskaičius mokesčius 2000 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, siekė 200 eurus, vėliau sparčiai augo iki 2008 metų ir pasiekė 478 eurus. Viena priežasčių, turėjusių įtakos atlyginimų augimui, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, buvo stojimas į ES.

Lietuvos Statistiskos departamento duomenimis BVP 2014 metais palyginti su 2013 metais, padidėjo 3 procentais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką. Tokie augimo rodikliai žymiai lenkia bendrus tiek euro zonos, tiek ES augimo rodiklius. Pasaulio banko duomenimis Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 25 453 JAV dolerių.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Žalingas alkoholio vartojimas auga tarp jaunuolių ir moterų. To priežastis - augantis alkoholio prieinamumas, įperkamumas ir paveikesnė reklama. Tokias išvadas pateikia praėjusią savaitę pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EOCD) ataskaita „Kovojant su žalingu alkoholio vartojimu: ekonomika ir visuomenės sveikatos politika”. Ataskaitoje, rengtoje nuo 2011 m., išanalizuota 13 Europos šalių alkoholio vartojimo situacija, pateikiamos tvirtos rekomendacijos įdieg...

 Šiandien paskelbtose rekomendacijose Europos Komisija pažymi Lietuvos padarytą pažangą per 2014 m. ir ragina toliau tęsti atsakingą fiskalinę politiką, plėsti mokestinę bazę bei gerinti mokesčių surinkimą. Rekomenduojama mažinti darbo apmokestinimo naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, tęsti pensijų bei švietimo sistemų reformas. Šiais metais pirmą kartą gauta rekomendacija gerinti sveikatos apsaugos sistemą.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateiks rekomendacijas Lietuvai, kaip sustiprinti ekonomiką. Rekomendacijos bus paskelbtos ir kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims narėms. EK kartu pateiks rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų, kurias kiekviena ES valstybė narė turėtų įgyvendinti per artimiausius 12-18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą.

Graikija pirmadienį užsitikrino ribotą euro zonos palaikymą dėl pažangos, padarytos sudėtingose derybose dėl finansinio gelbėjimo programos, bet perspėjo, kad Atėnams po dviejų savaičių gresia pristigti lėšų, jeigu nebus pasiektas susitarimas. Atėnų radikali naujoji vyriausybė surado pakankamai lėšų, kad grąžintų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų ir išvengtų nemokumo, kuris gali priversti Graikiją pasitraukti iš euro zonos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3. Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyva, pasak reitingo agentūros, yra stabili. Tokį sprendimą agentūra argumentavo ekonomikos tvarumu, šalyje tęsiama sėkminga fiskalinės konsolidacijos programa, prisijungimo prie euro zonos teikiama nauda. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis sprendimas, be kita ko, yra Vyriausybės įvertinimas.

 Nėra abejonių, kad nedarbas daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Situacijos darbo rinkoje gerinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas yra rimtas iššūkis daugeliui šalių. Per 250 priimančių sprendimus asmenų, ekspertų ir vadovų iš visų pasaulio regionų renkasi Stambule gegužės 6-8 dienomis aptarti šių problemų. Itin svarbus dienotvarkės punktas – jaunimo nedarbas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą šiemet priskyrė prie išsivysčiusiųjų ekonomikų. Nors Lietuvoje ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai, realybė tokia, kad TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva. Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas.

Žemesnės naftos kainos, valiutos kursų pokyčiai ir skatinančioji centrinių bankų politika gerina euro zonos ekonomikos perspektyvą, nors kai kurių kitų svarbių šalių, pavyzdžiui JAV ir Kinijos, plėtra lėtėja, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad pasaulio ekonomikos plėtra šiuo metu yra labai priklausoma nuo didžiųjų centrinių bankų vykdomos pinigų politikos.

Praeitą šeštadienį karališkosios šeimos gerbėjai ir žiniasklaida sulaikę kvapą laukė žinių apie antrosios Kembridžų hercogų atžalos gimimą. Dienraštis „Mirror“ skelbia, kad mažosios princesės gimimas šalies ekonomikai jau atnešė milijonus. 80 milijonų svarų į Didžiosios Britanijos biudžetą įnešė išaugę marškinėlių, puodelių, lėkščių pardavimai. Skaičiuojama, kad kol Charlotte sukaks dešimt, į šalies ekononiką princesė įneš apie 1 milijardą svarų sterlingų.

 Ar nuslėpti mokesčius, ar nenuslėpti ir bankrutuoti – tai yra pagrindinis etinis klausimas, kurį turėtų atsakyti tie žmonės, kurie mano, jog įmonės privalo nenuslėpti mokesčių, net jei ir bankrutuotų. Taip „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekonomistas Vytautas Žukauskas.