„2000 metais Lietuvoje turbūt buvo labai mažai įmonių, kurios bent dalies atlyginimų nemokėjo „vokeliuose“. Įstojus į ES ir sparčiai augant Lietuvos ekonomikai vyko ne tik natūralus atlyginimų augimas, bet ir jų „skaidrėjimas“ – vis daugiau įmonių atsisakė tokios nelegalios praktikos. Žinoma, pagrindinis veiksnys buvo sparčiai augantis įmonių darbo našumas, o taip pat ir kainų lygis, kuris leido įmonėms mokėti didesnius atlyginimus. Tiesa, 2006 metais nedarbo lygis labai sumažėjo ir jau trūko darbo jėgos, dėl to darbo užmokestis pradėjo augti daug sparčiau nei didėjo darbo našumas. Toks reiškinys pakenkė kai kurių eksportuotojų konkurencingumui ir prisidėjo prie nuosmukio gilumo 2009 metų krizės metu“, kokie veiksniai lėmė vidutinio užmokesčio augimą komentuoja ekonomisto N. Mačiulis.
Nuo 2006 iki 2008 metų ypač augusiems vidutiniams atlyginams, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigito Besagirsko, daugiausia įtakos turėjo išsipūtęs nekilnojamojo turto kainų burbulas.
„Nuo 2006 iki 2008 metų pūtėsi būsto burbulas, kuris labai stipriai paveikė visą ekonomiką, kai kuriais atvejai buvo mokami nerealūs atlyginimai. Pradedant nuo olandų tulpių svogūnėlių burbulo, kuris vienas pirmųjų detaliai aprašytas, iki dabartinių XX amžiaus burbulų – visai atvejais bet kuriame sektoriuje burbulo pūtimasis turėjo įtakos visai ekonomikai. O būsto rinka itin artima gyventojui ir visi tą labai pajaučia, tad natūralu, kad pūtėsi atlyginimai visoje ekonomikoje“, sako S. Besagirskas.
Po krizės atlyginimai vidutiniškai didėja 4 procentais
Per krizę vidutinis atlyginimas smuko ir, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais nukrito iki 449 eurų. Vėliau, nuo 2011 metų, vidutinis darbo užmokestis augo ir, ekonomisto N. Mačiulio vertinimu, lyginant su kitų ES šalių vidutinių atlyginimų augimu – Lietuvos augimas atrodė visai geras. Statistikos departamento duomenimis, 2014 metų pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 527 eurus.
„Kadangi daugelyje ES šalių vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo labai vangiai arba visai neaugo, o Lietuvoje nuo 2011 metų vidutiniškai per metus atlyginimai padidėjo daugiau nei 4 procentais – situacija gali atrodyti neblogai. Tačiau atsižvelgus į atlyginimų lygius, matome, kad net su tokiu augimu užtruktų ne vieną dešimtmetį kol vidutinis Lietuvos atlyginimai pasiektų ES vidurkį. Vis tik, ne žiūrėdami į kitas valstybes mes galime pasakyti ar Lietuvoje atlyginimai augo pakankamai ar nepakankamai – ne Graikijos ir ne Vokietijos galimybės lemia Lietuvos įmonių ir valstybės galimybes mokėti atlyginimus. Negalima tikėtis, kad atlyginimai turi artėti prie ES vidurkio savaime – tai neįmanoma be adekvačių investicijų, kurios vis dar Lietuvoje labai apgailėtinos, bei tinkamos valstybės ekonominės ir švietimo politikos“, teigia ekonomistas N. Mačiulis.
Atlyginimų augimas ne visiems
Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus S. Besagirsko vertinimu, 2011-2015 metų vidutinio užmokesčio augimas logiškesnis nei prieš krizę, tačiau tam tikri sektoriai, kur mokami didesni atlgynimai, gali iškreipti bendrą užmokesčio lygį.
„Nuo 2010 iki 2015 metų atlyginimų augimas atrodo gerokai logiškesnis, bet logiškesnis ta prasme, kad ekonomika auga, eksportas auga, ir natūralu, kad verslas dalinasi pinigais su savo darbuotojais. Ne visai logiška dalis siejasi su amžina mūsų liga – struktūriniu nedarbu. Pas mus trūksta darbuotojų, tačiau yra daug darbuotojų, kurie neturi tinkamų gebėjimų ir įgūdžių užimtas tas laisvas darbo vietas. Tad darbuotojus tenka rinktis ne iš visos rinkos, bet tik iš mažos jos dalies, iš tų, kurie turi reikiamų gebėjimų kalbant apie IT, inžinerines specialybes. Taigi vienintelis būdas darbdaviui rasti tinkamą darbtuotoją – persivilioti jį iš kitos įmonės didesniu atlyginimu, o tai labai stirpiai prisidėjo prie to, kad darbo užmokestis tam tikruose sektoriuose augo daugiau ir tai daro įtaką bendram užmokesčio lygiui“, tvirtina S. Besagirskas.
Ekonomistas N. Mačiulis, paklaustas kiek šiemet augs atlyginimai, sako, kad prognozuojamas 5 procentų vidutinio darbo užmokesčio augimas ir taip pat priduria, jog didesnis atlyginimas teks toli gražu ne visiems darbuotojams.
„Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 5 procentai, maždaug tiek kiek pernai, bet, deja, tai vis dar nereiškia, kad visų sektorių ir visų regionų darbuotojai galės džiaugtis augančiu darbo užmokesčiu. Vidutinis darbo užmokestis šalyje savyje slepia daugybę skirtumų – pernai kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, IT paslaugų ar statybų, augo maždaug dešimtadaliu, o daugelio viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nedidėja jau daugiau nei penkis metus“, paaiškina ekonomistas N. Mačiulis.
