„Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai. Vis dėlto toks augimas turi ir šalutinį efektą – importas auga sparčiau nei eksportas, o tai lemia prastesnius bendrojo vidaus produkto rodiklius“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Numatoma, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 metais augs 1,6 procento. Birželio mėnesį prognozuota, kad augimas sudarys 2 procentus. 2016 metų ūkio plėtra turėtų paspartėti iki 3,2 proc. (ankstesnė prognozė buvo 3,4 proc.).
Nors eksporto į Rusiją apimtis beveik nebekrinta, į kitas rinkas jo apimtis didėja tik nedaug. Todėl ūkio augimą, pasak banko ekonomistų, labiausiai skatina su vidaus paklausa susiję veiksniai: atsigaunantis privatusis vartojimas ir sparčiai didėjančios investicijos.
Prognozuojama, kad privataus vartojimo išlaidos, pernai išaugusios 5,6 proc., šiemet ir 2016 metais padidės po 4 proc. (birželį prognozuotas atitinkamai 3,4 proc. ir 4 proc. augimas). Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos šiemet turėtų padidėti 1,8 proc., o 2016 metais - 1,2 proc. (birželio prognozė - atitinkamai 1,3 proc. ir 1,2 proc.).
Lietuvos banko analitikų vertinimu, Lietuvos eksportas, kuris pernai padidėjo 3,4 proc., šiemet ūgtels vos 0,7 proc., tačiau 2016-aisiais jo augimas paspartės iki 4 proc. (birželio prognozė - atitinkamai 0,1 proc. ir 1,3 proc.). Prekių ir paslaugų importas šiemet turėtų augti 3,4 proc., kitąmet - 4,2 proc. (birželio prognozė - atitinkamai 1,5 proc. ir 4,5 proc.).
Prognozuojama, kad nedarbo lygis, kuris pernai siekė 10,7 proc., šiemet mažės sparčiau, nei prognozuota, ir sieks vidutiniškai 9,6 proc. (birželį prognozuota 10 proc.), o darbo užmokestis turėtų pakilti 4,5 proc. (4,9 proc.). Kitąmet nedarbo lygis turėtų sumenkti iki 9,1 proc. (birželio prognozė - 9,2 proc.), darbo užmokestis augs 4,9 proc. (birželio prognozė - taip pat 4,9 proc.).
Kainų tendencijos tebėra palankios vartotojams, defliacijos prognozė padidinta nuo 0,3 proc. iki 0,5 procento.
„Naftos ir maisto žaliavų kainos pasaulyje dabar žemesnės, nei buvo tikėtasi, todėl bendras vartotojų kainų lygis šiemet ir toliau mažėja, net ir įvertinus tai, kad dėl kylančio darbo užmokesčio padidėjo kai kurių paslaugų kainos“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Kitąmet infliacija jau turėtų būti teigiama, bet nedidelė - 1,5 procento. Anot Lietuvos banko, energijos ištekliai, lemianti kainų kritimą šiemet, kitąmet nebepigs, o kitos kainos kils šiek tiek sparčiau.
Lietuvos banko teigimu, nors investicijos auga gerokai sparčiau, nei prognozuota, neapibrėžtumas dėl tolesnės jų plėtros yra gana didelis. Investicijas į gyvenamuosius pastatus turėtų varžyti gausi jau pastatytų naujų būstų pasiūla, o stringanti užsienio prekybos partnerių, ypač Rusijos ir kitų besivystančių valstybių, ekonomikos plėtra gali riboti investicijas ir į gamybos priemones.
Prognozuojama, kad bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas (investicijos) šiemet išaugs 5,9 proc., o 2016 metais - 3,3 proc. (birželio prognozė - atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.).
