Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas. Tai reiškia, kad valstybė gali tvariai valdyti savo viešuosius finansus, joje veikia tvirti rinkos ekonomikos pagrindai. Tačiau ar to užtenka, kad jau galėtume vadintis išsivysčiusia ekonomika? O kaip dėl Lenkijos ar Vengrijos? Ar jos mažiau išsivysčiusios nei Lietuva?
Atsiliekame pagal inovacijas
Štai Pasaulio ekonomikos forumas išskiria du kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama, ar valstybė yra išsivysčiusi ar ne: tai inovacijų lygis ir verslo procesų pažangumas.
Pagal inovacijų lygį naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje iš visų 28 ES valstybių užimame vos 24-ą vietą. Mus lenkia tokios „neišsivysčiusios“ šalys kaip Kroatija ar Vengrija. Šis rezultatas nestebina, kadangi esame tarp tų, kurie tyrimams ir inovacijoms visoje ES skiria mažiausiai – mažiau nei 1 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra virš 2 proc., o pačios inovatyviausios (Šiaurės Europos) šalys skiria virš 3 proc. nuo BVP. Ir čia didesnė atsakomybė tenka ne valdžiai, o verslui – kadangi išsivysčiusiose šalyse didžiąją dalį investicijų į inovacijas padaro būtent verslas, o ne valdžios sektorius.
Verslo konkurencingumas – silpnoji pusė
Pagal verslo procesų pažangumą taip pat atsiliekame. Lietuvos verslas vis dar koncentruojasi siauriuose vertės kūrimo grandinės etapuose, dominuoja gamybiniai procesai. Verslas per mažai investuoja į tyrimus ir inovacijas, į išskirtinį dizainą, į prekės ženklo vystymą. Atsakykime sau į klausimą – ar daug yra užsienyje žinomų lietuviškų prekės ženklų?
Lietuvos verslas vis dar yra labiau linkęs konkuruoti pagal kainą, o ne pagal kokybę ir aukštesnę pridėtinę vertę. Iš esmės galima sakyti, kad esame tapę „IKEA fabriku“ – gaminame mes, tačiau visa verslo koncepcija, dizainas, prekės ženklas, o galų gale ir pelnas yra kažkieno kito.
Kiti kriterijai – ne mažiau svarbūs
Kad esame linkę konkuruoti pagal kainą yra suprantama – mes vis dar esame sąlyginai pigių darbo sąnaudų šalis. Vidutinis atlyginimas prieš mokesčius praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 715 eurų ir pagal šį rodiklį visoje ES lenkėme tik Rumuniją ir Bulgariją. Atlyginimai yra didesni visose Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse ir svyruoja nuo 1040 eurų Estijoje iki 785 eurų Latvijoje.
Ekonomikos išsivystymo lygį galima vertinti ir pagal kitus rodiklius, pavyzdžiui, sukaupto vietinio kapitalo kiekį, šešėlinės ekonomikos mastą, korupcijos lygį. Deja, ir šiose srityse vis dar atsiliekame nuo daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių, jau nekalbant apie Vakarų Europą.
Kur turime pasistengti?
Bet ar tikrai viskas Lietuvoje taip blogai? Anaiptol. Atotrūkis tarp mūsų ir šiek tiek toliau pažengusių valstybių nėra didelis, o mūsų progresas, ypač lyginant su ES nepriklausančiomis Rytų kaimynėmis, akivaizdus. Be to, pagal BVP vienam gyventojui jau dabar lenkiam ne vieną regiono „konkurentę“.
Taigi kryptis teisinga, tačiau norint tapti išties ekonomiškai išsivysčiusia valstybe reikia truputį labiau pasistengti. Visų pirma, pertvarkyti savo švietimo sistemą taip, kad ji ugdytų kūrybiškus, drąsius ir pasaulietiškus individus, kad aukštasis mokslas galėtų pasiūlyti vakarietiškus standartus atitinkantį išsilavinimą. Taip pat daugiau investuoti į inovacijas: ne tik „įsisavinant“ projektines ES lėšas, bet iš tikrųjų investuoti, siekiant realios ekonominės grąžos. Be to, turime pasistengti Lietuvą padaryti dar patrauklesnę tiek vidaus, tiek ir išorės investicijoms. Tam reikia, kad Vyriausybė labiau pasistengtų užtikrindama palankesnes mokestines ir reguliacines sąlygas verslui, kad būtų imamasi ryžtingesnių veiksmų kovojant su korupcija ir šešėline ekonomika. Reikia išties nedaug. Bet tam, kad būtume nusipelnę išsivysčiusios ekonomikos titulo, turime dar pasistengti.
Informaciją parengė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
