družba

Lenkijoje sekmadienį buvo pažeistas naftotiekis „Družba“, naftos nuotėkio, gaisro ar sprogimo pavojaus nėra, skelbiama „TVP World“. Vamzdyno operatorė „PERN SA“ analizuoja situaciją ir sustabdė naftos srautus toje teritorijoje, kurioje aptikta problema. Nepaisant to, naftos tiekimas į Europos šalis tęsiamas įprasta tvarka. Rugpjūtį PERN taip pat skelbė, kad Centrinėje Lenkijoje aptikus nuotėkį, sustabdytas naftos pumpavimas „Družba“ vamzdyno, kuriuo nafta teka iš Rusijos į Europą, atkarpoje.

Lenkijos naftotiekių operatorė PERN sekmadienį pranešė apie naftotiekio „Družba“, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, išvakarėse laikinai uždaryto aptikus nuotėkį, remontą. Pasak PERN, tikimasi, jog antradienį dujotiekis vėl pradės veikti įprastu režimu. PERN teigė, kad nuotėkis aptiktas netoli Chodečo centrinėje Lenkijoje, maždaug už 145 km į vakarus nuo Varšuvos. Nuotėkis įvyko vienoje iš dviejų vakarinės naftotiekio „Družba“ dalies atšakų.

Įsibėgėjus žiauriam Rusijos karui su Ukraina, Rusijos nafta ir dujos toliau teka Ukrainos vamzdynais, o tai, kaip sakė Ukrainos energetikos konsultantas, paprašęs nenurodyti jo vardo, yra „ironiška ir juokinga“, rašo „The Economist“. Prieš karą, maždaug 40–45 proc. Europos sunaudojamų dujų ir maždaug ketvirtadalis naftos atkeliaudavo iš Rusijos. Nuo to laiko Rusija bandė priversti Europą panaikinti ekonomines sankcijas, stabdydama tiekimą.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą jai naftotiekiu „Družba“ ir kad tai paveikė maždaug 10 proc. kompanijos poreikių. „Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime. „Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra. Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc.

Lenkijos magistralinių naftotiekių operatorė PERN šeštadienį pranešė pašalinusi priežastį nuotėkio, dėl kurio anksčiau praėjusią savaitę buvo sustabdytas tiekimas į Vokietiją Rusijos eksporto naftotiekių „Družba“ gija. „PERN techninės tarnybos šeštadienį atkūrė visišką funkcionalumą pažeistos naftotiekio gijos, kuria tiekiama nafta užsakovams Vokietijoje. Nuotėkio priežasties tyrimas tęsiamas“, – nurodė Lenkijos bendrovė.

Nuotėkis, dėl kurio buvo uždaryta dalis naftotiekio „Družba“, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, greičiausiai buvo atsitiktinis, pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.  „Remiantis preliminariais patikrinimais ir dujotiekio deformacijos duomenimis, šiuo metu, regis, jokia trečioji šalis nesusijusi su incidentu“, – sakoma PERN pareiškime, paskelbtame trečiadienio vakarą.

Rusijos eksporto naftotiekio „Družba“ Baltarusijos atkarpų operatorė „Gomeltransneft“ ketvirtadienį atnaujino naftos gabenimą Lenkijos kryptimi įprastomis apimtimis, penktadienį skelbia Lenkijos radijas. Anot „Gomeltransneft“ pranešimo, naftos transportavimo „Družba“ atšaka Gomelis-Mozyrius-Adamovo sumažinimą prieš dvi dienas 7 proc. lėmė „planiniai remonto darbai“ Gomelio perpumpavimo stotyje.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Baltarusija pasiruošusi pirkti naftą ne iš Rusijos pasaulinėmis kainomis, išanalizuos naftos produktų tiekimo Rusijai rentabilumą, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Turime praktiškai pamatyti, kaip tai (alternatyva naftos importui iš Rusijos – red.) atrodys. Broliai iš Rytų gąsdina, kad tai bus labai brangu. Mes nepaskaičiavę ir nepamėginę, taip pat manome, kad mes su tuo nesusitvarkysime.

  Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį panaikino naftos užteršimu Rusijoje įtariamo verslininko Romano Ružečko suėmimą.   Į laisvę paleidžiamas verslininkas turės laikinai atiduoti teisėsaugai savo asmens dokumentus, jis bus intensyviai prižiūrimas, pranešė teismo atstovė spaudai.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį išnagrinėjo naftos užteršimu Rusijoje įtariamo verslininko Romano Ružečko skundą dėl suėmimo. Sprendimas bus paskelbtas rugpjūčio 22 dieną, pranešė ruso advokatas Rolandas Tilindis. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu Rusijos pilietis nuo liepos 18 dienos laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje. R. Ružečko skundu siekia, kad jam būtų paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Rusija sekmadienį atnaujino kokybės standartus atitinkančios naftos tiekimą „Družba“ vamzdynu per Baltarusiją į Lenkiją ir Vokietiją, pranešė Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“. Tuo tarpu Baltarusijos koncernas „Belneftechim“ skelbia apie tik apie dalinį rusiškos naftos tranzito Lenkijos kryptimi atnaujinimą.

 Dėl Rusijos „Družba“ naftotiekio užteršimo organiniais chloro junginiais ilgam sustojo Baltarusijos naftos eksportas. „Baltarusijos naftos eksportas sustabdytas dėl „Družba“ naftotiekio situacijos. Dabar jis techniškai neįmanomas. Tikimės eksportą atnaujinti iki metų pabaigos“, – sakė valstybės koncerno „Belneftekhim“ atstovė spaudai Marina Kostiučenko. Baltarusijoje išgaunama nafta šalyje neperdirbama, visa eksportuojama į Europa. Pagrindinė jos pirkėja – Vokietija.

 Baltarusijos prezidentui vėl prakalbus apie galimybę susirasti alternatyvą rusiškai naftai per Baltijos valstybes, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, kad Aleksandras Lukašenka tiesiog bando stiprinti derybines pozicijas su Maskva. Vis dėlto parlamentaras neatmetė galimybės, jog Lietuva ateityje galėtų prisidėti prie žaliavų tranzito į Baltarusiją. „Čia tie kasmetiniai (Baltarusijos lyderio – BNS) žaidimai turbūt, kaip aš matau.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Viename Čekijos rytiniame miestelyje antradienį vietos gyventojas restorane nušovė aštuonis žmones, o vėliau nusižudė per skaudžiausią taikos meto šaudymo incidentą šalies istorijoje, pranešė pareigūnai. Vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas nurodė, kad šį išpuolį surengė „pamišęs žudikas“ ir kad tai nebuvo teroro aktas. Prieš pradėdamas savo siautėjimą užpuolikas paskambino vienai Čekijos televizijai.

Čečėnijos ir Ingušetijos gyventojai, kaip praneša „Lenta.ru“, neišvys skandalingojo filmo „50 pilkų atspalvių“. Vietos kino platintojai baiminasi visuomenės pasipiktinimo dėl atvirų filmo scenų. Vasario 12-ąją visuose Rusijos kino teatruose pasirodysianti juosta dviejose respublikose rodoma nebus.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę.

Pranešimai apie tai, esą Rytų Europoje naftotiekio „Družba“ mazgai išėjo iš rikiuotės todėl, kad į Rusijos naftą pateko guminių daiktų: čiulptukų ir prezervatyvų, yra „absoliuti nesąmonė“. Tai pareiškė kompanija „Gomeltransneft Družba“, naftotiekio pietinės atšakos Baltarusijoje operatorė.

Rytų Europoje naftotiekio „Družba“ mazgai išėjo iš rikiuotės todėl, kad į Rusijos naftą pateko guminių daiktų: čiulptukų ir prezervatyvų. Tai pirmadienio numeryje rašo laikraštis „Vedomosti“, remdamasis informuotais šaltiniais. Leidinio duomenimis, operatoriai pastebėjo, kad skaitikliai pradėjo rodyti kur kas didesnį naftos kiekį nei jos galėjo būti perpumpuota. Patikrinus sistemą, joje buvo aptikta prezervatyvų ir čiulptukų.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Su Europos Sąjunga (ES) bendraujame „įvairiapusiškai naudingai“. Padėtis primena baudžiauninko ir pono santykius. Dauguma Lietuvos gyventojų prieštaravo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, tačiau Europos reikalavimu tai buvo padaryta. Vietinių aborigenų nuomonė įtakos turi mažiausiai. Pinigai išleisti, naudos – jokios Nepaisant to, Europa gerokai sumažino finansinę pagalbą uždarant atominę elektrinę. Sukitės, kaip norite.

Daugumos apklaustų gyventojų nuomone, sėkmingai pabaigus šiuo metu vykdomus strateginius projektus, t.y. sujungus  elektros tinklus su Vakarų Europa ir pastačius dujų terminalą, Lietuva ženkliai padidintų energetinę nepriklausomybę. „Spinter tyrimai“ atliktos  visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad  78 proc. apklaustųjų neatmeta galimybės, kad Rusija gali riboti arba nutraukti gamtinių energijos resursų tiekimą Lietuvai ir tik 13 proc.

Latvijos ir Baltarusijos bendrovėms kovojant dėl nuo 2004 m. nebeveikiančiame naftotiekyje įstrigusios žaliavos, į ginčą gali įsikišti ir Latvijos vyriausybė. Baltarusijos įmonė „Polocktransneft Družba“ tęs kovą dėl teisės į 50–60 mln. latų (maždaug 200–250 mln. litų) kainuojančią naftą, esančią magistraliniame naftotiekyje Polockas–Ventspilis. Pats naftotiekis priklauso Latvijos ir Rusijos kompanijai „LatRosTrans“ ir nenaudojamas nuo 2004 m. sausio.

Ketvirtadienį vakare, nepaisydama Baltarusijos pretenzijų, Latvijos naftos transportavimo bendrovė „LatRusTrans“ pradėjo siurbti technologinę naftą iš „Družbos“ naftotiekio Ventspilio-Polocko vamzdyno dalies, esančios Latvijos teritorijoje. Nuo 2003 m. neveikiančiame „Družbos“ naftotiekyje nafta laikoma vamzdyno konservavimo tikslais – kad negestų konstrukcijos ir vamzdyno veiklą būtų galima bet kada atnaujinti.

Baltarusiams atjungus aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, Lietuvai tenka pirkti brangesnę elektrą. Per Baltarusiją nutiesta elektros perdavimo linija (nuo Smolensko (Rusijoje) atominės elektrinės iki Lietuvos) į Lietuvą tekėjo didžioji dalis rusiškos elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Sumažėjus tiekimo šaltinių, mūsų šaliai dabar tenka pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

Artėjant naujiesiems metams, Vidurio Europos šalys vėl sunerimo dėl galimo rusiškos naftos tiekimo sutrikimo. Tarp Maskvos ir Kijevo kilus naujam ginčui , Rusija perspėjo, kad gali nutrūkti rusiškos naftos tranzitas į Vidurio Europą per Ukrainą. Europos Komisija teigia sulaukusi Rusijos perspėjimo dėl galimo naftos tiekimo sutrikimo per „Družbos“ dujotiekį. Manoma, kad tiekimo pertrūkiai gali labiausiai paliesti Vengriją, Slovakiją ir Čekiją.

Gal 40-os Lietuvos politinės partijos – Lietuvos liaudies sąjungos (LLS) - įsteigimas nebūtų sukėlęs tokios reakcijos, jei ne drastiški ir stebinantys pareiškimai jos suvažiavime praėjusį šeštadienį. Galima suprasti K.Prunskienės ambicijas tęsti politinę veiklą po viso ruožo nesėkmių, nes 66-rių vasarį sulaukusi ekonomikos profesorė nepaprastai gyvybinga ir darbšti ir nė nemano sudėti rankų bei nuteisti save rezignacijai atokioje Labanoro sodyboje.

Šių metų pabaigoje uždarę Ignalinos atominę elektrinę, murktelsime į naują – energetikos krizę. 30–33 centai – maždaug tiek šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų moka už kilovatvalandę elektros. Maždaug 30 proc. šios sumos sudaro elektros gamybos, o apie 45 proc. – elektros skirstymo kaina. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nieko ypatinga, bet tik tol, kol nepradedame savęs lyginti su kitomis šalimis.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Rusijos užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas tikina, kad tarp Maskvos ir Vilniaus neišsprendžiamų problemų nėra, tik lietuviams reikėtų atsisakyti nuolatinio istorijos politizavimo bei bandymų dvišales problemas spręsti tarptautiniame lygmenyje.

Lietuvos diplomatai įdėmiai stebi Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties ir yra gerai susipažinę su jų eiga. Tai BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „ES šalims yra sudarytos visos sąlygos stebėti derybų procesą. Derasi Europos Komisija ir Rusija, tačiau ES šalių atstovai gali vykti derybas stebėti gyvai bei išsakyti savo pastabas.

Konferencijos dalyviai Lietuvos valdžią ragina nedelsiant kreiptis į EK ir ES nares dėl vėlesnių Ignalinos AE uždarymo terminų ir šalies energetinio saugumo užtikrinimo ją uždarius. Iki šiol neradus būdų, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, ir nepavykus susitarti su Europos Komisija (EK) dėl jos darbo pratęsimo, šalies mokslininkai pasaulinę krizę įvardija kaip viltį, leisiančią pratęsti Ignalinos AE darbą.

Iki sausio šešioliktosios visada maniau, kad ji – riaušininkai. O dabar tai – jau visiškai rimtas klausimas. Duok Dieve, kad toks klausimas būtų kilęs tik man vienam. Ir atsakymas gal galėtų paaiškėti Andriui Kubiliui įvykdžius savo pažadą visu griežtumu riaušių kaltininkus nubausti.

Europos Komisijos (EK) raginimas, kad Rusija bendradarbiautų tiriant su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas, yra vienas iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) solidarumo demonstravimų. Tai antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Sausio 13-osios įvykių vertinime Rusija vengia atsakomybės ir tiesos. Pirmadienį paskelbtame A. Kubiliaus pareiškime pažymima, kad nusikaltimus prieš nekaltus žmones vykdė „ne Rusija ir šaunūs jos žmonės, bet byrančią Sovietų Sąjungą išgelbėti siekiantys funkcionieriai“. Pažymėjęs, jog Europa vis dar dvejoja, negalėdama apsispręsti, ar komunizmo ir fašizmo nusikaltimai turėtų būti vertinami vienodai, A. Kubilius teigia, kad „Lietuvos žmonėms dė...

Europos Komisija (EK) ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas. „Reiškiame užuojautą dėl tragiškų žūčių per 1991 metų įvykius ir pripažįstame, kad dėl tų įvykių dar vykdomi baudžiamieji tyrimai. Europos Komisija ragina Rusiją veiksmingai bendradarbiauti, kad teismai galėtų patenkinamai išspręsti iki šiol nebaigtas bylas“, - BNS pirmadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.

Vilniaus miesto rotušėje surengtame priėmime Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dėkojo Lietuvos žmonėms už paramą ir sakė, jog kova už laisvę nėra baigta ir Gruzija niekada nepasiduos. „Jeigu šiandien manęs paklaustumėte, kur yra Europos sąžinė, tai aš Jums atsakyčiau, kad ji yra čia - Lietuvoje. Būtent Jūs, Lietuvos žmonės, ir saugote ją“, - sakė jis.

Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad įvertinant visas pasikeitusias aplinkybes ir nepažeidžiant Lietuvos saugumo interesų, uždaryti IAE bus galima tik 2012 metais.

Derybos dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties gali būti atnaujintos tik Rusijai patraukus savo karines pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Tokią Lietuvos premjero G.Kirkilo poziciją penktadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Šiuo metu šiuose separatistiniuose Gruzijos regionuose yra iki 8 tūkst. Rusijos karių, nors pagal susitarimus, ten gali būti dislokuota ne daugiau kaip 3,5 tūkst. rusų taikdarių.

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis aiškinasi, ką, kiek ir kur rusai veža per Lietuvą. Praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pranešė jiems dvi naujienas. Kaip ir pridera - vieną gerą, kitą blogą.

Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto. „Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala pradėdamas darbą galimybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą vertino 5 proc. Dabar – jau 42 proc, rašo „Respublika“. „Misteriu Ignalina“ pramintas ekspremjeras tikina, kad Europos Komisijos (EK) balsas nėra lemiamas – esą paskutinį ir, kaip tikimasi, Lietuvai palankų žodį gruodžio mėnesį tars Europos Vadovų Taryba.

Rusijos energetikos ministerija pateikė siūlymą šalies vyriausybei pradėti antrosios Baltijos vamzdynų sistemos (BTS-2) dalies statybą, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. BTS-2 naftotiekis bus apie 1300 km ilgio, jis sujungs Unečios miestą Rusijos Briansko srityje ir Primorsko uostą Baltijos pakrantėje šalia Sankt Peterburgo. Iš Primorsko nafta būtų gabenama tanklaiviais.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Lietuvos diplomatų nuomone, Rusijos sprendimas sumažinti naftos tiekimą Čekijai yra „rimtas signalas“ Europos Komisijai. „Lietuva buvo teisi primygtinai raginusi Europos Sąjungą kelti naftos tiekimo nutraukimo bei Energetikos chartijos ratifikavimo klausimus derybose su Rusija dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties“, - BNS antradienį sakė Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, panorėjęs likti nežinomu.

Rusija du kartus sumažino naftos tiekimus Čekijai naftotiekiu „Družba“, kai Praha ir JAV pasirašė sutartį dėl priešraketinio skydo. Praėjus vos trims dienoms, kai Čekija ir JAV susitarė dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimą šioje Rytų Europos šalyje, Čekijos valdžia pajuto, kad Rusijos naftos tiekimas ėmė mažėti. Nors tiekiamos naftos kiekis gali svyruoti ir dėl techninių priežasčių, Čekijos pusė įtaria, jog tai - susiję dalykai, ir žada paprašyti Rusijos paaiškinimo.