Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis aiškinasi, ką, kiek ir kur rusai veža per Lietuvą.
Praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pranešė jiems dvi naujienas. Kaip ir pridera - vieną gerą, kitą blogą. Geroji naujiena - jeigu Lietuva sutiktų investuoti keliasdešimt milijonų dolerių į naftotiekio „Družba“ atnaujinimą ir rastų partnerių Rusijoje, kurie užsiimtų remontu, yra tikimybė, kad nafta į „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklą vėl gali pradėti tekėti vamzdžiais.
Tiesa, tas Rusijos pažadas kol kas labai miglotas. „Nenoriu pasakyti, kad bus priimtas teigiamas sprendimas, - sakė V. Čchikvadzė. - Bet kad tas klausimas turi teisę gyvuoti“. Nors kartu pastebėjo, kad naftotiekis turįs „tūkstančius“ defektų, todėl žmonės esą „dar pagalvos, ar verta tuo užsiimti“.
Priminsime, kad naftotiekis „Družba“ buvo uždarytas 2006-ųjų liepą, kai iš įtrūkimo jame išsiliejo 340 m2 ploto naftos bala. Šis incidentas kaip tik sutapo su Lietuvos sprendimu parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, o ne kuriai nors Rusijos naftos bendrovių, siūliusių už akcijas gerokai mažesnę kainą nei lenkai. Tiesą pats Rusijos naftos tiekimas į „Mažeikių naftą“ nenutrūko, bet gabenimas tanklaiviais ir geležinkeliu atsieina brangiau nei vamzdynais. Anksčiau Rusija aiškino, kad naftotiekio remontas jai neapsimoka verslo požiūriu, o daugkartiniai Lietuvos siūlymai suremontuoti „Družbą“ savo sąskaita likdavo be atsako. Tad praėjusios savaitės V.Čchikvadzės pareiškimas rodo tam tikrus postūmius teigiama linkme.
Vėl grasinta sumažinti tranzitą
Blogoji naujiena - Rusija savo ambasadoriaus lūpomis vėl perspėjo Lietuvą kad prekių tranzitas geležinkeliu per Lietuvą gali sumažėti, jei mūsų šalis nesukurs tam „naudingų sąlygų“.
Dar iš karto po Rusijos karo Gruzijoje skambėjo neoficialūs grasinimai, esą Maskvą keršydama aktyviai Gruziją remiančiai Lietuvai, paliepusi savo geležinkelininkams kaip galima apriboti prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją. Tiesa, taip paprastai to padaryti neįmanoma, nes Rusijos kroviniai jau dabar sudaro vos kelis procentus Klaipėdos uosto apyvartos.
Tuo tarpu pagrindinė Rusijos tranzito per Lietuvą dalis, pirmiausia geležinkeliais, eina į Kaliningrado sritį ir iš jos. Tad norėdama vežti mažiau krovinių ir taip mažinti „Lietuvos geležinkelių“ pelną Rusija kartu turėtų gerokai sumažinti Kaliningrado uostų apkrovą, skriausdama šios srities verslo struktūras.
„Reikalas tas, kad verslas turi tokį nuostabų bruožą - jis eina ten, kur patogu, gera, suprantama, kur veikia suprantami ir aiškūs įstatymai, kur yra normalūs santykiai. Kur to nėra, verslas neina, - susitikime su Lietuvos Seimo nariais aiškino V.Čchikvadzė. - Geležinkelis yra komercija, verslas. Jei bus naudinga naudotis Lietuva kaip tranzito šalimi, tai vyks, tačiau tam Lietuva turi sukurti atitinkamas sąlygas. Jei nenaudinga, jokie politikai, jokios direktyvos, jokie nurodymai neprivers to daryti. Kalbama apie pelną, o pelnas neatsiranda vien dėl direktyvų nurodymų“.
Beje, Rusija jau nebe pirmą kartą grasina Lietuvai sumažinti savo tranzitą geležinkeliu. Pernai vasario mėnesį Lietuvoje apsilankęs Kaliningrado gubernatorius Georgijus Boosas po susitikimų su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu ir susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi piktinosi, kodėl Lietuva neleidžia privatizuoti tranzitinių krovinių Kaliningrado kryptimi vežimo, suteikdama tam išskirtinę teisę „Lietuvos geležinkeliams“.
Šis dar 2006-aisiais Seimo priimtas draudimas neleidžia į pervežimų Kaliningrado kryptimi verslą įsiskverbti Rusijos kapitalo įmonėms (kurios tai bando daryti jau nuo 2002-ųjų, pastarąjį kartą - per „Gazpromo“ tarpininkės „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio sūnaus įmonę), taip atimant pelną iš Lietuvos vežėjų.
Tranzitą į Klaipėdos uostą Rusija sistemingai mažina jau nuo 2000-ųjų, kai į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas priėmė strateginį sprendimą kaip galima daugiau krovinių gabenti arba per Rusijos uostus, arba per rusiško kapitalo įmones, kad būtų atimtos pajamos iš Baltijos šalių ir kitų buvusių sovietinių respublikų verslininkų. Būtent tuomet (kaip matyti iš lentelės) pradėjo sparčiai daugėti pervežimų geležinkeliu į Kaliningradą, o pervežimų į Klaipėdą - sparčiai mažėti (tiesa, pastaraisiais metais jų šiek tiek padaugėjo).
Liūdnai pagarsėjęs Užsienio reikalų ministerijos inicijuotas projektas 2K, neva turėjęs tolygiai apkrauti tiek Kaliningrado, tiek Klaipėdos uostus, kaip paaiškėjo, tikros naudos davė tik Rusijai, tad po skandalų iš esmės buvo sustabdytas ir, nors oficialiai nenutrauktas, kelinti metai nebeveikia.
Dabar abi pusės - tiek Lietuva, tiek Rusija - diskriminuoja viena kitos krovinius geležinkelio tarifais. Tik bėda, kad Lietuva vežimo kainą į Kaliningradą gali pakelti mažoje atkarpoje, savo teritorijoje, o Rusija už krovinius į Klaipėdos uostą - praktiškai per visą vežimo maršrutą. Padėtis galėtų pasikeisti tik Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, draudžiančią diskriminacinius tarifus, tačiau artimiausiu metu tai „negresia“, mat Gruzija neabejotinai blokuos Rusijos narystę PPO.
Šiuo metu pagrindiniai vežėjai per Klaipėdos uostą yra Baltarusija (iki 99 proc. konteinerių), Kazachstanas ir Ukraina, iš kurios į Klaipėdą kursuoja šaudyklinis traukinys „Viking“. Lietuva norėtų pratęsti „Vikingo“ projektą iki Azerbaidžano sostinės Baku, taip pat -iki Kazachstano Aktau ir Turkmėnijos Turkmėnbaši uostų, bet kelią užkerta, pasak mūsų diplomatų, neįtikėtinas biurokratizmo ir korupcijos mišinys šalia Odesos esančiame Iljičiovsko krovinių terminale. Po karo Gruzijoje atsirado dar viena kliūtis - rusų subombarduotas Počio uostas.
Karinių krovinių Rusija nenori drausti
Tuo tarpu karinis tranzitas iš ir į Kaliningrado sritį vyksta be didesnių trikdžių, tačiau yra viena esminė problema - itin pavojingų krovinių pervežimas, dėl kurio Rusija ir Lietuva negali susitarti jau dešimtmetį.
„Viena vertus, mes esame suinteresuoti Kaliningrado srities demilitarizavimu, tad pritariame Rusijos norui išvežti iš ten perteklinę ir pasenusią ginkluotę, - aiškino „Veidui“ vienas aukštas Lietuvos diplomatas. - Bėda ta, kad dalis tų ginklų, ypač šaudmenų, yra labai seni, menantys vos ne Pirmojo pasaulinio karo laikus, tad gali sprogti nuo menkiausio sutrenkimo. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija rekomenduoja tokius šaudmenis naikinti vietoje. Rusija su tuo nesutinka, nes aiškina turinti tokių šaudmenų perdirbimo gamyklas ir nori juos išsivežti. Lietuva būtų linkusi duoti leidimą, tačiau reikalaujame, kad Rusija apdraustų tokį tranzitą. Rusija savo ruožtu komercinio draudimo imti nenori ir siūlo valstybės garantijas. Bet mes jau turime liūdną pavyzdį, kai Rusija, kadaise davusi valstybės garantijas atsiskaityti už Lietuvos firmų statytus namus savo kariškiams, iki šiol atsiskaityti nenori“.
