Derybos dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties gali būti atnaujintos tik Rusijai patraukus savo karines pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos.
Tokią Lietuvos premjero G.Kirkilo poziciją penktadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Šiuo metu šiuose separatistiniuose Gruzijos regionuose yra iki 8 tūkst. Rusijos karių, nors pagal susitarimus, ten gali būti dislokuota ne daugiau kaip 3,5 tūkst. rusų taikdarių.
Tuo tarpu Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis, paklaustas, kokia yra Rygos pozicija ES ir Rusijos derybų atnaujinimo klausimu, penktadienį po susitikimo G.Kirkilu teigė, jog Latvija nori sužinoti Prancūzijos nuomonę.
„Ankstesnėje taryboje rugsėjo 1 dieną Europos šalių vadovai susitarė dėl šio dalyko: kad prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy), vadovaujantis ES pirmininkaujančiai šaliai (Prancūzijai - BNS), spalio mėnesio taryboje praneš, kaip realiai yra vykdomas 6 punktų planas (dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje-BNS). Labai svarbu kaip yra vykdomi 5 ir 6 punktai ir būtent, kaip Prancūzija mato šių punktų - įvykdytų ir tų, kurie dar turi būti įvykdyti - vykdymą. Atsižvelgsime į tai, ką mes išgirsime“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Latvijos vyriausybės vadovas.
I.Guodmanio teigimu, kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje valstybių pozicijų gali būti įvairių, tačiau praktika rodo, kad efektyvi yra tiktai bendra pozicija. Pasak jo, yra labai svarbu operatyviai tarpusavyje konsultuotis šiais klausimais, kad būtų parengta bendra pozicija.
„Turime pasiekti, kad Europos taryba būtų vieninga institucija“, - kalbėjo Latvijos premjeras.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusios EVT. Priimtoje deklaracijoje teigiama, jog derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, kad Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Iki šio penktadienio Rusija turėjo patraukti savo karius iš saugumo zonų aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją, o kontrolę šiose teritorijoje perims ES stebėtojai. Teigiama, kad rusų pajėgos jau atsitraukė iš saugumo zonų.
Prieš EVT ES šalių užsienio reikalų ministrai ES ir Rusijos derybų atnaujinimo klausimą apsvarstys pirmadienį ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime Briuselyje.
Šią savaitę Lietuvos diplomatai užsiminė, kad Lietuva nepritars ES ir Rusijos derybų atnaujinimui, jei Rusija neišves separatistinėse Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dislokuotų papildomų karių.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy sakė, kad rusų pajėgų pasitraukimas iš Gruzijos buferinių zonų sudarys sąlygas atnaujinti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės susitarimo.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Deklaracijos buvo priimtos, todėl Lietuva veto atsiėmė ir nebetrukdė derybų pradžiai. Derybas ES ir Rusija pradėjo birželio pabaigoje, tačiau rugsėjį jos vėl buvo sustabdytos.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
ES diplomatinėmis pastangomis rugpjūčio 12 dieną pasiektas šešių punktų taikos susitarimas išlieka situacijos Gruzijoje stabilizavimo pagrindu.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
