Europos Komisijos (EK) raginimas, kad Rusija bendradarbiautų tiriant su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas, yra vienas iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) solidarumo demonstravimų.
Tai antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras konservatorių vadovas Andrius Kubilius.
„Tai labai svarbu ir pačiai Europai, ir, be abejo, mums labai svarbu, nes tokį solidarumą ir mums labai jautrių klausimų supratimą iš Europos Sąjungos pusės mums, ko gero, matome vieną iš pirmųjų kartų“, - kalbėjo A.Kubilius.
Anot jo, toks EK pareiškimas - tai įrodymas, kad narystė Europos Sąjungoje yra naudinga ir sprendžiant tokius komplikuotus klausimus kaip Sausio 13-osios įvykių bylos.
„Tai labai akivaizdžiai parodo, kad išnaudodami savo galimybes naryste Europos Sąjungoje mes tikrai galime pasiekti labai daug sprendžiant ir tokius labai svarbius bei jautrius klausimus“, - kalbėjo premjeras.
Pernai Lietuva pasiekė, kad Rusijos bendradarbiavimo klausimas tiriant Sausio 13-osios bylą būtų keliamas ES derantis su Rusija dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties.
Rusijai atsisakant bendradarbiauti, Generalinė prokuratūra beveik du dešimtmečius negali pareikšti įtarimų 42 sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB atstovams. Sausio 13-osios byloje nuosprendis buvo paskelbtas tik 6 perversmininkams.
Pirmadienį EK paragino Rusiją bendradarbiauti tiriant su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas.
„Reiškiame užuojautą dėl tragiškų žūčių per 1991 metų įvykius ir pripažįstame, kad dėl tų įvykių dar vykdomi baudžiamieji tyrimai. Europos Komisija ragina Rusiją veiksmingai bendradarbiauti, kad teismai galėtų patenkinamai išspręsti iki šiol nebaigtas bylas“, - BNS pirmadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.
2008-ųjų gegužės mėnesį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutarė pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, įtraukdami į mandatą ir Lietuvos iškeltus reikalavimus.
Lietuva tai pasiekė balandžio mėnesį blokuodama derybų su Rusija pradžią ir siūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių bei Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
1999-aisiais aktyvūs perversmo dalyviai, Lietuvoje veikusios prosovietinės kompartijos nariai Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius bei kiti buvo nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią.
Daugelis kitų 1991 metų sausio 13-sios bylos kaltinamųjų, tarp jų - ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės pasislėpdami nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, Baltarusijoje.
Praėjus beveik metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, 1991 metų sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą.
Sausio 13-oji Lietuvoje tradiciškai minima kaip Laisvės gynėjų diena.
