Konferencijos dalyviai Lietuvos valdžią ragina nedelsiant kreiptis į EK ir ES nares dėl vėlesnių Ignalinos AE uždarymo terminų ir šalies energetinio saugumo užtikrinimo ją uždarius.
Iki šiol neradus būdų, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, ir nepavykus susitarti su Europos Komisija (EK) dėl jos darbo pratęsimo, šalies mokslininkai pasaulinę krizę įvardija kaip viltį, leisiančią pratęsti Ignalinos AE darbą.
Vykdant Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį jau šių metų paskutinę dieną turėtų sustoti antrasis IAE blokas. Prieš penkerius metus sutikusi su šia sąlyga Lietuva, anot mokslininkų, iki šiol beveik nieko nepadarė. Akivaizdu, kad pirmąją kitų metų dieną dar nestovės nauja atominė elektrinė, nebus nutiestos elektros jungtys nei į Švediją, nei į Lenkiją, nebus spėta pastatyti ir naujo 400 MW galingumo bloko Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, taip pat nėra garantijų, kad bus iš ko tiesiogiai ir nebrangiai pirkti elektros energiją.
Vakar Vilniuje į konferenciją „Ekstremali Lietuvos energetinė būklė“ susirinkę šalies mokslininkai, energetikai, politikai ir valdžios atstovai aktyviai diskutavo ieškodami sprendimo. Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo surengtoje konferencijoje konstatuota, kad būtina pratęsti IAE uždarymo terminus.
Neatidėliotinas klausimas
„Per visą šį laiką visi lūkuriavo, mažai kreipė dėmesį į mokslininkų rekomendacijas, todėl nuveikta labai mažai. Šiandien kyla klausimas, ar tikrai pasiruošta uždaryti IAE, kuri gamina apie 70 proc. mums reikalingos elektros energijos, ir ar turime alternatyvą, ne ilgalaikę, o šių metų pabaigoje, ir kokios tos alternatyvos garantijos? Argumentas, kad ana valdžia ne viską padarė, nėra argumentas, kad šiandien nereikia žinoti tikros padėties ir vėl delsti daryti neatidėliotinus sprendimus“, - LŽ sakė dr. Zigmas Vaišvila, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas.
Pasak jo, naujausi įvykiai Rusijai sustabdžius dujų tiekimą Ukrainai parodė, kad žaisti valstybių ir žmonių likimais negalima.
Pasak Lietuvos mokslų akademijos prezidento akademiko Zenono Roko Rudziko, šiemet uždarius IAE kils neleistinai dideli pavojai šalies energetiniam saugumui, Lietuva negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų aplinkosaugos srityje, elektros energijos gavybos savikaina išaugs iki trijų kartų, o tai neigiamai atsilieps ne tik mūsų valstybei - tai didelė visos ES problema.
Reali būklė
Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis pažymėjo, kad pasauliui įžengus į ekonominę krizę lieka visiškai neaišku, kokios bus kuro kainų perspektyvos, nebeliko galimybės iš Venesuelos importuoti pigaus kuro orimulsijos Lietuvos elektrinei.
Iki šiol nenutiesus nė vienos elektros jungties su Europa ir uždarius IEA dar labiau padidės Lietuvos priklausomybė nuo gamtinių dujų, gaunamų iš Rusijos. Todėl galima įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu pasikartotų kas nors panašaus į konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos. Mes jau turime pavyzdį, kai buvo užsuktas naftotiekis „Družba“, per kurį nafta iš Rusijos buvo tiekiama į „Mažeikių naftą“.
Ramiai gyvensime iki šių metų pabaigos, kol Ignalinos AE gamina didžiąją dalį elektros energijos, tačiau ją uždarius šaliai kyla papildoma grėsmė“, - pabrėžė A.Galinis. Pasak jo, 2010-2011 metais gaminant elektrą kitais turimais elektros gamybos šaltiniais, išliekant dabartiniam galios poreikiui (kuris šių metų sausį sudarė 1917 MW), jos deficitas būtų 170-240 MW. Tiek elektros trūktų, jeigu ji nebūtų importuojama, neišaugtų jos poreikis šalies viduje ir neįskaičius vėjo jėgainių bei Kruonio hidroelektrinės gaminamos elektros, kurios gamyba priklauso nuo nenuspėjamų išorinių gamtos veiksnių.
„Kruonio hidroelektrinėje pagaminta elektra gelbėtų didžiausio piko metu, tad techniškai galios deficitą savais įrenginiais galima kompensuoti. Tačiau staiga negavus dujų išgaunama galia sumažėtų apie 60 MW, nes kai kurios Lietuvos elektrinės negali kūrenti jokio kito kuro“, - aiškino energetikas. Pasak jo, didžiausia problema, kad nežinome, kokia bus naftos kaina. Esant tokioms didelėms žirklėms tarp buvusių ir dabar esamų naftos kainų lieka neramu dėl tolesnių pokyčių ateityje.
Žinant, kad modernūs elektros gamybos blokai Lietuvos elektrinėje atsiras tik 2012 metais, o atominė elektrinė nebus pastatyta anksčiau kaip 2016 metais, pasak A.Galinio, belieka tikėti, jog nenauja Lietuvos elektrinė dirbs patikimai, tačiau to garantuoti niekas negali.
Spaudžia valdžią
Konferencijoje dalyvavęs EK atstovas Lietuvoje Kęstutis Sadauskas pažymėjo, jog stojimo į ES sutartyje numatyta sąlyga uždaryti Ignalinos AE iki 2009 metų sausio 31 dienos yra besąlyginis ir nekeičiamas sutarties punktas. EK Lietuvai rekomenduoja galvoti apie ilgalaikes perspektyvas, tačiau vakar šia tema diskutavę mokslininkai labiausiai sunerimę dėl neaiškumo, kuris šalies laukia jau šiemet.
Konferencijos rezoliucijoje aiškiai išdėstyta, kad šių metų pabaigoje uždarius Ignalinos AE Lietuva neteks apie 70 proc. savo elektros energijos, iki metų pabaigos neturės jokių garantuotų alternatyvų apsirūpinti trūkstama elektros energija, elektros energijos kaina 2010 metais vartotojams gali padidėti net 100 proc., o padidėjus anglies dvideginio išmetimui į atmosferą šalis negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų aplinkosaugos srityje.
Rezoliucijoje taip pat pažymima, kas Ignalinos AE saugumas atitinka TATENA reikalavimus iki 2012 metų rugpjūčio 1 dienos, o ES neturi energetinio saugumo politikos ir realios galimybės užtikrinti ES narės Lietuvos energetinį saugumą po 2009 metų. Todėl Lietuvos valdžią mokslininkai ragina nedelsiant kreiptis į EK ir ES nares dėl vėlesnių Ignalinos AE uždarymo terminų ir Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ją uždarius. Valdžia taip pat raginama įgyvendinti energetikos specialistų ir mokslininkų siūlymus ir atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti energetinės izoliacijos, nuostolių ir elektros energijos kainos šuolinio kilimo.
Jolita ŽVIRBLYTĖ/ „Lietuvos žinios“
