diagnostika

Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius sparčiai mažėja. Atvejų šiomis dienomis – vos po keliolika per parą, visuomenė yra rami, kaukių dėvėti ir testuotis nebeprivaloma. Pandemija nėra nuosprendis – ji kontroliuojama, tačiau ar ji tikrai suvaldyta ilgam? Apie tolesnius galimus COVID-19 pandemijos scenarijus ir jos valdymą kalbamės su medicinos diagnostikos ekspertu Stasiu Križanausku. Anot eksperto, dabartinė situacija yra ramybė prieš audrą.

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad alergiškų žmonių sparčiai daugėja ir greitu metu tokių bus kas antras. Tiesa, kam esate alergiškas nustatyti ne taip paprasta. Vieną pažangiausių alerginių susirgimų diagnostiką siūlo bendrovė „Imunodiagnostika“. Patyrę bendrovės specialistai bendradarbiavo su Vilniaus Universiteto mokslininkais ir pritaikė savo sukurtas inovatyvias technologijas vartotojams.

Viena pirmųjų akredituotų laboratorijų Lietuvoje – UAB „Diagnostikos laboratorija“ („Antėja laboratorija“), prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo laboratorijų tinklo ir pradėjo tirti koronaviruso mėginius, atkeliaujančius iš visoje Lietuvoje esančių patikros punktų.  „Didėjant koronaviruso tyrimų poreikiui „Antėja laboratorija“ pasiūlė savo laboratorijos resursus panaudoti koronaviruso tyrimams.

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.

Vos prieš kelias dienas pasaulį apskriejo žiauri žinia – Mumbajaus (Indijoje) klinikos darbuotojai buvo suimti po to, kai keistomis aplinkybėmis į magnetinio rezonanso tyrimo aparatą buvo įtrauktas ir žuvo giminaitę aplankyti atėjęs vyras. Mirė įsiurbtas į MRT aparatą 32 metų Rajeshas Maru, lankydamas savo vyresnio amžiaus giminaitę „Nair“ klinikoje Mumbajuje pateko į košmarišką ir, deja, jo mirtimi pasibaigusią situaciją.

Visą Lietuvą sukrėtė įvykis Alytaus apskrities ligoninėje. Kuomet gydytojams nepavyko laiku diagnozuoti miokardo infarkto, o vietoje to buvo perpjautas paciento pilvas, dėl įtartos skrandžio opos bei skrandžio plyšimo. Kol vieni smerkia gydytojus, kiti juos teisina, o treti dalijasi panašiomis išgyventomis istorijomis.

Labai dažnai, pats to nežinodamas, žmogus miega ar dirba geopatogeninėje zonoje. Organizmas jautriai reaguoja į šį bespalvį, bekvapį priešą – jo biologinis laukas silpsta. Kas yra tos erzinančios linijos po žeme, sutiko paaiškinti netradicinės medicinos specialistas, Reiki mokytojas Sigitas Povilaitis. Neigiamos zonos Pasak S.Povilaičio, senovėje žmogus labiau klausėsi žemės, jo ryšys su gamta buvo kur kas harmoningesnis.

Artėjant šaltajam metų laikui bei peršalimo ligų sezonui daugelis susirūpina sveikatos būkle, susimąsto apie sveikesnį gyvenimo būdą, mitybos bei fizinio aktyvumo didinimą. Tačiau dalis žmonių vis dar su pasididžiavimu kalba apie tai, kad pas medikus nesilanko ar net savo šeimos gydytojo nepažįsta. Sveikatos specialistai perspėja, kad toks požiūris trumparegiškas, o sparčiai plintantis savigydos virusas gali turėti labai rimtų pasekmių.

 „Įgytos žinios ir įgūdžiai leido drąsiai žengti į darbo rinką. Jau nuo pirmos darbo dienos galėjau pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir jaustis komfortiškai savo darbo vietoje“ (Daiva Žitlinskytė, Vilniaus kolegijos biomedicininės diagnostikos studijų programos absolventė). Biomedicininiai tyrimai – tai biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais ir žmogaus sveikatos ypatumų pažinimo plėtojimas.

Vis dažniau įsitikinama, kad matematiniai modeliai padeda geriau pažinti pasaulį. Iššifruoti sudėtingus gyvosios gamtos procesus, kartu taupant laiką ir lėšas. Kita vertus, taip įmanoma sukurti naujus objektus ar procesus, pasižyminčius unikaliomis savybėmis. Gimsta efektyvūs diagnostikos bei gydymo metodai, aplinkos stebėsenos sistemos. Lietuvos mokslininkai sėkmingai naudoja modeliavimą, kurdami naujos kartos, itin jautrius biojutiklius medicinai.

Japonijos elektronikos milžinė „Toshiba“ pristatė medicininės diagnostikos prietaiso – iškvepiamo oro analizatoriaus – prototipą. Jis gali aptikti gana platų ligų spektrą praėjus vos 30 sekundžių po to, kai žmogus į aparatą iškvepia orą. Nedidelės indaplovės dydžio prietaisas turi antgalį, į kurį tiriamas žmogus turi kelis kartus papūsti.

Amerikos mokslininkai dirbantys ausų ir akių ligų srityje praktiškai įrodė, kad išmaniųjų telefonų „Apple iPhone 4S“ ir „iPhone 5“ kameros gali būti naudojamos akių diagnostikai atlikti. Išsamus metodikos aprašymas buvo publikuotas „Journal of Ophthalmology“. Su papildomomis komercinėmis mobiliųjų programomis galima nustatyti kamerą, valdyti fokusavimą ir išlaikymą tiek, kiek būtina. Blyksnio intensyvumas reguliuojamas siekiant sukurti aukštos kokybės akies tinklainės nuotraukas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. Prostatos vėžys išsivysto pradėjus nevaldomai dalintis priešinės liaukos ląstelėms ir dažniausiai aptinkamas vyresnio nei 50 metų amžiaus vyrams.

Širdies ir kraujagyslių ligos į poliklinikas nuveda kas penktą žmogų. Gydymo įstaigos stengiasi jiems pagelbėti, gerindamos diagnostiką ir skubiąją pagalbą. Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) yra viena opiausių socialinių, ekonominių bei sveikatos priežiūros problemų Lietuvoje, o ypač vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose 2006 m. mirtingumas nuo ŠKL sudarė 69,4 proc. visų Lietuvoje mirusiųjų nuo šios ligos.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje rengiamas tris dienas truksiantis forumas „ŽIV Europoje ir kaimyninėse šalyse“. Jį užbaigs Melnragės paplūdimyje vyksianti Tolerancijos šventė, kurioje bus bus galima nemokamai ir anonimiškai atlikti pirminius jį diagnozuojančius tyrimus. Forume dalyvaus atsakingų ir suinteresuotų institucijų atstovai iš Lietuvos, Europos ir kelių Azijos šalių.

Vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Geriausia kovos su vėžiu strategija – ankstyva diagnostika ir tiksli kiekvieno paciento auglio analizė. Lietuvos mokslininkai, naudodami naujausias technologijas, kuria žymenų derinius, kad greičiau ir patikimiau aptiktų prostatos vėžį. Svarbiausias klausimas – ką daryti diagnozavus vėžį? Antroji vyrų „širdis“ – prostata – yra jautrus ir lengvai pažeidžiamas organas, kaip ir moterų krūtys.

Lozanos politechnikos instituto (EPFL, École Polytechnique Fédérale de Lausanne) mokslininkų grupė pranešė baigianti sukurti ypač jautrų, tačiau tuo pačiu nedidelį ir paprastą naudoti prietaisą, galinti kraujyje aptikti baltymą HSP70, kurio koncentracija padidėja pradėjus vystytis ankstyvosioms įvairių formų vėžio stadijoms. Baltymas HSP70 yra biožymuo, parodantis, kad organizme gali būti prasidėjęs prostatos, storosios žarnos, stemplės, plaučių bei smegenų vėžys.

Rugsėjo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Šiuo metu tai pats moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje, padėsiantis diagnozuoti onkologinius susirgimus, kraujagyslių, širdies, neurologines ligas ir parinkti veiksmingiausią gydymą. Apie 11 mln.

Žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterių mikroprocesoriai, pasižymi tam tikra architektūra. Mūsų galvose slypi ne neuronų kratinys, o kruopščiai gamtos sudėliotas informacijos apdorojimo tinklas. Žinoma, kaip ir kiekviena sistema, mūsų smegenys turi tam tikrų ypatumų. Vienas svarbiausių smegenų veiklos principų yra energijos taupymas. Nepaisant to, šis organas, palyginus su likusiu žmogaus kūnu, energijos suvartoja itin daug.

„Volvo Trucks“ sukūrė naują GSM ryšio technologija paremtą sistemą, kuri servisui leidžia įvertinti eksploatuojamo sunkvežimio būklę nuotoliniu būdu. Šis sprendimas vežėjams leis išvengti neplanuotų prastovų ir sumažinti išlaidas techninei priežiūrai.

Kuriama naujausios medicininės įrangos ir modernių technologijų sistema, kuri šalies gydytojams leis pacientų ligas pastebėti dar jų pradžioje. Į vieną centrą plauks visų pacientų sveikatos duomenys, o modernios technologijos juos tikrins ir įspės medikus, kuriems pacientams rasti pirmieji ligų požymiai, bei patars, kaip gydyti.

Viena Kalifornijos kompanija teigia ketinanti pristatyti aparatą, galintį atskiro žmogaus genomą iššifruoti už 1 tūkst. dolerių kainą. „Life Technologies Corp.“ tvirtina, kad įrenginys, kurį ketinama pristatyti iki metų pabaigos, ir jo mikroschemos technologija leis duomenis gauti per dieną, pranešė „The Wall Street Journal“, kuriuo remiasi naujienų agentūra UPI. Dabar pigiausias genomo šifravimas kainuoja maždaug 3 tūkst. dolerių ir trunka savaitę. Anot mokslininkų, pasiekus 1 tūkst.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose iš penkių dienų naujagimio skilvelio pašalintas didžiulis auglys. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė praneša, jog prieš dvi savaites VUL Santariškių klinikose penkių dienų amžiaus naujagimiui iš dešinio širdies skilvelio buvo pašalintas didžiulis auglys, kuris buvo peraugęs visą skilvelio ertmę, deformuojantis vožtuvą ir įaugęs į dešinį prieširdį.

Vilniuje vykusiame labdaros renginyje „Sužydėjusi viltis“ krūties vėžio prevencijai paaukota 55,4 tūkst. litų. Už šias lėšas bus perkamos 1385 stulpelinės biopsinės adatos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos onkologinėse ligoninėse besigydančioms moterims. Šios adatos palengvina krūties vėžio diagnozavimą ir gydymą, rašoma pranešime spaudai.

Parlamentarai prašo Generalinės prokuratūros išsiaiškinti, ar Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmuose ligoninėms dalijant brangią medicininę įrangą nėra nusikalstamos veikos. Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesį patraukė tai, kad dažniausiai onkologinėms ligoms tirti naudojama įranga buvo paskirta ne Onkologijos institutui, o Santariškių klinikoms, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Per 10 mln.

Šiandien visas pasaulis su nerimu stebi radioaktyvių medžiagų nutekėjimo keliamas problemas Fukušimos jėgainėje. Medikai ragina nepamiršti ir to pavojaus, kurį kelia šiuolaikinė diagnostinė ir gydomoji aparatūra, kurią taikant neišvengiama paciento ir net mediko apšvita.

Moderni, brangi ir labai medikų laukiama tyrimų aparatūra kursto dviejų greta stovinčių sostinės ligoninių ambicijas. Nors yra nuspręsta, kad aparatūra turėtų priklausyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, paskaičiuota, kad čia gydoma ir daugiau ligonių, kuriems ji būtų naudinga, su tuo niekaip nesutinka Vilnius universiteto Onkologijos institutas. Jo atstovai aiškina galintys pastatyti šituos įrenginius žymiai pigiau, ginčija argumentus dėl ligonių.

Neseniai kompanija „LG Electronics“ pareiškė sukūrusi „išmanųjį stetoskopą skalbyklėms“. Pavyzdžiui, išmaniojo telefono „Optimus 2X“ savininkai, naudodami specialias programėles, galės patys nustatyti beveik bet kokį gedimą. Jeigu koks nors garsas, sklindantis iš LG skalbyklės jums pasirodys įtartinas, galėsite pasinaudoti išmaniuoju telefonu ir atlikti diagnostiką. Pagal variklio skleidžiamą garsą „Optimus 2X“ nustatys, kur yra gedimas.

Amerikiečių mokslininkai kuria įrenginį, kuris aptiks kraujyje gripo virusą prieš ligos atsiradimo simptomus. Įrenginys bus gaminamas kaip priedas prie mobiliojo telefono. Aparato pagalba bus paimtas žmogaus kraujo mėginys ir išanalizuotas genetinių markerių (organizme esančių infekcijos požymių) buvimas jame.