Širdies ir kraujagyslių ligos į poliklinikas nuveda kas penktą žmogų. Gydymo įstaigos stengiasi jiems pagelbėti, gerindamos diagnostiką ir skubiąją pagalbą.
Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) yra viena opiausių socialinių, ekonominių bei sveikatos priežiūros problemų Lietuvoje, o ypač vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose 2006 m. mirtingumas nuo ŠKL sudarė 69,4 proc. visų Lietuvoje mirusiųjų nuo šios ligos. Šiuose Lietuvos regionuose gydymo įstaigų infrastruktūra nesutvarkyta, trūksta medicininės įrangos, susidėvėjusios patalpos. Siekiant išspręsti šią problemą bei pasiekti bendrą tikslą – sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo ŠKL, pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą – bendrai veiklai susivienijo 34 sveikatos priežiūros įstaigos. Pagrindinis projekto vykdytojas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Projektas turėtų būti baigtas įgyvendinti 2014 m. pabaigoje.
Įgyvendinus projektą asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagerės ŠKL diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybė bei prieinamumas.
Projektui įgyvendinti skirta 156,4 mln. litų, iš jų 133 mln. litų – 2007–2013 metų ES Struktūrinių fondų parama.
Raseinių, ir Jurbarko ligoninės atnaujino savo kardiologinius kabinetus
Užbėgti mirčiai už akių, kurią prišaukia kraujagyslių ligos, galima gerinant diagnostiką, gydymo kokybę bei paslaugų prieinamumą. Dėl šio tikslo atnaujinama visų projekte dalyvaujančių ligoninių infrastruktūra.
Dauguma minėtame projekte dalyvaujančių ligoninių jau yra aprūpintos širdies ligų diagnostikai ir gydymui reikalinga įranga. Raseinių ir Jurbarko ligoninės – dvi iš projekte dalyvaujančių gydymo įstaigų, kurios savo „namų darbus“ jau atliko.
Ir Raseinių, ir Jurbarko ligoninių kardiologai, dirbantys šių gydymo įstaigų konsultacijų poliklinikose, širdies ligoms diagnozuoti pasitelkia modernią įrangą: echokardiografą, kraujo krešumui ištirti skirtą aparatą, vaizdų analizatorių, o širdies fiziniam pajėgumui testuoti – ir veloalgometrijos komplektą.
Pasak Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Onos Sutkuvienės, jau geri metai, kaip pagalba ligoniams teikiama ir moderniame kardiologo kabinete, ir atnaujintame Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Pastarojo patalpos buvo suremontuotos už ES finansuojamo projekto lėšas ir Raseinių rajono savivaldybės skirtus pinigus. Tam ji atseikėjo apie 199,7 tūkst. litų.
ES struktūrinių fondų parama projektui siekė apie 731 tūkst. litų. Iš šio krepšio pinigų buvo skirta ir minėtam kardiologo kabinetui, ir lovai reanimacijos skyriuje įrengti bei jai apsirūpinti ligonio būklei stebėti būtina įranga.
Gerėjanti diagnostika ir gydymas
„Praėjo metai ir jau ramia širdimi galime teigti, kad mūsų ligoninėje pagerėjo ir širdies ligų diagnostika, ir gydytojų darbo kokybė“, – sakė O. Sutkuvienė.
Ligoniams, kuriems gresia infarktas ir yra būtina kuo skubiau suteikti pagalbą, trombolizę atlieka ligoninės medikai – ištirpdo krešulį, užkimšusį širdies kraujagyslę. Prireikus gydytojai reanimatologai iš Kauno atvažiuoja konsultuoti ligonių arba tolimesniam gydymui perveža juos į Kauno klinikas.
„Diagnostika dabar – instrumentinė. Svarbu, kad gydymo įstaigoje būtų medicinos įrangos, būtinos ligoniui ištirti, ir kvalifikuotų širdies ligų specialistų. Deja, jų rajonuose dar labai trūksta“, – kalbėjo O. Sutkuvienė.
Įsigyta moderni įranga
Pasak Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo Aivaro Šlekio, ligoninė gavo apie 300 tūkst. litų ES struktūrinių fondų paramos. Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius ligoninėje jau buvo atnaujintas, todėl jame pirmiausia ir buvo įrengta kardiologinės reanimacijos lova, būklės stebėsenos sistema, deguonimi plaučius aprūpinantis aparatas, kita aparatūra.
Infarkto ištiktam žmogui skubiąją pagalbą suteikia ligoninės medikai. Ir tik tuomet, kai nelieka grėsmės gyvybei ir reikia širdies chirurgų ar intervencinių kardiologų pagalbos, ligonis vežamas į Kauno klinikas.
„Ligonius konsultuojantis kardiologas anksčiau echoskopu turėjo dalintis su kitais specialistais. Dabar jis turi visą kardiologiniams tyrimams atlikti būtiną įrangą. Ligoniams diagnozė nustatoma ir greičiau, ir tiksliau“, – sakė A.Šlekys.
Justina Voverytė
Užsakymo nr. 3701
