Moderni, brangi ir labai medikų laukiama tyrimų aparatūra kursto dviejų greta stovinčių sostinės ligoninių ambicijas. Nors yra nuspręsta, kad aparatūra turėtų priklausyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, paskaičiuota, kad čia gydoma ir daugiau ligonių, kuriems ji būtų naudinga, su tuo niekaip nesutinka Vilnius universiteto Onkologijos institutas.
Jo atstovai aiškina galintys pastatyti šituos įrenginius žymiai pigiau, ginčija argumentus dėl ligonių.
Šio ginčo kontekste dar yra ir planai Onkologijos institutą sujungti su Santariškių klinikomis, kuriems intensyviai priešinamasi teismuose.
9–11 mln. litų vertės tyrimų įranga suteiktų tam tikro papildomo svorio gydymo įstaigai.
Sveikatos apsaugos ministerija ginče palaiko Santariškių klinikas.
Kalbama apie vadinamąją pozitronų emisijos tomografiją (PET). Šiam tyrimui yra naudojamos radioaktyvios medžiagos, dėl to jam yra keliami ypatingi reikalavimai. Planuojama, kad Lietuvoje bus du tokie aparatai – vienas Kaune, kur jokių ginčų nėra ir yra surengtas viešasis pirkimas, ir vienas Vilniuje, kur dėl įrangos stovėjimo vietos nesutaria dvi ligoninės, stovinčios skirtingose tos pačios gatvės pusėse. Įrangos įsigijimo projektas būtų finansuojamas Europos Sąjungos.
Šis ginčas persikėlė net į Seimą, kur medicinos įrangos skirstymą pradėjo tirti parlamentinė Antikorupcijos komisija. Paklaustas, kodėl būtent ši komisija, sveikatos apsaugos ministras gūžtelėje pečiais.
Pagrindinis argumentas kovoje dėl įrangos – pacientų, kuriems ji būtų naudinga, skaičius. Čia į vieną pusę stoja Sveikatos apsaugos ministerija, Santariškių klinikos, o į kitą – Onkologijos institutas ir kai kurie abejojantys parlamentarai.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio, yra paskaičiuota, kad Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų universitete per metus juo būtų atliekama maždaug 3 tūkst. 550 tyrimų, Vilniaus universitete Onkologijos institute tyrimų juo reikėtų 1040, Santariškių klinikose – 1310 pacientų.
Su tokiais skaičiavimais nesutinka Onkologijos institutas. „Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu prieš porą metų buvo padaryta analizė – Santariškėse yra 7 proc., Kaune ir pas mus – po 30 proc. (ligonių – ELTA)“, – sakė Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.
Kita diskusijos pusė yra finansinė ir ji susijusi su radiacinio saugumo klausimais. Santariškių klinikos yra įsitikinusios, kad reikia statyti atskirą pastatą, kuriame būtų atliekami šitie tyrimai, o Onkologijos institutas yra pasirengęs tyrimų centrą įrengti jau esamose patalpose. Kaune tyrimams statomas atskiras pastatas.
„Tas preparatas, kol jis nepadalintas pacientui, atvežtas jis yra didelio radioaktyvumo ir radiacinės avarijos atveju mes turime turėti atskirą pastatą, kurį lengvai izoliuotume ir nesukeltume jokios grėsmės kitiems pacientams visoje didelėje ligoninėje“, – aiškino Santariškių klinikų direktorius plėtrai Justinas Ivaška.
Kitas Santariškių klinikų argumentas – kad naujame, atskirame pastate būtų lengviau plėstis esant reikalui ir galimybėms.
„Mokslas labai sparčiai eina į priekį, ir aš neabejoju, kad po trejų ar penkerių metų atsiras šią modernią diagnostinę įrangą papildanti technologija, ir mes geriau galėsime diagnozuoti ligas, papildomą technologiją prijungti prie esančių pajėgumų tikrai paprasčiau yra atskirame pastate“, – aiškino J. Ivaška.
Onkologijos institutas įsitikinęs, kad naujo pastato dėl įrangos statyti nebūtina.
„Šito pastato nereikia, reikalingos sąlygos, kur galėtum aparatą statyti. Turi būti radiacinės saugos sąlygos. Mūsų įstaigoje, kadangi ji jau dešimtmečius dirbo, tos sąlygos yra sukurtos“, – aiškino A. Aleknavičius.
Centrą įkurti jau stovinčiame pastate yra pigiau, tik nesutariama, ar vertinant galima sakyti, kad yra ženkliai pigiau, ar nestipriai, priklausomai nuo to, su kuo ir kaip lyginama.
„Nežinau, ar (Santariškių klinikos – ELTA) siekia pasipelnyti, tam, matyt, ir Antikorupcijos komisija svarsto tą klausimą, bet, matyt, tokių įtarimų yra, nes kada yra statybos darbų apimtys 1,5 mln. ir 300 tūkst. litų ir interesai skirtingi“, – kalbėjo A. Aleknavičius.
Tuo tarpu Santariškių klinikų direktorius plėtrai sako, kad tai neturėtų nulemti diskusijos baigties, nes net ir tas milijonas su kaupu litų tesudaro 5-7 proc. bendros visos numatomos aparato kainos.
Sveikatos apsaugos ministras yra Santariškių klinikų pusėje.
„Ne visada pigesni sprendimai, žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje, yra teisingi. Žiūrint į tyrimo specifiką, tikslinga eiti tuo keliu, kaip ir Santariškės išsprendusios. Nemanau, kad nėra laisvų patalpų ir Santariškėse, bet buvo nuspręsta, kad reikėtų atskirą pastatą ir tą centrą ir įrangą montuoti ir įgyvendinti projektą atskirame pastate“, – kalbėjo R. Šukys.
Ministras taip pat vardina statistiką, kuri rodo, kad Santariškių klinikoms sėkmingiau pavyksta įgyvendinti projektus: klinikos įgyvendina 20 projektų, kurių vertė – 244,89 mln. litų, iš jų jau įgyvendinti 9 projektai, jų vertė – 104,1 mln. litų, iki šiol jokių pažeidimų įgyvendinamuose projektuose nebuvo nustatyta ir nebuvo taikytos jokios nuobaudos ar sankcijos.
„Vilniaus universiteto Onkologijos instituto yra įgyvendinama 17 projektų, kurių vertė – 74,9 mln. litų, įgyvendinti realiai yra 7 projektai, kurių vertė yra 9,1 mln. litų. Buvo nustatyti du pažeidimai vykdant viešuosius pirkimus, iš kurių vienas yra net 2,5 mln. litų vertės, ir ši suma negalės būti kompensuojama iš ES lėšų“, – sakė ministras R. Šukys.
