darbo partija

Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskich teigimu, iširus valdančiajai koalicijai „darbiečiai“ palikytš mažumos vyriausybę, tačiau tik su sąlyga, jei ši imtųsi strateginių energetikos projektų. Be to, Darbo partijos parama atominės elektrinės projektui tiesiogiai priklausys nuo elektros energijos gamybos savikainos, rašo žiniasklaida.

Europarlamentaras ir Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kaip ir kai kurie jo kolegos politikai, pirmalaikius rinkimus vertina teigiamai ir visos partijos vardu pasisako už juos. Dabar visų Lietuvos politikų bei žmonių, besidominčių politika, dėmesys sutelktas į vieną aktualią temą – vakar Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlytų pirmalaikių Seimo rinkimų būtinybę, tikimybę ir galimybes.

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas, komentuodamas pastaruosius nesutarimus valdančiojoje koalicijoje tarp konservatorių ir liberalcentristų dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo, teigia, kad šiuo metu niekas nepranašauja valdančiosios koalicijos griūties, nes šių dviejų partijų interesai yra glaudžiai persipynę. „Tai, ką pastarosiomis dienomis stebime viešojoje erdvėje man labiau primena cirką, nei rimtus politinius įvykius.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys atkreipia dėmesį į tai, kad besiaiškinant kodėl ir už ką buvo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, buvo atskleistas labai svarbus faktas, patvirtinantis tam tikrų asmenų keliamą pavojų šalies interesams ir nacionaliniam saugumui, tačiau į jį niekas neatkreipė deramo dėmesio.

Dauguma didžiųjų partijų lyderių per Seimo rinkimus liks ištikimi ne kartą jau „patikrintoms“ vienmandatėms rinkimų apygardoms. Ieškoti naujų tolių panūdo tik Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis nekandidatuos Kėdainių apygardoje, kurioje Seimo nariu buvo išrinktas 2000 ir 2004 metais. Pasak europarlamentaro, čia nemažą įdirbį turi jo partijos kolegė, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, o jis pats dar svarsto, kur balotiruotis.

Populiariausiomis partijomis, kurios pirmautų Seimo rinkimuose, išlieka opozicinės socialdemokratų ir Darbo partijos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama apklausa. Už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 16,1 proc. respondentų, o tai yra geresnis rezultatas nei prieš mėnesį, kai apklausos metu socialdemokratams balsus žadėjo 15,8 proc. apklaustųjų. Opozicinė Darbo partija gautų 13,6 rinkėjų balsų, praėjusį mėnesį ji būtų surinkusi dviem proc. mažiau - 11,6 procentų.

Jei po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų Darbo partija (DP) priklausytų valdančiajai daugumai ir dalyvautų formuojant naująją Vyriausybę, „darbiečiai“ siektų gauti ne tik aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų postus, bet ir neatsisakytų galimybės vadovauti kitoms ministerijoms. Pasak partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, partija sustabdytų Lietuvos skolinimąsi.

Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti. Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.

Prieš porą metų Lietuva nustebino pasaulį tuo, kad į politiką pasuko net ne keli, o keliolika žinomų televizijos laidų vedėjų, aktorių. Apie tai net buvo sukurtas dokumentinis filmas „Žvaigždžių sekėjai“, kuris pasakojo apie tai, kodėl ir ko į politiką eina žinomi žmonės. Artėjant rinkimams, vėl ne vienas žinomas žmogus prisipažįsta, kad planuoja papildyti šalies politikų gretas.

Metų pabaigoje  įprasta rengti geriausių, populiariausių, įtakingiausių, netikėčiausių – žmonių, įvykių ar poelgių – rinkimus. Jie ne tik apibendrina tai, kas vyko, bet ir atskleidžia ir mūsų požiūrį. Šįkart prisiminkime jungtuves, kas 2011-siais vykusias Lietuvos politinėje padangėje. Naujoji sąjunga ištekėjo už Darbo partijos Liepos 9 d. vykusiame Darbo partijos ir partijos suvažiavime buvo priimtas sprendimas dėl Naujosios sąjungos prisijungimo.

Seimo Darbo partijos frakcija itin neigiamai vertina Investuotojų forumo, kuriam priklauso užsienio kompanijos, nekonkuruojančios vidaus rinkoje ir priklausančios tik nuo tarptautinių rinkų, raginimus Lietuvos valdžiai didinti PVM. „Darbiečiai“ įsitikinę, kad PVM padidinimas dar labiau pablogins Lietuvos gamintojų padėtį ir paskatins šešėlinės ekonomikos plitimą, o dabartinėje krizinėje situacijoje tai yra neleistina. „Manau, kad siūlydami didinti PVM investuotojai veidmainiauja.

Šeštadienio popietę į Klaipėdoje esančią „Švyturio areną“, kurioje vyko keturioliktas Darbo partijos (DP) suvažiavimas ir aštuntojo gimtadienio šventė, suplaukė daugiau nei 5000 narių ir gerbiamų svečių iš visos Lietuvos.

Už Kauno mero Rimanto Mikaičio nuvertimo kyšo bendrovės „Kauno tiltai“ ausys, – įsitikinęs Darbo partijai priklausantis Kauno tarybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas. Tai iš dalies patvirtintų R. Mikaičio užuominas, kad jo kėdę išklibino asmeniniai kolegų interesai.

Buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho klampinimas vadinamojoje Darbo partijos byloje primena Ukrainos siekį pasodinti buvusią premjerę Juliją Timošenko. Tikslas tas pats – mastai skirtingi Lietuva pamokslauja Ukrainai dėl J. Timošenko nuteisimo, tačiau mūsų šalyje tokie teismo procesai vyksta ne kitaip. Lietuva yra dešimt kartų mažesnė už Ukrainą, todėl ir skandalų mastai skirtingi. Tiesa, tam tikrų paralelių tarp šių dviejų teismo procesų yra.

Vilniaus apygardos teismas po ilgai trukusių trukdžių atvertė baudžiamąją bylą ir ėmėsi skaityti 208 puslapiuose surašytą kaltinamąjį aktą baudžiamoje byloje, kurioje Darbo partijos vedlys įtariamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą.

Likus metams iki naujų Seimo rinkimų, reitingų viršūnėse – dvi partijos bei jų lyderiai: socialdemokratai ir Darbo partija. Politologai tvirtina, kad už tokį populiarumą politikai turėtų dėkoti visų laikų nepopuliariausiam premjerui – konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Nuoširdžiai gailiuosi žurnalisto Mariaus Jokūbaičio, kuris imdamas iš manęs interviu praėjusią savaitę sakė, kad pritaria Darbo partijos siekiams naikinti dujų tarpininkus ir mažinti dujų kainą vartotojams. Tačiau per vieną naktį tarnystė korupcijai, nesąžinei ir Lietuvos žmonių skurdinimui — aišku ne už dyka — padarė savo? Todėl rašinyje „Politikas nepamiršta turtų sukrovusio verslo“ neliko nė dalelytės nuoširdumo. Tačiau šį straipsnį rašau ne tam, kad atsakyčiau žurnalistui.

Politologai aiškina, kad kairės ir dešinės atskirtis, taip pat tradicinių europietiškais kriterijais atpažįstamų socialdemokratų, konservatorių ir liberalų partijų procesas nėra toli pažengęs arba bent jau nebaigtas. Štai ką apie tai mano patys politikai.

Populiariausių Lietuvos politinių partijų ketvertukas, gyventojų apklausos duomenimis, pastaruoju metu išlieka stabilus, o smunkant Vyriausybės populiarumui visuomenė ieško naujų galimų kandidatų į ministro pirmininko postą. Daugiausia respondentų – 14,5 proc. –  per ateinančius rinkimus teigė ketinantys balsuoti už Socialdemokratų partiją, antroje vietoje pagal populiarumą – Darbo partija (10,2 proc.

Prezidentės siūlymu, Seimas apribojo galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir asmenims. Prezidentė savo pataisomis siūlė apriboti galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms. Šiandien Seimas tęsia svarstymą po to, kai buvo priverstas padaryti pertrauką antradienį.

„Nemanau nei vienos priežasties, kodėl jaunas politikas Gintas Tamošiūnas, neseniai išrinktas mūsų partijos sostinės Antakalnio grupės vadovu, negalėtų sėkmingai balotiruotis toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur savo kandidatūrą kelia premjeras Andrius Kubilius ir kodėl negalėtų pastarojo nugalėti“, - teigia DP rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys. Pasak V. Gapšio, partija sveikina tokių jaunų žmonių ėjimą į politiką ir sudaro jiems visas sąlygas veikti.

Šiandien Seimo ekonomikos komitetas svarstė Darbo partijos frakcijos pasiūlytas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje. Paradoksalu, tačiau aršiausiai šioms pataisoms pasipriešino konservatorių atstovai Seime, kurie ir sužlugdė jų priėmimą. „Šiandien konservatoriai Ekonomikos komiteto posėdyje parodė savo tikrą veidą. Viešai daug kalbėdami apie tai, kad siekia sutvarkyti energetikos sektorių ir dujų tiekimą, praktikoje jie įrodė, kad veidmainiavo.

Darbo partijos taryba nusprendė prašyti teisės ekspertų išvadų dėl buvusio krašto apsaugos ministro ir koalicijos partnerio Gedimino Kirkilo veiksmų ir per mėnesį kreiptis į teisėsaugos institucijas bei inicijuoti įstatymų pataisas, kurios užkirstų kelią politikams, einantiems atsakingas pareigas ar dirbantiems Vyriausybėje, daryti spaudimą partijų vadovams ar jų delegatams Vyriausybėje.

Darbo partijos vadovybė šaukia neeilinį posėdį dėl buvusio šalies premjero socialdemokrato G. Kirkilo veiklos prieš Darbo partijos vadovybę, rašoma Darbo partijos išplatintame pranešime spaudai. Rugsėjo 9 d., Darbo partijos pirmininko pavaduotojai rinksis į neeilinį posėdį, kuriame spręs dėl buvusio premjero – socialdemokrato G. Kirkilo veiksmų, nukreiptų prieš Darbo partijos vadovybę ir Lietuvos vyriausybės darbo stabilumą, apie kuriuos prabilta JAV ambasados atstovų laiškuose.

M. Zasčiurinskas: „Kas svarbiau – vadovo kompetencija ar jo priklausymas konservatorių partijai?“ Ūkio ministerija išplatino metinę valstybės valdomų įmonių ataskaitą, kurioje rašoma, kad visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 mln. litų pelno. Ataskaitoje tvirtinama, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų ne valstybė, o privatus investuotojas, jos uždirbtų vieną milijardą litų pelno per metus.

Metų pradžioje Darbo partijos narių skaičius siekė kiek daugiau nei 12 500, tuo tarpu liepos gale partijai priklausė jau 15 150 narių, skelbiama partijos pranešime žiniasklaidai. Anot partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, kai kurių partijų nariai mato, kad įvykus kardinaliems pasikeitimams jų vadovybėse partijos nebeteko tos idėjos, dėl kurios buvo sukurtos. „Kalbu apie senąsias partijas, šiandien išgyvenančias vidines krizes.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę liepos pabaigoje, sėkmingi jie būtų buvę keturioms politinėms partijoms - Socialdemokratų, Darbo, konservatoriams su krikščionimis demokratais, Tvarkos ir teisingumo. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui reikėtų kiek pasitempti, kad galėtų peršokti 5 proc. barjerą, kas buvo pavykę gegužės mėnesį. Lygiai taip pat partijos buvo išsirikiavusios ir prieš porą mėnesių.

Šiandien Norvegijoje prasideda pirmųjų teroristo A. B. Breiviko aukų laidotuvės. Visoje Norvegijoje vėliavos nuleistos iki pusės stiebo – praėjo lygiai savaitė nuo tos dienos, kai šalį sudrebino du kruvini teroro išpuoliai. Pirmieji bus palaidoti 18-metė Bano Rashid ir 19-metis Ismailas Haji Ahmedas.

Beveik prieš dvejus metus Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Alytaus rajone Simne registruotai uždarajai akcinei bendrovei „Jugos kabeliai“, kurios vieninteliu akcininku buvo Darbo partijos rajono skyriaus pirmininkas, rajono savivaldybės tarybos narys Artūras Juškauskas. Dabar teismas bankroto bylą iškėlė ir kitai Simne registruotai uždarajai akcinei bendrovei „Kaimo ryšiai“, kurią įsteigęs ir vėliau akcijas sūnui perleidęs A. Juškauskas.

Šiandien, liepos 9 d., Varniuose, prie Lūksto ežero vyko tradicinis Darbo partijos sąskrydis, kuriame taip pat buvo organizuotas partijos suvažiavimas. Suvažiavimo dalyviai priėmė sprendimą dėl Naujosios sąjungos prisijungimo prie Darbo partijos. Absoliuti dauguma darbiečių pritarė susijungimui ir išplėtė partijos pirmininko pavaduotojų, prezidiumo bei tarybos narių skaičių, suteikiant atitinkamą kvotą Naujosios sąjungos nariams.

Vakar, liepos 8 d., Varniuose, prie Lūksto ežero prasidėjo Darbo partijos sąskrydis, kuris truks visą savaitgalį. Sąskrydžio metu įvyko Darbo partijos tarybos posėdis, rašoma partijos pranešime spaudai. Tarybos metu Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys pranešė apie partijos ketinimus kurti skyrių Neringoje ir pristatė rinkimų štabo struktūrą, technologijas ir rinkimų programos gaires.

Penktadienį prie Lūksto ežero, Varnių regioniniame parke, Telšių rajone, prasidės kasmetis Darbo partijos sąskrydis ir neeilinis suvažiavimas. Jame bus sprendžiami klausimai, susiję su 2012 m. rinkimais į Seimą, tvirtinamas Naujosios sąjungos (socialliberalai) prisijungimas prie Darbo partijos. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad šis sąskrydis bus vienas darbingiausių iš visų anksčiau buvusių.

Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys užregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

Naujajai sąjungai (NS) paskelbus, kad dalies jų partijos narių, kurie ketina pereiti į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS), lyderis Andrejus Avdoninas prieš metus pašalintas iš NS, nes „buvo pagrindo tikėti, kad partijos narys manipuliavo partijos vardu, diskredituodamas jį ir siekdamas naudos sau“, „Balsas.lt“ domėjosi, kaip susiklosčiusią situaciją vertina LiCS. (papildyta 11:22 val.

Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich, komentuodamas Andrejaus Avdonino inicijuotą galimą dalies socialliberalų partijos narių stojimą į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) socialliberalų frakcijos teisėmis, pranašauja liūdną LiCS pabaigą. „Atvirai pasakius, gaila, kad tokia rimta partija kaip liberalcentristai nusprendė susidėti su apsišaukėliais. Žengus šį žingsnį, jau galima įžvelgti LiCS pabaigos pradžios požymius“, — teigia V. Uspaskich.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich interviu LTV laidai „Savaitė“ prisipažino, jog, jo nuomone, būtų geriausias meras sostinei, o dabartinį – Artūrą Zuoką – prilygino šeimų ardytojui. Pasak politiko, jis nori vadovauti, o ne būti marionete, tad ateityje galvoja ir apie premjero postą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas nepasimokė iš savo klaidų, mano europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ jis dar sykį patvirtino, kad Darbo partijos frakcija ketina trauktis iš Vilniaus miesto tarybos valdančiosios koalicijos „4+“. „Praeitą kartą būdamas meru A. Zuokas nepasimokė – nesugeba subalansuoti pinigų ir valdžios“, – teigė V. Uspaskichas.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, besiderantis su Vilniaus meru ir valdančiosios koalicijos „4+“ vadovu Artūru Zuoku dėl postų sostinės savivaldybėje, pats neatsisakytų mero posto. Paklaustas, ar taptų kitu Vilniaus meru, V. Uspaskichas TV3 laidoje „Savaites komentarai“, atsakė: „Noriu. Ir manau, būčiau geras meras“. Šią savaitę turėtų būti oficialiai pranešta apie Darbo partijos narių apsisprendimą pasitraukti ar likti Vilniaus miesto tarybos valdančiojoje daugumoje.

Birželio 18 d. Vilniuje įvyko XI–asis neeilinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl Naujosios sąjungos reorganizavimo. Darbo partija galutinį sprendimą dėl jungimosi su socialliberalais priims liepos 9 d. vyksiančiame partijos suvažiavime. „Politinė konsolidacija neišvengiama. Rinkėjas tai pradeda suprasti, partijoms gi derėtų nugalėti ambicijas“, – argumentavo socialliberalų apsisprendimą partijos pirmininkas ir įkūrėjas Artūras Paulauskas.

(Papildyta 17:02 val.) Socialliberalų perėjimo į LiCS iniciatorius buvo pašalintas iš Naujosios sąjungos. Dalies socialliberalų perėjimo į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) frakcijos teisėmis iniciatorius Andrejus Avdoninas buvo pašalintas iš Naujosios sąjungos (socialliberalai), teigiama šios partijos pranešime. Kaip jau skelbta, dalis Naujosios sąjungos narių nusprendė pereiti į LiCS frakcijos teisėmis.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, atrodo, jau pasijuto sėdintis ne tvirtoje vadovo kėdėje, o ant parako statinės, nors sostinei diriguoja dar tik porą mėnesių. A.Zuoką ėmė atvirai šantažuoti Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jis grasina pasitraukti iš dabartinės valdančiosios koalicijos „4+" ir persimesti į opozicijos pusę. Tokio spaudimo V.Uspaskichas griebėsi norėdamas išsireikalauti kuo daugiau postų administracijoje ir savivaldybės įmonių vadovybėje.

13.49 val. Komentuodamas susiklosčiusią situaciją TS-LKD  frakcijos Vilniaus miesto taryboje vadovas Raimundas Alekna ,,Balsas.lt“ priminė jau prieš keletą mėnesių sakęs, kad tokios koalicijos, kurias sudaro politikos naujokai, yra trumpalaikės. ,,Paprastai tai būna trapios daugumos, ir jos labai greitai subyra. Tai mes matėm ir Seime, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partijos politinė istorija, lygiai taip ir čia.

Šią savaitę pagaliau išgirdome ilgai lauktą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą. Prezidentė kalbėjo apie viską ir sugebėjo paliesti platų klausimų spektrą — nuo kultūros iki korupcijos. Kalbėjo teisingai, dažnai atkartodama tai, ką sako ir Darbo partija, tad su 80–90 proc. jos raginimų, apgailestavimų ir teiginių galima sutikti. Kaip visada, prezidentės iškalba buvo ryžtinga ir grasinanti.

Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskich tikisi netrukus sulaukti advokato Sergejaus Novikovo nužudymo tyrimo rezultatų ir teigia, kad byloje yra svarbių liudininkų. „Yra kalbų, ties viena versija, bet aš apie ją nenoriu nieko sakyti“, – teigė V. Uspaskich, pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Europarlamentaras plačiau nekomentavo, kokių žinių sulaukė iš pokalbių su policijos ir prokuratūros tyrėjais.

„Nors man nepakako paramos, kad tapčiau Vilniaus meru, bet nenoriu nuvilti už mane balsavusių vilniečių, todėl visiškai prisiimu atsakomybę už darbą sostinės taryboje“, – pareiškė Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich Seime vykusioje spaudos konferencijoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, komentuodama Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Valstybinių ligonių kasų (VLK) rezervinių lėšų neracionalaus panaudojimo, teigia, kad taip ministras siekia pridengti save ir savo pirmtaką — buvusį sveikatos apsaugos ministrą, liberalcentristą Algį Čapliką.

Vieno balso persvara Seimas atmetė opozicijos parengtą rezoliuciją, siūliusią nepritarti praėjusiųjų metų vyriausybės veiklos ataskaitai. Svarstant dokumentą, buvo parengti net tryss rezoliucijos variantai. Opozicijos lyderio Vytauto Gapšio, Krikščionių partijos (KP) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) rezoliucijos siūlė išreikšti nepritarimą A. Kubiliaus vyriausybės darbui.

Ketvirtadalis – 24 proc. – rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių nėra apsisprendę, kurią partiją palaikytų, jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, arba jie iš viso nedalyvautų juose, nes paprasčiausiai net neitų balsuoti. Tačiau jeigu savo pilietinę pareigą atliktų visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jų valia Seimo mandatų dalybose dalyvautų penkios partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, konservatoriai su krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiai.