Buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho klampinimas vadinamojoje Darbo partijos byloje primena Ukrainos siekį pasodinti buvusią premjerę Juliją Timošenko.
Tikslas tas pats – mastai skirtingi
Lietuva pamokslauja Ukrainai dėl J. Timošenko nuteisimo, tačiau mūsų šalyje tokie teismo procesai vyksta ne kitaip. Lietuva yra dešimt kartų mažesnė už Ukrainą, todėl ir skandalų mastai skirtingi. Tiesa, tam tikrų paralelių tarp šių dviejų teismo procesų yra.
Juo labiau kad abu asmenys yra populiarūs opozicijos politikai ir abiem domisi Europos Parlamentas (EP). Kyla klausimas, ar Lietuva turi teisę pamokslauti savo kaimynei?
Spalio 17 dieną Vilniaus apygardos teismo posėdyje Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas ėmė skelbti kaltinimus Darbo partijai (DP) ir su ja susijusiems asmenims dėl neva juodosios buhalterijos vedimo. Prokurorui S. Verseckui trūko neginčijamų įrodymų, tačiau visais teiginiais jis siekė diskredituoti DP ir jos lyderį V. Uspaskichą.
Duodamas interviu V. Uspaskichas papasakojo žurnalistams apie politinį šios bylos kontekstą, teismo proceso pažeidimus ir tikruosius politinių oponentų tikslus artėjant rinkimams.
Neleista susipažinti su byla
– Kaip vertinate teismo sprendimą neleisti teisiamosios Marinos Liutkevičienės advokatei susipažinti su byla? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Uspaskicho.
– Demokratinėje teisinėje valstybėje tikėjausi kitokio sprendimo. Teismas turi užtikrinti kokybišką įtariamųjų gynimą, tačiau to neįvyko.
Maža to, prokuroras S. Verseckas nurodinėjo, kad kaltinamasis turi pasirinkti tokį gynėją, kuris su byla susipažintų per savaitę. Tai yra visiška nesąmonė.
Galima pasakyti, kodėl. Prokuroras skaitė kaltinamąjį aktą, kuris susideda iš 50 lapų. Per pirmąjį posėdį jis nesugebėjo perskaityti nė pusės to akto – vienam lapui perskaityti jam reikėdavo 8 minučių, o DB byla susideda iš 150 tomų po 200 lapų. Tai yra daugiau nei 30 tūkst. lapų.
Jeigu vieną lapą po 8 minutes advokatas tik skaitytų, neanalizuotų, nelygintų, nieko neužsirašinėtų, tai truktų 4 tūkst. valandų, arba 160 parų. Tiek reikėtų, jei jis tik skaitytų, nevalgytų, nemiegotų ir nesiilsėtų. Advokatė paprašė keturių mėnesių, jai galima buvo duoti bent porą, bet teismas tokios galimybės nesuteikė.
Esu perskaitęs visą kaltinamąjį aktą ir bylą. Aktas parašytas ne bylos pagrindu, jame yra daug faktų, kurių nėra pačioje byloje. Tai padaryta siekiant sukelti didesnį rezonansą, o paskui kaip bus teisme, taip bus.
Bet politinė partija nėra paprasta bendrovė. Politinės partijos turtas – žmonių pasitikėjimas, o po tokio viešo melo skleidimo jie gali suabejoti DP. Būtent to ir siekia šios bylos užsakovai.
Be to, net man, ne lietuviui, rašančiam su klaidomis, į akis krito daugybė gramatinių klaidų šiame akte. Sakinių struktūra kai kur sudaryta iš 200–300 žodžių. Ten kaip gerai žinomame posakyje: „Bausti negalima pasigailėti.“ Byloje juk viskas priklauso net nuo to, kur padėsime kablelį.
Advokatei reikėjo kiek daugiau laiko, kad susipažintų su bylos detalėmis ir galėtų oponuoti prokurorui, jo melagingam kaltinamajam aktui, bet šią galimybę Vilniaus apygardos teismas brutaliai atėmė.
Klausimas, kaip galiu tikėti tokiu teismu ir jo nešališkumu? Deja...
Labiausiai stebina, kad DP bylai iš visų Lietuvos bylų suteiktas prioritetas. Teismo proceso metu vyks tik ginčas, ar tinkamai buvo tvarkoma buhalterija. Pasirodo, tai yra svarbiausia, nors tuo metu valstybėje yra tūkstančiai nužudymo, prievartos, grobstymo dideliu mastu bylų. Jos padaro šaliai šimtus milijonų, kartais net milijardų nuostolių, o teismas viską nustumia į šoną ir imasi nagrinėti DP bylą kaip svarbiausią Lietuvoje įvykį.
Pagrindinė šio susidorojimo priežastis yra ta, kad DP yra viena populiariausių politinių jėgų ir artėja rinkimai į Seimą. Todėl dedamos visos pastangos, kad DP būtų eliminuota iš lyderių gretų ir negalėtų nustumti politinių oponentų nuo valstybės lovio. Taip siekiama atimti iš Lietuvos žmonių pasirinkimą.
Be teismo nubausta partija
– Teismas atmetė DP prašymą grąžinti dalį partijos pinigų, gautų iš valstybės dotacijų. Kaip vertinate tokį sprendimą?
– Kalbant apie negrąžintus pinigus, akivaizdu, kad byla yra politinė. Areštavus iš valstybės dotacijų gautas lėšas, kurios priklauso visiems 15 tūkst. DP narių, buvo atimta galimybė visavertiškai dalyvauti politinėje veikloje, juolab rinkimuose.
Svarbu pažymėti, kad buvo areštuoti 6,5 mln. litų, kuriuos DP gavo iš valstybės dotacijų. Dar prieš tai partijos 2 mln. litų partijos pinigų, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, buvo išdalyta kitoms partijoms. Ar atimti iš vienos partijos ir atiduoti kitoms yra demokratinės valstybės teisingumas?
Tokiu būdu penkerius metus esame be teismo nubausta partija. Mums neleidžiama naudotis išduotomis valstybės dotacijomis. Vadinasi, trukdoma tiesiogiai dalyvauti politiniame gyvenime. Netgi sprendimas negrąžinti DP bent pusės areštuotų pinigų įrodo, kad mūsų teisingumo sistema žaidžia politinį žaidimą.
Kalbant apie minėtus areštuotus pinigus, noriu atkreipti dėmesį, kad pačioje byloje nėra duomenų, kurie liudytų, jog buvo gautos milijoninės sumos.
Byloje pateikiama medžiaga rodo, kad kalbama apie keliasdešimt tūkstančių, kaip spėjama, klaidingai apskaičiuotų pinigų. Tokių klaidų gali pasitaikyti bet kurioje įmonėje. Užtat prokuroras kaltinamajame akte kalba apie milijonus, o apie tų milijonų buvimą negali paliudyti nei liudininkai, nei dokumentai.
Visa tai grindžiama neaiškių agentų „špargalkėmis“, kurios, neva buvo paimtos kratos metu. Visi turi žinoti, kad krata buvo atliekama slaptai, be liudininkų, be partijos vadovybės ir jų advokatų. Juos laikė už durų ir neleido stebėti kratos.
Wikileaks.org patvirtina tiesą
– Kodėl tada prokurorui reikėjo kalbėti apie milijonines sumas, kurių iš tikrųjų nėra?
– Tam, kad baisiau skambėtų ir būtų galimybė areštuoti 6,5 mln. DP priklausančių litų. Prokuroras puikiai žinojo, kad teisėjai, taikydami šią kardomąją priemonę DP, neskaitys bylos, o naudosis tik jo pateiktais teiginiais.
Nuo pat pirmos dienos tvirtinu, kad byla buvo suklastota ir tai daroma vykdant politinių ir finansinių grupuočių užsakymą.
Mano argumentus patvirtina pažymos iš wikileaks.org, surašytos Amerikos diplomatų. Juose teigiama, kad prieš DP ir V. Uspaskichą buvo vykdomas politinis susidorojimas siekiant sužlugdyti partiją ir išginti iš Lietuvos jos lyderį.
– Kaip turėtų vykti procesas demokratinėje valstybėje, jei įmonės finansininkas suklydo?
– Civilizuotose valstybėse organizacija turėtų būti perspėta dėl klaidos ar netinkamos apskaitos. Jei įmonė po mokesčių inspekcijos rekomendacijų klaidų neištaisytų, būtų verta iškelti bylą.
Demokratinėje teisinėje valstybėje mokesčių inspekcija turi būti ne represinis organas, o pagalbininkas juridiniams asmenims. Tuo labiau kad politinė organizacija – tai ne pelno siekianti ar verslą plėtojanti įmonė, todėl apčiuopiamų nuostolių valstybei padaryti negali. Bet DP atžvilgiu tikslas yra kitoks.
– Kas dar jūsų netenkina DP bylos nagrinėjimo procese?
– Normalioje teisinėje demokratinėje valstybėje turi būti ieškoma tiesos, o ne vaidinama, kad jos ieškoma.
Mūsų byloje turi dalyvauti mažų mažiausiai trys subjektai. Vienas subjektas, kuris neva padirbo ir sukaupė nelegalius pinigus ir tarsi perdavė juos DP. Antras subjektas – DP – kuri neva tuos nelegalius pinigus gavo. Kaip teigia prokuroras, tais neteisėtais pinigais buvo apmokėtos paslaugos trečiam subjektui.
Kalbame apie tai kaip apie prielaidą. Kyla klausimas, kodėl prokuroras atėjo tikrinti tik vieno subjekto? Kodėl neatėjo pas tuos, kurie neva davė pinigų DP? Kodėl netikrino tų, kurie neva gavo iš DP nelegalių pinigų ir jais naudojosi?
Prokuroro nedomina nei pirmas, nei trečias subjektas. Bet juk yra grandinė, kuri neišvengiamai turi būti patikrinta ir rasta teisybė.
Kodėl nelegalūs pinigai vienam subjektai yra kitokie nei DP? Ar tie patys pinigai DP rankose kitaip kvepia?
Esu įsitikinęs, kad prokuroras, nustatydamas tiesą, turi patikrinti visus grandinės dalyvius. Kodėl jis taip nedaro? Todėl, kad sprogtų DP bylos burbulas, nes nebuvo pirmo subjekto, kuris neva atnešė, ir nėra trečio subjekto, kuris neva gavo pinigų iš DP.
Kol nenustatytos šios tiesos, negali būti ir kaltinamųjų, gali būti tik liudininkai ir įtariamieji. Bet kaltinti žmones ar organizaciją už neva iš dangaus nukritusius milijoninius pinigus kvaila ir mažų mažiausiai nesąžininga. Būtent tą prokuroras ir bijo atskleisti visuomenei
Į „Kauno dienos“ žurnalisto klausimą, ar buvo nustatytas pinigų šaltinis, prokuroras atsakė, kad jo nedomina, iš kur buvo gauta pinigų. Kitaip tariant, prokuroras vykdo tik tai, kas užsakyta, o ne tai, kas turėtų būti daroma teisinėje demokratinėje valstybėje.
Kalbėdamas apie grėsmingus milijonus ir nenorėdamas žinoti, iš kur jie atsirado, prokuroras tarsi skatina žmones atsakymą susigalvoti patiems.
Galima suprasti ir tuos prokurorus, kurie taip elgiasi. Tikriausiai jie neturi kitos išeities, nes pas mus, posovietinėje valstybėje, dar galioja administraciniai ištekliai, kai pasakoma iš viršaus ir vykdoma.
Stebina, kad net nebuvo leista padaryti šios bylos tyrimo nepriklausomam auditui – jį vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai, tai yra tai pačiai teisėsaugos institucijai tarnaujantys žmonės.
Kai 2008 metais prokuroras atėjo į Seimą ir prašė panaikinti mano imunitetą, jo buvo paklausta, kaip jis gali pagrįsti savo teiginius. Prokuroras pasakė, kad perskaičius bylą jam susidarė toks įspūdis. Bet, gerbiamieji, juk mes ne įspūdį teisiame, o žmones, reikia naudotis įrodymais, o ne įspūdžiais.
Prieš kreipiantis į Europos Parlamentą dėl mano imuniteto, teismas sutiko su visais prokuroro išsigalvotais teiginiais, nežiūrėdamas į bylos esmę, priėmė nutarimą ir nusiuntė jį į EP. Taip pat įžvelgiu prokuroro ir teismo suokalbį, o tai griežtai draudžiama demokratinėse teisinėse valstybėse.
Nutarimą vadina šmeižtu
– Kas buvo teigiama teismo nutarime, kuris buvo nusiųstas į EP?
– Nutarime teigiama, kad V. Uspaskichas sukūrė nusikalstamą grupę, vadovavo jai, duodavo pavedimus, įrašė į buhalterinius dokumentus kažkokius duomenis. Taip pat juos pasirašė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, nors byloje nėra nei vieno liudininko, nei vieno dokumento, kuris pagrįstų tuos teiginius.
Mūsų teismas ramia sąžine priėmė ir pasirašė tokį sprendimą ir nusiuntė į EP, taip klaidindamas ir meluodamas jo nariams.
Dar absurdiškiau teigti, kad V. Uspaskichas gaudavo iš DP atlygį. To negalėtų būti, nes nėra jokių liudininkų ir dokumentų, kaip galima taip teigti ir meluoti? Suprantu ir tikiuosi, kad teismas paneigs visus prokuroro kliedesius, bet, gerbiamieji, kaip gyventi su šiuo melu kelerius metus?
Yra prielaida dėl klaidų, bet jokiu būdu ne nusikaltimų, juolab organizuotų. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad sąžiningame ir principingame teisme prokurorui niekada nepavyktų įrodyti savo sukurtų fantazijų.
EP susidomėjo skandalinga byla
– Ar EP galėtų būti ta institucija, kuri padėtų užtikrinti skaidrumą ir teisingumą DP byloje?
– Džiaugiuosi, kad man pavyko atkreipti EP dėmesį į mūsų valstybėje vykstančius procesus. Precedento neturintis atvejis šiame parlamente – atnaujintas klausimas dėl mano imuniteto.
Daugelis europarlamentarų įsitikinę, kad wikileaks.org platina daug įdomios ir patikimos informacijos. Malonu, kad europarlamentarai jau atkreipė dėmesį į Europos Teisingumo Teisme nagrinėjamus Lietuvos žmonių skundus ir statistiką.
89 proc. atvejų Lietuvos teismas pralošia bylas Europos Teisingumo Teisme dėl pažeistų ir neužtikrintų teisių į laisvę, asmens neliečiamumą į teisingą teismą. Lietuva pripažinta kalta, kad negerbia teisės į privatų ir šeimos gyvenimą.
Pažadu po kiekvieno DP teismo posėdžio išsamiai informuoti visuomenę apie visas teismo proceso detales.
