Politologai aiškina, kad kairės ir dešinės atskirtis, taip pat tradicinių europietiškais kriterijais atpažįstamų socialdemokratų, konservatorių ir liberalų partijų procesas nėra toli pažengęs arba bent jau nebaigtas. Štai ką apie tai mano patys politikai.
J. Razma: kalbos apie „centrą“ – išsisukinėjimas
Valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijose Seime seniūnas Jurgis Razma teigia, kad kairė ir dešinė Lietuvoje lengviau atskiriama pagal „visuomeninę moralinę dedamąją“, o sunkiau tai padaryti ekonomikoje. „Vertinant pagal visuomeninių ir moralinių normų pjūvį, požiūrį į šeimos vertybes ir bendruomenę, viskas pakankamai aiškiai išsikristalizavę.
Dešinįjį flangą, kaip ir pridera, atstovauja mūsų partija, o kitame sparne socialdemokratai ir liberalai. Viskas labai aišku, kai šie klausimai svarstomi Seime. Taip pat ir kiti klausimai, susiliečiantys su moralės sritimi – kad ir požiūris į alkoholio vartojimą. Turiu dar paminėti, kad šiame pjūvyje prie dešiniųjų prisijungia ir valstiečių–liaudininkų partija. Darbo partija šiame pjūvyje elgiasi nestabiliai, o su kitomis, man atrodo, viskas aišku. Jos atitinka tuos politologinius standartus“, – sakė konservatorius.
Ekonomijos sferoje, anot J. Razmos, reikalai visai kitokie. „Imant ekonominį pjūvį – nėra jokio aiškumo. Tikrai kartais gali atrodyti, kad ir mūsų partija neretai, pagal savo požiūrį į biudžeto formavimą, mokesčių politiką ir socialinę rūpybą labiau atitinka kairę negu dešiniąją pakraipą. Tuo tarpu socialdemokratai, nors dabar ir agituoja už progresinius mokesčius, būdami valdžioje tikrai nieko tam nepadarė. Ką sako vien tik faktas, kad valdant socialdemokratams per biudžetą buvo perskaičiuojama mažiausia bendrojo vidaus produkto dalis“, – vardijo jis.
J. Razma sukritikavo visus, kas mėgina deklaruoti centro kelią. „Paprastai tai daroma tada, kai nėra jokių tvirtų ideologinių pažiūrų, tada kalbama apie kažkokį centrą, bet tai yra labiau išsisukinėjimas ir vengimas deklaruoti savo vertybes, kad po rinkimų būtų galima daryti taip, kaip patogiau. Jei iš visuomeninio judėjimo „TAIP“ dabar išsirutulios partija – irgi bus aiškinama panašiai“, – sakė politikas.
Butkevičius: kairumo galėjo būti daugiau
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius kratosi milijonierių partijos įvaizdžio, nors ir pripažįsta, kad partija anksčiau galėjusi daugiau padaryti tradicinės kairiosios politikos frontuose.
„Dėl milijonierių, tai statistika keičiasi, kai iš mūsų pasitraukė Jonas Jagminas ir Andrius Šedžius. Dėl kairumo trūkumo politikoje, tai noriu priminti, kad atgavus nepriklausomybę reikėjo aktyviai sudalyvauti dinamiškuose globaliuose procesuose ir daugelis sprendimų buvo tiesiog panašūs, kaip kitose šalyse. Tarp jų – privatizavimas. Žinoma, galima buvo daugiau padaryti. Kai augo nekilnojamo turto rinka, buvo galima įvesti nekilnojamojo turto mokestį, nenuskriaudžiant nebrangų turtą turinčių žmonių. Reiktų pertvarkyti biudžeto struktūrą, nes tik penkis–septynis jo pajamų procentus gauname iš mokesčių kapitalui. Kitką sumeta darbas ir vartojimas“, – pastebėjo A. Butkevičius.
Pasak A. Butkevičiaus, ir Lietuvos kairė ir dešinė bendrai sirgo ir tebeserga kai kuriomis ligomis. Kaip pavyzdį jis pateikė vadinamąjį privatizavimą, kuomet realiai Lietuvos įmonės tiesiog atiteko kitų šalių valstybinėms bendrovėms („Mažeikių naftos“ ir „Lietuvos telekomo“ atvejai). „Buvo tarsi tam tikro nepasitikėjimo ir nuomonės, kad pati valdyti tokių įmonių Lietuva kažkodėl negali. Nebuvo supratimo, kad kiti paprasčiausiai superka monopolines įmones arba tokias, kurios dirba žmonėms būtinose srityse. Tokias, kurių valstybė neturėtų atsisakyti. Privatizavimas buvo laikomas panacėja. Sutinku, kad ir kairė, ir dešinė Lietuvoje neturėjo supratimo apie finansų valdymą ir privatizavę kokį nors stambų objektą, politikai tų pinigų neinvestuodavo į ūkio augimui svarbius projektus“, – primena LSDP lyderis.
Kaip teigia socialdemokratas, privatizavimo lėšų naudojimas nuvertėjusių rublinių indėlių finansavimui ir panašiems dalykams – blogiausias valdymo pavyzdys. Kai nežinota, ką daryti su pinigais, tiesiog jie nedidelėmis sumomis būdavo išdalinami, žmonės juos tuoj pat išleisdavo ir nebuvo jokio svarbaus bei teigiamo rezultato, mano politikas.
Jo teigimu, neatsitiktinai garsiausiai apie ekonomiką Lietuvoje kalba Laisvosios rinkos institutas, o kairiosios politinės minties atitikmuo neegzistuoja. „Taip jau susiklostė, kad, žlungant Sovietų Sąjungai įsitvirtino mintis, kad progresyvios ir naudingos dešiniosios idėjos, o kairėje tik atsilikimas ir vakar diena. Tuo pat metu JAV liberaliosios ekonomikos propaguotojas Miltonas Friedmanas ir jo jauni agresyvūs pasekėjai iš Čikagos universiteto ekonomikos fakulteto energingai darbavosi. Buvo dedamos pastangos, kad visame pasaulyje atsirastų kuo daugiau tokių laisvosios rinkos institutų. Ir reikia pripažinti, kad tai pavyko ne tik Lietuvoje“, – sakė A. Butkevičius portalui „Balsas.lt“.
V. Uspaskich: konservatoriai neaiškus darinys
Darbo partijos (DP) pirmininkas, Europos parlamentaras Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jo partija pagal savo ekonomines nuostatas yra centro dešinioji ir net liberali. „Tai yra centro partija, bet gal labiau į dešinę, nes suprantame verslo reikšmę. Mes turime labai aiškų supratimą, kad valstybė be verslo negalės egzistuoti. Kad ir kas ką bekalbėtų – niekas iš dangaus nekris. Kad mokėtumei atlyginimus, kauptumei atsargas, gautumei mokesčius į biudžetą – reikalingas verslas. Verslui reikalingos sąlygos. Apie tai galvojančios partijos laikomos dešiniosiomis, o kadangi mes suprantame ir socialinių garantijų poreikio, neužmirštam paprasto žmogaus – esame arčiau centro“, – sakė jis.
V. Uspaskich kritikavo TS–LKD ir vadino ją „neaiškiu dariniu“. „Pastatyk šiandien į eilę tūkstantį žmonių ir paklausk – ką daro konservatoriai? Nu blin, esu tikras, kad nei vienas nepasakys, nes to ir neįmanoma suprasti. Vienu metu žlugdo nacionalinį ir verslą ir tuo pačiu atiminėja pensijas ir atlyginimus iš skurdžiai gyvenančių žmonių. Aš visada sakiau ir dar kartą kartoju, kad premjeras Andrius Kubilius gal ir neblogas žmogus, bet valstybės ir rinkos veikimo dėsnių jis nesupranta. Konservatorių šeimos politika pati savaime pridėtinės vertės neduos, o sužlugdžius tuos, kas duoda – šeimai niekuo nepadėsi su jokiomis koncepcijomis“, – aiškino DP pirmininkas.
P. Auštrevičius: centre didžiausia painiava
Seimo narys nuo Liberalų Sąjūdžio Petras Auštrevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad dešinės ir kairės sistema dar nebaigė klostytis. „Lietuvos politinė sistema yra dar kūrimosi laikotarpyje ir sunku nustatyti takoskyras, pagal visus galiojančius kriterijus. Nėra aiškių riboženklių, takoskyros ir kryptys išlieka persipynusios. Dažniau, rinkėjų akimis, partijos vertinamos pagal jų lyderius arba jų veiksmus ir laikyseną 1990–1991 metais. Taip susiklostė takoskyra tarp konservatorių ir socialdemokratų.
Pasak P. Auštrevičiaus, pati didžiausia painiava yra ten, kur daugiausia partijų – centre. Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad partijų išsigryninimas būtų pageidautinas ir pačioms partijoms ir rinkėjams, tačiau sakė, kad labai greit tai veikiausiai nenutiks.
V. Mazuronis: visi taikosi prie gyvenimo
Partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininkas Valentinas Mazuronis sakė, kad ideologijos ir išgrynintos pažiūros galbūt buvo svarbios devynioliktame amžiuje, tačiau dabar visos jos taikosi prie gyvenimo. „Gal išgrynintas pavidalas egzistuoja kokioje nors komunistinėje šalyje, o kitur visur ideologijos taikosi prie gyvenimo realybės – tai globalus procesas“, – sakė tvarkietis.
Pasak V. Mazuronio, jo partija esanti centro dešinioji, tačiau kai kuriais klausimais „slenkasi“ arčiau centro. „Mūsų paskutiniai siūlymai socialinėje sferoje arba mokesčių srityje tarsi labiau pastūmėja į kairę. Pagal požiūrį į privatumą, žmogaus santykį su valstybe, esame labiau liberalai. Kartu pasisakome už tradicinę, santuoka pagrįstą šeimą, kartu nediskriminuojant kitų grupių. Esame už tautines vertybes, kurios reikalingos, jei norime, kad lietuvių tauta ir valstybė toliau gyvuotų“, – pareiškė V. Mazuronis.
