auštrevičius

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Padėčiai prie Lenkijos sienos negerėjant, o Lietuvai pasienyje besirengiant atremti didelio masto atakas šiandien naivu tikėtis, kad migrantus stumiantys Lukašenkos ir Kremliaus smogikai atsitrauks. ES rengiamo atnaujinto sankcijų paketo Baltarusijos režimui, deja, nepakaks. Tikėtina, kad JAV po kelių savaičių priims griežtesnes sankcijas, taip pastatydama Europą, kurios rytines sienas bandoma pramušti, į tikrai nepatogią padėtį.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako negalėjęs išvykti į Baltarusiją, o jo kolega Lenkijos europarlamentaras Robertas Biedronas buvo deportuotas iš Minsko.

Lietuvai ketinant kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl naujojo vežėjų veiklą griežtinančio ES Mobilumo paketo, europarlamentaras Petras Auštrevičius tikisi, kad tokį ieškinį solidariai pateiks visos Rytų Europos valstybės, kurias labiausiai paveiks nauji reikalavimai vežėjams.   „To, ko negalėjome padaryti gindamiesi politiniais instrumentais privalome padaryti teisiniais argumentais“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė P. Auštrevičius.

Grupė europarlamentarų kreipiasi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, reikalaudami iš psichiatrinės ligoninės paleisti vieną iš Krymo totorių lyderių Ilmį Umerovą. Pasak P.Auštrevičiaus, jis nesąs toks optimistas, kad tikėtųsi, jog V.Putinas atsižvelgtų į europarlamentarų kreipimąsi, tačiau tikisi juo atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į Rusijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus šeima pusmečiui suteikė pastogę iš Irako atvykusiai šeimai, rašo „Lietuvos žinios“. „Nusprendėme pasiūlyti savo vasaros namus, buvusius mano tėvų ir mano vaikystės namus, kur tikrai turime vietos, kaip laikiną būstą pabėgėliams. Manome, kad jiems reikia padėti. Nebūtinai valstybė turi būti pagrindinė gelbėjanti ranka“, - pažymi politikas.

Per savo darbo kabineto Briuselyje langą trečiadienį popiet beveik nemačiau praeivių, padangėje nebuvo lėktuvų. Užtai girdėjau tebekaukiančias sirenas, praskrendančius specialiųjų tarnybų sraigtasparnius. Vakar Europos Parlamento būstinėje į darbą atvyko tik labai menka dalis personalo. Ar Briuselis, jo gyventojai ir svečiai įbauginti? Turbūt taip. Ar užspeisti į kampą? Toks yra teroristų tikslas. Briuselio žmonės dar tikrai išeis į gatves, matyt, susiburs tūkstančiai.

Lietuva ir dar keturios šalys siūlo Europos Sąjungai (ES) sudaryti vadinamąjį „Nadijos Savčenko sąrašą“, kuriame esantiems Rusijos pareigūnams dėl Ukrainos pilotės persekiojimo būtų įvestos sankcijos, pranešė užsienio reikalų ministras. „Asmenims, kurie yra susiję su šia sufabrikuota byla, turėtų būti tam tikros pasekmės. Turi būti svarstoma galimybė sudaryti tokį sąrašą“, - BNS sakė Linas Linkevičius.

Neseniai praūžę Europos parlamento rinkimai dar kartą įrodė, kad nusistovi tam tikra europinės politikos tradicija, kurioje ryškėja aiškūs lyderiai, nuosekliai užimantys aukščiausius ES postus. Pirmiausia pažvelkime, kam lengviausia tapti europarlamentarais Lietuvoje. Ir čia aiškiai matome du skirtingus atvejus: populistinių-vienatinių partijų lyderius, kurie įsikūniją į europarlamentarus ir specialiai Europai paruoštus politikus, kurie dėsningai „parenkami“ būtent EP.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt  Nuo gruodžio 1 d. Seimo Užsienio komiteto nario Petro Auštrevičiaus žiniomis, Rusijoje gali keistis tranzitinių krovinių registravimo ir tranzito per Rusijos teritoriją (TIR) tvarka. „Manau, kad tuomet pasienyje susidarys dar didesnės vilkikų eilės, nors kol kas net patys rusai nežino, kaip naujoji sistema veiks“, — LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ trečiadienį kalbėjo P. Auštrevičius.

Lietuva gali palaikyti vadinamąjį Magnickio aktą, teigia Seimo vicepirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius. Trečiadienį kalbėdamas „Žinių radijui“ politikas sakė, kad jeigu šis klausimas bus svarstomas, Lietuva jo neturėtų šalintis. Jeigu ES mastu būtų paliestas vizų klausimas, Lietuva jį taip pat turėtų įgyvendinti, kadangi priklauso Šengeno zonai.

Europos federalistų sąjungos Lietuvoje prezidentas, Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad tokia Europos Sąjunga (ES), kokia ji yra dabar, neatitinka Lietuvos interesų. Į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ kartu su tautininkais ir centristais įsitraukusios Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius aiškina, kad šaliai reikia daugiau valstybingumo. Abu politikai skundėsi, kad yra nepelnytai apdalijami etiketėmis.

Penktadienį įsteigta Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL). Šios nevyriausybinės, visuomeniniais pagrindais veikiančios asociacijos prezidentu išrinktas Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. EFSL steigiamasis posėdis, kuriame dalyvavo ir Europos federalistų sąjungos prezidentas, Europos Parlamento (EP) narys Andrew Duff, vyko Seimo Europos informacijos centre.

Šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ ekspertai aptarė, kokių priemonių imtis, kad valstybinio socialinio draudimo sistema taptų efektyvesnė. Šią diskusiją inicijavo Seimo Europos klubas kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad būtina mažinti „Sodros“ sistemos išmokas.

Politologai aiškina, kad kairės ir dešinės atskirtis, taip pat tradicinių europietiškais kriterijais atpažįstamų socialdemokratų, konservatorių ir liberalų partijų procesas nėra toli pažengęs arba bent jau nebaigtas. Štai ką apie tai mano patys politikai.

Lietuva ir politiškai ir visuomeniškai pasakė savo nuomonę apie Austrijos sprendimą skubiai paleisti paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Kartu visai nereikia perdėtai atakuoti klaidą padariusių Lietuvos partnerių. Be to, trūksta teisininkų pasisakymų, – mano Seimo narys, buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Pasak P. Auštrevičiaus, austrai be abejo bus padarę klaidą, tačiau dar nėra priežastis dirbtinai kaitinti aistras, ypač siekiant krautis politinį kapitalą.

„Mes turėtume rūpintis, kad turime tik 5 miestus, kuriuose yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Štai Panevėžyje yra 103 tūkst. žmonių, ir šis miestas greitai gali neturėti 100 tūkst. O juk miesto ekonomika valstybių ekonomikoje, apskritai yra lemiama“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino Seimo narys Petras Auštrevičius. „Nenoriu nuvertinti žemės ūkio, bet miestuose sukuriama didžioji produkto dalis, miestuose kaupiasi intelektualinis ir mokslinis kapitalas.

89 Seimo nariai slaptu balsavimu palaikė apkaltą Krikščionių frakcijos nariui Linui Karaliui. Pašalinti Aleksandrui Sacharukui pritrūko penkių balsų: „už“ balsavo 80, “prieš“ - 24 parlamentarai. Abiem atvejais susilaikė 13 Seimo narių, panašus kiekis biuletenių buvo sugadintas. Liko nepatenkinti Nepavykus sutelkti balsų ir pasiekti vienodo sprendimo abiems parlamentarams, valdančiųjų ir Seimo opozicijos atstovai ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.