darbas

Šį šeštadienį Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks bene intelektualiausias pramoginis metų renginys: mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ finalas. Dėmesio centre ir scenoje atsidurs nanotechnologijos, papildytoji realybė, polimero chemija ir panašios sudėtingai skambančios mokslinės temos. Iššūkis – paaiškinti jas taip, kad suprastų net mažas vaikas. Kiekvieno dalyvio pasirodymo esmė – per tris minutes intriguojančiai ir įdomiai pristatyti sudėtingą mokslo reiškinį.

Mokslo metams artėjant prie pabaigos Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) šurmuliavo studentai iš septynių Europos šalių. Kolegijoje baigėsi dvi savaites vykęs projektas „Susitelkime ties inovacijomis ir kūrybiškumu“ („Focus on creativity and innovations“). Studentai iš Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Čekijos, Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų klausė paskaitų bei atliko užduotis skatinančias kūrybiškumą ir inovacijas, dirbo grupėse bei keitėsi tarptautine patirtimi.

Darbo rinkos situacija Lietuvoje pagerėjusi, palyginti su laikotarpiu prieš porą metų, tačiau vis tiek yra daug darbo nuolat ieškančių žmonių – tenka įveikti jų konkurenciją ir įrodyti, kad esate tinkamiausi kandidatai. Ar darbą gauti padeda tik juodas darbas ir rimtos pastangos ar vis dėlto atsitiktinė sėkmė? Dalis darbo ieškančiųjų pripažįsta, kad šiuo metu vis kažko pritrūksta iki sėkmės, kad gautų darbą, tačiau netgi 40 proc.

Kas iš tikrųjų daro mus laimingus? Sutuoktinis? Turtai? Svajonių darbas? Amerikiečių psichologė kvestionuoja 7 dalykus, kuriuos esame įpratę laikyti laimės arba sielvarto garantais – laimės mitus. Į laimės mitų pinkles papulti lengva – kone kiekvienas esame įsitikinę, kad tam tikri pasiekimai (santuoka, vaikai, darbas, turtas) padarys mus laimingais visam gyvenimui, o dėl tam tikrų nesėkmių ir bėdų (sveikatos problemų, skyrybų, nepriteklių) – jausimės amžinai nelaimingi, rašo psychologytoday.

Tėvai daro viską, kad padėtų vaikams susitvarkyti gyvenimą, tačiau jie neįvertina vieno: kokį vardą duoti vaikui, rašo „forbes.com“. Internetinė tarnyba „TheLadders“, kuri užsiima įdarbinimu, kadrų atranka ir profesiniu orientavimu, apjungia šešis milijonus vartotojų (3,4 proc. iš kurių yra kompanijų vadovai) ir turi didelę duomenų bazę apie atlyginimus.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

Pernai Lietuvoje šešėlyje dirbo bent penktadalis šalies gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Lietuvos gyventojų klausta, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 metais naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“. 5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc.

Laukuose kruta juda net akmenys – iškelti pašalo ir renkami darbščių rankų. Žemdirbiai ramina: vėlyvas pavasaris neatims derliaus. „Valgyti turėsime“, – sako sėją pradėję žmonės. Ūkininkai pripažįsta: žemės ūkio verslą valdo pinigai ir Dievas, o žmogus yra tik įrankis. 14 valandų darbo diena Dulkių tumulai vejasi galingą traktorių. Sėja Bazilionų (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovės laukuose miežius.

Ar pagalvojote kada nors apie galimybę pagyventi atokiame Ugandos kaime vietinių šeimoje? O kaip jums mintis pakeliauti po Mozambiką, Malavį, Tanzaniją, Keniją ar Zambiją? Reiktų pridurti, jog po visas šias juodojo žemyno šalis lietuvė Jūratė Jucikaitė keliavo vienui viena. Politikos mokslų bakalauro diplomą įgijusi 23 metų mergina nusprendė padaryti pertrauką ir pasinaudoti galimybe pamatyti pasaulį.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra jau kelerius metus tiria baudžiamąją bylą, kurioje Svetlanos Proninos padėjėjas Andrejus R. kaltinamas apgaudinėjęs studentus ir už atlygį žadėjęs parašyti diplominius, kursinius ibei kitus darbus. Bylos duomenimis, Andrejus R. pasiskelbė internete padedantis studentams ir rašantis diplominius, kursinius ir kitus mokslinius darbus. Vyriškis paimdavo avansą ir keisdavo telefonų numerius, adresus etc., kad studentai negalėtų jo rasti.

Vitalijus Rumbauskas, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistas: – Be abejo, reikėtų. Pats buvau kūno kultūros mokytojas. Tai sunkus, įtemptas darbas, nuolatinė emocinė įtampa. Ir sveikatai pavojus – tai lauke, kur dulkės, tai salėje, kur nuolatinis triukšmas. Kuo mokytojai blogesni už policininkus? Policininkai irgi turi savo privilegijas. Tai visai neblogas įstatymo projektas, jeigu anksčiau išleis į pensiją pedagogus, kurie išdirbę 30 metų.

Daugelis tėvų klaidingai įsitikinę, kad blogai besielgiančius vaikus būtina pabarti, sudrausti ar pamokyti. Tačiau pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektoriaus, psichologo Aniceto Suchockio, siekiant išvengti konfliktų ir kivirčų šeimoje, blogą vaikų elgesį geriausia tiesiog ignoruoti. „Vaikai elgiasi netinkamai dėl daugelio priežasčių: vieni stokoja gero pavyzdžio, kiti – imituoja tai, ką mato savo aplinkoje, treti – siekia tėvų dėmesio.

Baigėsi beveik pusę metų trukę nemokami interaktyvūs ekonomikos kursai vyresnių klasių moksleiviams „Ekonomika aktyviai“. Jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiami kursai šiais mokslo metais sulaukė 1000 susidomėjusių moksleivių. Į baigiamąją diskusiją susirinkę geriausi ir aktyviausi mokiniai teigė, ne tik pagilinę ekonomikos žinias, bet ir išmokę savarankiškai vertinti ekonomines bei socialines aktualijas.

„Pakvietus į darbo pokalbį, buvo pasidžiaugta, kad labai jaunai atrodau, tai aš juokdamasi pasakiau, kad turėsiu darbą. Buvo atsakyta, kad jaunesni darbo neturi. Klausiau, kodėl nepriima jaunesnių, darbdavys atsakė, kad šie neturi patirties. Aš turiu patirties, man vakarėliai neberūpi, vaikai užauginti. Pasakė, kad man paskambins. Skambutis skamba iki šios dienos“, – tai vienas iš daugelio pastebėjimų, kai kalba pakrypsta apie darbuotojų diskriminaciją.

Pastaruosius kelis metus aktyviai kalbama apie protų nutekėjimo problemą jaunimui išvykstant studijuoti į užsienio šalis. Tačiau šis masinis reiškinys, kuris buvo matomas dažniausiai tik neigiamai, ima duoti ir teigiamų rezultatų. Įgiję žinių ir praktikos lietuviai vis dažniau renkasi grįžti atgal į tėvynę.

Vilniuje planuojama įrengti 36 dviračių nuomos punktus, kuriuose vilniečiai ir miesto svečiai galės išsinuomoti iki 250 dviračių. Pirmieji automatinės dviračių sistemos nuomos punktai bus įrengti prie Vilniaus miesto savivaldybės, LR Seimo, LR Vyriausybės ir Vilniaus arkikatedros jau liepos pirmomis dienomis, kitus punktus numatoma baigti įrengti iki rugpjūčio mėnesio. Iki rugpjūčio mėn.

Šį šeštadienį, gegužės 11 d., Vytauto Didžiojo universitete vyks pirmą kartą organizuojama moksleivių tėvų diena. Apsilankyti renginyje kviečiami visi, kurie iš pirmųjų lūpų norėtų išgirsti apie studijų sąlygas ir aplinką, VDU išskirtinumą, praktikos ir mainų galimybes, savo akimis pamatyti universiteto erdves.

Nugali ne sėkmingiausias, o protingiausias – tokiu šūkiu vedini Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos moksleiviai įveikė konkurentus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotame moksleivių finansinio raštingumo konkurse „Finansų laboratorija 2013“. Uostamiesčio atstovai pademonstravo savo kūrybingumą, kurdami atsakingą finansinį elgesį skatinantį plakatą bei sužibėjo žiniomis ir reakcija protų kovose. Nugalėtojai apdovanoti 500 Lt vertės stipendijomis.

Nuolat judantis ir besikeičiantis bankų sektorius ne veltui patraukė banko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generalinį direktorių Gintautą Galvanauską. Vadovas pripažįsta, kad svarbiausia jam – nustatyti judėjimo kryptį ir jokiais būdais neatsilikti nuo nenumaldomai besikeičiančios aplinkos. Kaip keitėsi Lietuvos bankų aplinka, G. Galvanauskas matė nuo pat pradžių ir iš arti.

Net betoninėse Honkongo džiunglėse galima pakelti akis ir trumpam prasisklaidžius miesto smogui pažvelgti į dangų. Kokį dangų mato miesto džiunglių gyventojai? Būtent tai fotografas Romainas Jacquet-Lagrèze bando parodyti savo darbuose.

Gegužės mėnuo – paskutinis mokslo metų mėnuo, per kurį organizuojama intensyvi ugdymo veikla neformaliojo švietimo įstaigose. Tauragės moksleivių kūrybos centre (MKC) pirmieji vasaros mėnesiai skiriami stovykloms, plenerams, pažintinėms kelionėms. Apie tai, kaip vyksta pasiruošimo darbai, kalbamės su Tauragės MKC direktore Jolanta Kazlauskiene.

Ankstesni perspėjimai, kad technologinė pažanga atims darbus iš žmonių buvo perspausti. Visgi skaitmeninė revoliucija verčia mokslininkus daryti išvadas, kad šįkart situacija yra kitokia ir automatizacijos procesų greitis gali sudrebinti pasaulinę darbo rinką, rašoma „Der Spiegel“ Masačiusetso technologijų institutas yra vienas prestižiškiausių universtietų JAV.

Šventvagiškas klausimas, pasakytų daugelis. Juk mama – neįkainojama. Tačiau rinka randa kaip užklijuoti etiketę ant bet ko. Tad kokia suma būtų galima įvertinti mamų atliekamą darbą ir kodėl jos tokios svarbios ekonomikai? Už mamą – 150 tūkst. litų Sakoma, kad mama – tai profesija. Tad amerikiečių draudimo tinklalapis insure.com paskaičiavo, kokį atlyginimo už savo atliekamus darbus galėtų tikėtis šios profesijos atstovė.

Miego stygius – problema, ypač aktuali jauno amžiaus žmonių grupei. Įprasta, kad moksleiviai ir studentai atsiskaitymams ruošiasi miego sąskaita. Ar šis iš poilsio pavogtas laikas prie knygų atneša daugiau naudos ar žalos? Galbūt jį skyrę kokybiškam miegui jaunuoliai akademiškai pasirodytų geriau? Psychologytoday.com atkreipia dėmesį į 2013 metų sausio mėn. žurnalo „Vaiko vystymasis“ numeryje pasirodžiusį mokslinį straipsnį, nagrinėjantį šį klausimą.

Nors Europos Sąjunga savo piliečiams užtikrina įvairias teises skirtingose srityse, kartais susiduriama su sunkumais jas įgyvendinant: gyvenantiems kitose ES šalyse ne visada pripažįstamas įgytas aukštojo mokslo diplomas, nesuteikiamos asmeniui priklausančios garantijos, atsiranda keblumų pradėti verslą.

Balandžio 18–20 dienomis Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) mokiniai „okupavo“ dalį akademinių partnerių – Kauno technologijos universiteto bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto – auditorijų. Gabiausi šalies mokiniai čia rinkosi pavasario sesijai.

Būna ir taip, tereikia didelio noro ir šiek teik pastangų studijas paversti puikiu tramplinu į pasaulį. Kultūros vadybininkė Viktorija Poškaitė per ketverius studijų metus studijavo ne tik Lietuvoje. Pasinaudojusi jai suteiktomis galimybėmis semestrą ji praleido Pietų Korėjoje, vėliau – Australijoje, o praktikai pati susirado įmonę Grand Kanarijos Saloje Ispanijoje. Lietuva ar Pietų Korėja? Daugelio svajonė studijuoti užsienyje prieš porą metų Viktorijai nebuvo aktuali.

Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė bendradarbiavimo dėl finansinio ir ekonominio mokinių švietimo susitarimą. Institucijos bendradarbiaus rengdamos mokomąją medžiagą ir organizuodamos mokymus, taip pat atlikdamos finansinio raštingumo tyrimus ir keisdamosi informacija apie pažangius ekonominio švietimo metodus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad valstybės finansuojamose vietose ateityje mediciną studijuosiantys jaunuoliai po mokslų bus paskiriami dirbti ten, kur trūksta medikų. Šią savaitę susitikęs su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų atstovais sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sutarė, kad rengiant valstybės užsakymo įgyvendinimo mechanizmą, ministerija bendradarbiaus su universitetais ir rezidentų organizacijomis.

Viena geriausių Londone esančių pradinių mokyklų įvedė naujas elgesio taisykles savo moksleiviams – nuo šiol jie negalės turėti geriausių draugų. Mokyklos direktorius teigia priėmęs tokį sprendimą dėl to, nes geriausių draugų neturintys vaikai jaučiasi įskaudinti ir atstumti, skelbia Daily Mail. Mokyklos moksleiviai yra skatinami vietoj vieno geriausio draugo turėti daug gerų draugų. Teigiama, jog taip klasėse įsivyraus harmonija.

Amžinoji vištos ir kiaušinio problema: darbdaviai prašo patirties, o jaunuoliai be darbo jos neturi kur gauti. Problemą spręsti yra kaip, o vėliau gali pavykti sukurti elektromobilį, telpantį į liftą. Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

 Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Pirmą kartą Lietuvoje apie dešimt įmonių per dvi ateinančias savaites išbandys naują darbuotojų streso valdymo ir kūrybiškumo didinimo metodiką – meditaciją darbo vietoje. Į Lietuvą atvykęs darbo efektyvumo didinimo ir streso valdymo mokytojas Vidhi Chhariya iš Indijos. „Esu vedęs daugybę meditacijos ir streso valdymo užsiėmimų tokių kaip „Grabslot media“, „Globerian“bei kitų įmonių darbuotojams Indijoje.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

Artėjant Europos dienai ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia šalies gyventojus iškelti aitvarus su linkėjimais Lietuvai ir Europai bei visiems kartu duoti ženklą, kad esame pasirengę.   Ruošiantis aitvarų iškėlimo šventei, gegužės 3 dieną Prezidentūroje vyks kūrybinės dirbtuvės.

Šiandien baigiasi daugiau nei mėnesį trukęs pirmasis „Misija Sibiras'13” dalyvių atrankos etapas. Projekto organizatoriai džiaugiasi, kad šių metų atranka pasižymi kaip niekad gausiu ypač motyvuotų jaunų žmonių skaičiumi.

Antradienį Šiaulių universiteto Technologijos fakultete jau 22 metus rengiamame lietuvių kalbos diktanto konkurse dalyvavo 99 žmonės. Tekstai šiemet lengvesni Organizavę Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius ir Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas konkursą skyrė Motinos dienai. Dėl LKD ir Šiaulių UNESCO klubo įsteigtų prizų atskirose grupėse varžėsi aštuntokai, 9-10, 11-12 klasių mokiniai, suaugusieji. 12 lituanistų dalyvavo be konkurencijos.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Ne darbo Darbo diena mažo darbo užmokesčio ir nedarbo kontekste. Taip gali atrodyti idėja Tarptautinę darbo dieną nedirbti, tokiu būdu susigeneruojant papildomus praradimus darbuotojui, darbdaviui, valstybės biudžetui. Kitu požiūriu, ši XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimusi šventė gali būti tikrai smagi bei motyvuojanti. Tarptautinės darbo dienos prasmė – pagerbti darbuotojus, atkreipti dėmesį į jų teises, saugą, sveikatą.

 Nemažai darbo skelbimų nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas? Galbūt toks reikalavimas yra vienas iš būdų naudotis padėtimi ir išnaudoti dirbančiuosius – kai už lango nemažas procentas nedirbančiųjų, kandidatas sutiks su visokiais reikalavimais, kad galėtų bent truputį užsidirbti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame bendrame LPK prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje kalbėdamas apie užimtumą ir jo didinimą, ragino imti pavyzdžius iš kaimynų. „Lietuvoje yra didžiausias progresyvumas mokesčių atžvilgiu todėl, kad 30 proc. žmonių gauna mažesnį nei 1000 litų atlyginimą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

Humaniškumu ir tolerancija garsėjančioje Norvegijoje iš jūsų gali atimti vaiką vien dėl to, kad kaimynas pamatė jį nešantį šiukšles ir apskundė jus, kad išnaudojate atžalą, arba darželio auklėtojai pasirodė, jog jūsų mažylis pernelyg uždaras, ir ji nusprendė, kad per retai besišypsanti mama veikiausiai serga depresija, todėl vaikui namuose nėra tinkamos sąlygos.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas privalomos studentų praktikos įvertinimas parodė, kad Lietuvos darbdaviai labiausiai vertina praktiką atliekančio studento motyvaciją. Taip pat didelę reikšmę teikia teorinėms praktikanto žinioms bei gebėjimams žinias kūrybingai pritaikyti kasdienėje darbo praktikoje. „Bene labiausiai įmonių vadovai vertina praktiką atliekančio studento motyvaciją. Motyvacija – kertinis reikalavimas, kurio pasigenda didžioji dalis įmonių vadovų.

Viešoji įstaiga Europos parkas įgyvendina paprojektį „Kaimiškose vietovėse esančių Europos parko ir Liubavo muziejų prieinamumo visuomenei didinimas“, kuris finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Paramos ir bendrojo finansavimo dydis yra 148 613 litų, įstaigos indėlis – 26 226 litai.

Jei vis dar galvojate, kad filologas – tai nervingas nuoboda, kuris kiekvienam tekste mato tik klaidas ir užsidaręs tamsiame kambarėlyje niurzgėdamas jas taiso, – klystate. Filologai šiandien rengia viešas kalbas, kuria reklamos tekstus, serialų ar filmų scenarijus, rašo knygų recenzijas, moko užsieniečius lietuvių kalbos. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių filologijos studentas Joris Kazlauskas juokiasi, pasakodamas apie girdėtus šios profesijos stereotipus.

Ar pamenate, kai norėjote pirmosios kompaktinės plokštelės ar puikaus dviračio? Ar teko už tai valandą, dieną ar kelias padėti tėvams ar seneliams ir taip nusipelnyti norimo daikto? Tačiau terminas „vaikų darbas“ reiškia kitus dalykus. Jį charakterizuoja veiksmai, dėl kurių jaunesnis nei 18 metų asmuo neturi teisės į išsilavinimą ir patiria fizinę, psichologinę žalą. Skurdas vis dar yra labai paplitęs ir vaikų darbas sutinkamas daugelyje pasaulio šalių. Kai kurie punktai šiame „Listverse.

Lietuvos radijas, LRT.lt Sekmadienį minint Darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, specialistai ragina gyventojus atidžiau vertinti riziką ir pavojus darbe. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje dėl netinkamų darbo sąlygų kas 3,5 minutės miršta žmogus. Lietuvoje, Darbo inspekcijos duomenimis, šiemet darbe žuvo 19 žmonių. Darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika sako, kad už saugų darbą yra atsakingi ir įmonės vadovai, ir patys darbuotojai.

Jeigu būti protingu yra evoliucinis pranašumas, kodėl mes visi nesame protingi? Ar būti protingu visada yra naudinga? Ar yra atvejų, kaip kvailumas – didesnis pranašumas, klausia „Fortune“. Kvailumas didina našumą, teigia Matsas Alvessonas, Lundo universiteto profesorius, Matsas Alvessonas. Jis savo tyrime kartu su kolega aiškina apie „funkcionalų kvailumą“, kuris padeda atlikti darbus.

Ne paslaptis, kad kūrybinė veikla tik iš pažiūros atrodo nepaprastai patraukli ir lengva. Jei su kūrybiniais darbuotojais tenka susidurti retai, tikriausiai esi įsitikinęs, kad generuoti naujas idėjas yra juokų darbas – tereikia imti į ranką rašiklį, šalia pasisodinti mūzą ir tik spėk užrašinėti tai, kas šauna į galvą. Tačiau iš tikrųjų sumąstyti ką nors genialaus ir nestandartiško yra ganėtinai sunku.