Pernai Lietuvoje šešėlyje dirbo bent penktadalis šalies gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“.
Lietuvos gyventojų klausta, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 metais naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“.
5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc. sakė, kad naudojosi abiem nelegalių pajamų šaltiniais.
Tyrimas parodė, kad šalies gyventojų nuomone, dažniausiai žmonės įsitraukia į darbo rinkos šešėlį dėl finansinės nelegalaus darbo ir „vokelių“ naudos. 62 proc. apklaustųjų teigė, kad svarbiausia priežastis – atlyginimas „vokelyje“ dažnai būna didesnis nei legalus.
Dar viena priežastis – nelengva rasti legalų darbą. Taip teigė 52 proc. respondentų.
LLRI tyrimas parodė, kad nelegalų darbą ir „vokelius“ žmonės renkasi, nes nenori prarasti socialinės paramos, kurios tektų atsisakyti įsidarbinus legaliai. Taip mano 43 proc. tyrimo dalyviai. Dar 35 proc. respondentų mano, kad žmonės nemato mokesčių mokėjimo naudos, o 27 proc. teigė, kad į šešėlinę darbo rinką žmonės įsitraukia vengdami įsipareigojimų, kuriuos reikėtų vykdyti gaunant pajams legaliai.
„Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas gana aukštas ir šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – tai yra bene pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis. Antrasis veiksnys – šalies ekonominė situacija. Kai aukštas nedarbo lygis, pajamos mažėja, krenta BVP, šešėlinės ekonomikos reiškinių padaugėja. Akivaizdu, kai žmonių pajamos mažėja, jie negali surasti legalaus darbo, jie ieško kitų šaltinių“, – šešėlinės darbo rinkos priežastis įvardina LLRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.
Pasak jo, trauktis į šešėlį skatina ir įvairaus pobūdžio valstybės parama – socalinės išmokos, socialinė pašalpa, įvairios kompensacijos.
Taip pat šešėlinę rinkos dalį, anot LLRI, didina ir minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas, ypač tose įmonėse, kurios negali prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų. V. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad nelegalias pajamas lemia ir griežtas darbo rinkos reguliavimas.
„Lietuvoje, kalbant apie darbo santykių reguliavimą, numatyti gana griežti privalomo įspėjimo reguliavimai, išeitinės. Tai apsunkina darbuotojų atleidimą, kai šalyje ekonominė padėtis yra labai prasta. Pavyzdžiui, jei norima atleisti vidutinį atlyginimą gaunantį žmogų, darbdaviui tai kainuoja apie 9 tūkst. litų. Kai situacija labai prastai darbo rinkoje, įmonės nežino ar išgyvens ateinantį pusmetį, jos arba žmogaus nesamdo, arba jį atleisti tampa didelė našta, arba įsitraukiama į šešėlį“, – sakė jis.
Profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktas kitas tyrimas rodo, kad šiemet Lietuvos šešėlinės darbo rinkos mastas siekia 28 proc. Tokia pati dalis buvo Kroatijoje, Rumunijoje ir Estijoje. Už šias šalis didesnės šešėlinės darbo rinkos mastas buvo tik Bulgarijoje (31 proc.).
Metų pradžioje LLRI apklausti rinkos dalyviai – ekonomistai, verslų savininkai, įmonių vadovai – vertino, kad apie 31 proc. Lietuvoje veikiančių verslo subjektų turi samdomų darbuotojų, kuriems dalį atlyginimo moka nelegaliai.
Martynas Pasiliauskas
