darbas

Šiandien, vasario 5 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Aukštojo mokslo finansavimas: studentų ir moksleivių nuomonė“. Pirmą kartą atlikto studentų ir moksleivių nuomonės tyrimo tikslas – nustatyti vertybes ir principus, kuriais turėtų būti grindžiama studijų finansavimo sistema. „Viena didžiausių Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemų – pastovumo trūkumas.

Rytoj Vilniuje prasidėsianti tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos 2014” moksleivius trauks ne tik pasakojimais apie studijų programas, bet ir suteiks galimybę pamatyti praktinę jų pusę – aukštosiose mokyklose kuriamas inovacijas ir technologijas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) parodoje demonstruos elektromobilius, radijo bangomis valdomus burlaivius ir visą būrį robotų – nuo šešiakojų vorų iki nuotoliniu būdu valdomos mechaninės rankos.

Sausio 30-osios rytas. 5 valandą ryto mes jau Kauno oro uoste, tačiau mintimis skrajojame po šiltąjį Pafosą, į kurį ir skleidžiame savo sparnus. Išlipę iš lėktuvo iš karto supratome, jog savo įspūdžiais iš Kipro kankinsime Lietuvoje likusius draugus, kadangi čia termometro stulpelis pakilo iki 20 laipsnių šilumos, rašo kelioniumanija.lt. Sulaukę autobuso iš oro uosto judame į miesto šerdį. Bilietas viešuoju transportu studentui kainuoja tik 75 euro centus.

Sausio pabaigoje neformalaus ugdymo organizacija „Kitas variantas“ surengė pirmąjį šių metų susitikimą su lyderiais. Šįkart pilnoje ISM universiteto auditorijoje buvo kviečiama paspausti ranką vienam iš sėkmingiausių Lietuvos verslininkų, „Hanner“ savininkui Arvydui Avuliui. Renginyje teko išgirsti daug klausimų ir daug nuoširdžių atsakymų.

Susiduriant su kasdieniu gyvenimu neretai tenka nusivilti – ypač milžiniškų lūkesčių kupinai tūkstantmečio kartai. Dabar 20 – 30 metų sulaukę asmenys neretai išreiškia nusivylimą tiek darbo rinka, tiek visu pasauliu. Todėl businessinsider.com žurnalistai pasuko galvas ir nusprendė pateikti porą dešimčių patarimų, kaip šiems nepražūti pasaulyje. 1. Kad ir koks svarbus jautiesi – nesi aukščiau įstatymo raidės.

Vasario 10-11 d. Klaipėdoje ir Kaune vyks nemokama tarptautinė aukštojo mokslo paroda „Studijos užsienyje 2014“. Jos lankytojai turės galimybę susitikti su atstovais iš 14 Europos aukštųjų mokyklų ir koledžų ir gauti vertingų praktinių patarimų iš užsienyje jau besimokančių lietuvių. Įdomiu ir naudingu laisvalaikiu besidomintį jaunimą parodos organizatoriai taip pat supažindins su savanorystės ir kalbų turizmo galimybėmis ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje.

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.

Sakoma, kad Amerika pakeičia visus ten nuvykusius. Ne išimtis ir Panevėžio „Minties” gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Rasa Širmulienė. Du mėnesius stažuotėje dirbusi, mokyklose bei universitete dėsčiusi Rasa grįžo į Lietuvą su naujomis idėjomis – dabar ji steigia JAV-LT Alumni asociaciją Panevėžyje, rašo kelionių tinklalapis kelioniumanija.lt. Savo kelionę ji vadina išsipildžiusia svajone, kuri atmintyje paliko „beprotiškai fantastiškus“ įspūdžius.

Laura Galdikienė Technologijos, globalizacija ir urbanizacija sparčiai keičia pagrindinius ekonomikos augimo variklius bei darbo rinkos struktūrą visame pasaulyje. Inovatyvi veikla ir produktyvumo augimas vis daugiau koncentruojasi dinamiškuose regionuose, pasižyminčiuose pažangiausiais universitetais, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir kultūrine įvairove.

Londono autobusuose nebebus galima už kelionę atsiskaityti grynaisiais po to, kai ateinančią vasarą įsigalios viešojo transporto sistemos pakeitimai, informuoja šalies žiniasklaidos priemonės. Transporto sistemos vadovai skelbia, kad jau dabar 99 proc. autobusų keleivių už kelionę susimoka „Oyster“ kortele, išankstinio mokėjimo bilietais arba bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis. „Transport for London“ atstovas Leon's Daniels'as sakė, kad mokėjimai grynaisiais per metus kainuoja 24 mln.

Pavasarį žada kylanti temperatūra ir aktyviai naują mokslo semestrą pradedantys studentai: Vilniaus universiteto Teisės fakultete jie drauge su teisės mokslininkais ir praktikais susirinko į dvi dienas truksiantį mokslinių renginių ciklą „Teisės mokslo pavasaris“. „Jei neklystu, vasarį grįžta vyturiai“, - konferenciją pradėjo pirmąją jos dalį moderavęs profesorius Jonas Prapiestis. Pavasariškos energijos linkėjo ir gausiai susirinkusius svečius sveikinęs fakulteto dekanas prof. dr.

Šiais metais tarptautinėje žinių ir išsilavinimo parodoje „Studijos 2014“ laukia dar turtingesnis, interaktyvesnis, dar profesionalesnis Karjeros konsultavimo kampas. Ne tik abiturientus, bet ir visus kitus, kurie planuoja keisti profesiją, kopti į karjeros aukštumas ar tiesiog nori sužinoti savo profesines galimybes, konsultuos kelios dešimtys profesionalų.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Jums turbūt ne kartą kilo klausimas, kokia tiksliai pinigine išraiška gali būti įvertinta valanda darbo? Įvertinus, koks laikas iš tiesų yra neįkainojamas, tuo pačiu darbe jūs galite tapti daug produktyvesni, rašo businessinsider.com.   Atlikti tyrimai atskleidė, kad vidutiniškai darbuotojai 31 val. per mėnesį praleidžia susitikimams ir tik 60 proc. viso darbo laiko realiai skiriama tikram darbui.

Jei manote, kad jums reikia toli važiuoti iki darbo, turėtumėte  užjausti Gary Egan'ą, kuris kiekvieną dieną kelionėje į darbą ir iš jo praleidžia net šešias valandas. Į darbo vietą vyrui važiuoti tenka kiek daugiau nei 291 km. Tiek pat ir atgal, rašo „The Daily Mail“. Gary žadintuvas skamba pusę keturių ryto. Papusryčiavęs jis sėda į savo automobilį ir iš namų Portkolo pietinėje Velso dalyje, važiuoja į darbą Votforde, Harfordšyro grafystėje.

Vasario 1 dieną, šeštadienį, 14 val. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) prasidės šventė, skirta Vilniaus baltarusių gimnazijos 95-mečiui ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos 20-mečiui. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija – vienintelė Lietuvoje bendrojo lavinimo mokykla baltarusių mokomąja kalba. Ji atidaryta 1994 m., tuo metu vadinosi Vilniaus 68-oji vidurinė mokykla. Gimnazija tapo 2013 metais.

Visi testai, tarpiniai ir baigiamieji atsiskaitymai vyksta ne auditorijoje, o studentui patogiu laiku. Prie kiekvienos užduoties yra pridedama instrukcija, kurios laikantis reikia jas atlikti ir savaime suprantama, jog šias užduotis reikia atlikti per numatytą laiką, naudojantis tik leistina informacija ir nesikonsultuojant su kitais studentais. Skamba neįtikėtinai? Taip vyksta Kalifornijos technologijos institute, universitete, kuris patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų dešimtuką.

Jei perdirbėjai išnaudotų nors vieną „Pieno tyrimų“ programą, tai per metus papildomai galėtų perdirbti 60 500 tonų pieno, o ūkininkai uždirbtų apie 60 milijonų litų. Nors Rusija jau oficialiai paskelbė atverianti rinką lietuviškos kilmės pieno produktams, balandį Lietuvos įmonėse vėl lankysis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės tarnybos atstovai.

Antros dienos rytą pasidaviau balietiškai pagundai. Vaikštant Kutos gatvėmis, ant kiekvieno kampo yra po masažo saloną, kur siūlo ne tik masažą padaryti, bet ir pedikiūrą, manikiūrą, nukirpti plaukus ir dar pamasažuos galvą. Pagrindinėje gatvėje masažai brangesni, be to dauguma masažą darančių merginų atrodo tikrai vidutiniškai, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Kainos – po 5 dolerius už masažą arba valandą. Kadangi taip pigu, tai pasiūliau padaryti visų 6 rūšių masažus, kurie buvo sąraše.

Kas - amatas, įvaldytas profesinėje mokykloje ar aukštasis išsilavinimas, įgytas universitete, garantuos sėkmę, geresnes įsidarbinimo ir karjeros galimybes? Kiekvienas, nors kartą uždavęs sau šį klausimą, privalo apsilankyti vasario 6-8 dienomis vyksiančioje Tarptautinėje žinių ir išsilavinimo parodoje ,,Studijos 2014“. Joje kartu su Lietuvos ir užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis dalyvaus daugiau negu 70 profesinio rengimo mokyklų ir profesinio mokymo centrų iš visos Lietuvos.

Pirštų neturinčiai moteriai tai gana neįprastas darbas. 48-erių Annette Gabbedey – viena talentingiausių Didžiosios Britanijos papuošalų dizainerių ir auksakalystės ekspertė, rašo odditycentral.com. Įdomiausia, kad moteris net neturi specialių įrankių, pritaikytų jos fizinei būklei. Ji naudoja įprastus įrankius įspūdingiems papuošalams gaminti. Dildę moteriai prilaiko plati odinė apyrankė, spaustuvas jai padeda išlaikyti daiktus stabilius.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, su kuriuo aptarė aukštojo mokslo finansavimo klausimus. „Man buvo pristatyti trys variantai, kaip būtų galima gerinti sąlygas studentams ir mažinti finansinę naštą. Kol kas sprendimai dar nepriimti, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta išanalizuoti ir pateikti alternatyvas“, – sakė premjeras, pasak kurio, šiemet bendra tvarka dar nesikeis.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, kurią priėmus Seime, mokslininkėms ir mokslininkams bus sudarytos geresnės sąlygos auginti vaikus ir daryti mokslinę karjerą. Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, vertinant mokslininko darbo rezultatus vaikų auginimo atostogos į atestacijos laikotarpį įskaičiuojamos nebus.

Šiuolaikinis tempas keičia ne tik žmonių gyvenimo būdą, bet ir įpročius: atliktų tyrimų duomenimis, lietuviai pietums skiria vis mažiau laiko, bet dažniau valgo restoranuose, kur renkasi brangesnius ir kokybiškesnius patiekalus. Pasak kalbintų restoranų virtuvės šefų, restoranų lankytojai pagaliau susirūpino, ką deda į burną ir tradicinius patiekalus vis drąsiau keičia sau neįprastais.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namuose prasidėjo mokymai Pietų Amerikos lietuvių kilmės jaunuoliams. 25 savaites jie mokysis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, etnokultūros, tikybos. Mokytis šių dalykų į Lietuvą atvyko trys argentiniečiai: Jimena Chizas, Catalina Melnesiuk ir Rodrigo Salto bei du urugvajiečiai: Rodrigo Martinez ir Alejandro Brom.

Naujienų portalo Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojos Gintarės Pugačiauskaitės laiško, kuriame ji išsako savo nuomonę apie šių dienų žiniasklaidą ir politikos aktualijas. Pateikiame autorės atsiųstą tekstą. „Vieni žurnalistai rašo tada, kai nori paskelbti tam tikrą informaciją. Kiti rašo, nes kažkas jiems taip liepė. Bet vis dėlto prasmingiausias tas straipsnis, kurio tikslas – reagavimas į neteisybę. Su šia intencija rašau ir aš.

Jei kolegą darbe reikėtų rinktis iš kaimyninių tautų atstovų, lietuviai pirmenybę teiktų latviui. Mažiausiai norinčių darbuotis kartu su baltarusiais, priešpaskutinėje vietoje – lenkų tautybės atstovai. Taip mano Lietuvos dirbantieji, kuriuos apklausė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Daugiau nei trečdaliui (36 proc.) apklausos dalyvių visiškai nesvarbu, kokios tautybės šalia besidarbuojantis žmogus, - sako cvmarket.

Didžiausios pigių skrydžių bendrovės Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“* keleiviai viso skrydžio metu nuo šiol galės naudoti nešiojamus elektroninius prietaisus, tokius kaip mobilieji telefonai, e. skaityklės ir planšetiniai kompiuteriai. Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA) atnaujinus elektroninių įrenginių naudojimo lėktuvuose taisykles, jas priėmė ir Vengrijos Civilinės aviacijos administracija.

Profesinio rengimo centrai sparčiai adaptuojasi prie pokyčių darbo rinkoje. Išaugus pėdos priežiūros paslaugų paklausai, Kaune įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre jau veikia šių specialistų rengimo programa. Neseniai centro mokiniai savo įgūdžius tobulino praktinio mokymo centre Latvijoje. Pėdos priežiūros paslaugų specialybė skaičiuoja pirmuosius metus.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.

Internetas, pigūs lėktuvo bilietai, specialūs pasiūlymai jaunimui – visa tai padaro pasaulio pažinimą paprastesnį, skatina jaunus žmones keliauti. Tačiau kelionės tai taip pat ir prabanga. Turi investuoti ne tik savo pinigus, kurių labai didelio pertekliaus dažniausiai neturi, bet ir laiką.

Ruošdamasis valstybiniams brandos egzaminams vienas Lietuvos dvyliktokas vidutiniškai tam skiria 1164,5 valandų arba beveik 50 parų per mokslo metus. Šį laiką abiturientai praleidžia pamokose, ruošdami namų darbus ir egzaminams mokydamiesi papildomai. Tai atskleidė Lietuvos mokinių parlamento ir netrukus startuosiančios internetinės pasirengimo brandos egzaminams priemonės „Egzaminatorius.lt“ atliktas tyrimas. Vienas abiturientas per savaitę namų darbus ruošia 6 val. 45 min.

Akivaizdu ir neįtikėtina – lietuviai, viena labiausiai migruojančių tautų, neigiamai nusiteikę imigrantų atžvilgiu. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenys rodo, kad imigrantų iš Azijos ir Afrikos šalių labiausiai baiminasi Lietuvos kaimų, nedidelių miestelių ir Vilniaus gyventojai – net 64,5 proc. vilniečių imigraciją vertina neigiamai. Ekspertai suka galvas, kaip tai paaiškinti. Pasvarstykime.

 Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“, argumentuodama, kodėl Lietuvai reikia darbo imigrantų, teigia, kad tai esą lemia masinė emigracija. Emigruoja darbingo amžiaus žmonės. Vienas dirbantis turi išlaikyti vis daugiau nedirbančių. Tai reiškia, kad mūsų socialinė sistema su tokiu krūviu nesusidoros. Antra vertus, mūsų švietimo sistema nėra orientuota į darbo rinką.

Studijų prieinamumas bei nereprezentuojamų grupių įtraukimas į aukštąjį mokslą yra vieni svarbiausių klausimų Europos aukštojo mokslo politinėje programoje. Pirmasis žingsnis Lietuvoje to link – estiškas finansavimo modelis.

Š.m. balandžio 22 d. Skandinavijos oro linijos SAS keleiviams pasiūlys tiesioginį reisą iš Stokholmo Arlandos oro uosto į Hamburgą. Nuo pirmadienio iki penktadienio skrydžiai šiuo maršrutu bus vykdomi po du kartus per dieną, o sekmadieniais - vienas skrydis. Keleivius šiuo maršrutu SAS yra skraidinusi ir ankščiau (2009 m.)., o šiais metais bendrovė jį atnaujino siekdama patenkinti keleivių susiekimo poreikius Europos regione.

Valstybinė darbo inspekcija užsibrėžusi patikrinti dar daugiau socialinių pašalpų gavėjų nei praėjusiais metais. Nuo šių metų visos savivaldybės, tarp jų ir Panevėžio miesto, perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Dabar miestas pašalpas mokės iš savo biudžeto, o sutaupytas lėšas socialinei paramai galės pasilikti ir panaudoti kitoms reikmėms, tad bus labiau suinteresuotos remti tik tuos, kurie iš tiesų sunkiai suduria galą su galu, o ne švaistyti pinigus uždirbantiesiems iš šalies.

Rita ŽADEIKYTĖ 9 milijonai litų – tiek vien Šiaulių rajone reikia per metus pašalpoms. „Nėra darbo!“ – šaukia namuose sėdintys darbingo amžiaus žmonės. Pašalpų gavėjų vis daugėja. Ar tikrai reikia darbo, kai parduotuvėje nedidelis kaimas per savaitę išperka beveik 700 litrų alaus? Vienas padėklas – savaitei Atokus Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos kaimas. Po pašalpų mokėjimo praėjo dvi dienos.

2013 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai drauge sudėjus aptarnavo 3,48 mln. keleivių, juose per metus įvyko 43 078 skrydžiai. Lyginant su 2012 m. pernai trijų oro uostų keleivių skaičius augo 5,5 proc., skrydžių intensyvumas padidėjo 3,4 proc. Šiuo metu, t.y. aviaciniu žiemos sezonu, keleivis, sumanęs judėti iš Lietuvos, gali rinktis iš 20 aviakompanijų, skraidinančių reguliariais maršrutais 37 kryptimis, kuriomis galima pasiekti 47 oro uostus Europoje ir už jos ribų, rašo makalius.lt.

 Kartais verslas gimsta iš nuobodulio. Būtent taip nutiko kaunietei ekonomistei Loretai Fominienei, kuri nuobodų ekonomistės darbą prieš beveik dvidešimt metų iškeitė į floristikos verslą. Šiandien verslininkė Kaune valdo kelis gėlių salonus, tačiau pripažįsta, kad šis verslas „milijonų nekrauna“. Vilniaus universitete baigusi ekonomikos studijas ir pradėjus dirbti pagal specialybę, moteris suprato, kad skaičiai jai visiškai neįdomūs, tad nusprendė ieškoti širdžiai mielesnės srities.

Algirdas Raslanas, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas, mano, kad žmogų sveikai gyventi gali priversti tik tam tikra motyvacija. „Žmonės iš principo yra tingūs. Jeigu galima ko nors nedaryti, tai jis tikrai to nedaro, jeigu tai nesiekia gyvybinių funkcijų“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė pašnekovas.

Lietuvos sporto universiteto rektorius profesorius habilituotas daktaras Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad šalies universitetai neturėtų konkuruoti tarpusavyje, o jungtis ir bendradarbiauti konsorciumuose. Pasak LSU rektoriaus, žinias turėtų apjungti ne tik Kauno, bet ir visos šalies universitetai. Penki Lietuvos universitetai pasirašė ketinimų protokolą atkurti Lietuvos universitetą Kaune.

Šiaulių regiono darbdaviai laukia Šiaulių universiteto parengtų specialistų – tai rodo jau trejus metus sėkmingai pasirašomi ketinimo protokolai su privataus ir viešojo sektoriaus atstovais, kurie nusiteikę ir patys investuoti į jauno specialisto parengimą, dalyvaudami tikslinio studijų finansavimo programoje. Kol valstybė nesugeba suformuoti specialistų poreikio Lietuvos darbo rinkai, universitetai bando patys aktyviai aiškintis, kokių specialistų darbdaviams reikia.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), reaguodamas į kintančius rinkos poreikius bei sparčiai didėjantį atotrūkį tarp kvalifikuotų informacinių technologijų (IT) specialistų paklausos ir pasiūlos, jau šiemet stojantiesiems pasiūlys programų inžinerijos studijas.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo keleivius pradės skraidinti į vieną populiariausių Ispanijos kurortų – Maljorkos salą. Oro bendrovės lėktuvai leisis salos sostinėje Palmoje. „Mums svarbiausi yra mūsų klientai, ypač kai kuriame naujus vasaros maršrutus ir deriname esamus. Praėjusių metų patirtis parodė, kad „airBaltic“ klientai savo vasaros atostogas renkasi prie šiltosios Viduržemio jūros. Todėl vasarą savo pajėgumus nukreipsime tomis kryptimis, kurių nori mūsų keleiviai.

 Vyriausybė patvirtino Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Ar tai nepaskatins dar didesnės emigracijos? Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad imigracija bus galima tik tuose sektoriuose, kuriuose tikrai trūksta darbo jėgos. „Matome, kad negalime perkvalifikuoti bedarbių, nes jie tikrai neketina tam tikruose sektoriuose dirbti.

Saulius Miniotas 2000 - aisiais metais išvažiavo į Ispaniją ieškoti didesnio uždarbio – ten neturėjo nei draugų, nei pažįstamų, nei kur apsistoti. Visgi elektriku Lietuvoje dirbęs S. Miniotas suprato, kad šeimos tėvynėje išlaikyti negalįs. „Išvykau vien dėl to, kad užsidirbčiau pinigų. Lietuvoje 2000- aisiais metais turėjau darbą, bet buvo trūkumas. Tikėjausi, kad užsienyje daugiau užsidirbsiu ir grįšiu į Lietuvą“, - Žinių radijo laidoje „Salos“ kalbėjo S. Miniotas.

Kokius košmarus sapnuoja šiuolaikiniai studentai? Veikiausiai sutiksite, kad juos tebegąsdina mintis apie pramiegotą egzaminą, staiga egzamine gautus „penkiauakščius“ klausimus, o gal ir dar baisiau – tą vienintelį klausimą, kurio užrašų taip ir nespėta paskaityti prieš žengiant į auditoriją.

Keliones daugelis įsivaizduoja kaip vietos pakeitimą horizontalioje plokštumoje. Tačiau keliauti galima ir daugybe kitokių būdų. Netradicinių kelionių organizatoriai juos pristatys šį savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje tarptautinėje turizmo, laisvalaikio ir sporto parodoje „ADVENTUR 2014“. „Mes parodos dalyviams pasiūlysime pakeliauti ne tik horizontale, bet ir vertikale, ir supažindinsime juos su galimybe pažvelgti į Lietuvą iš paukščio skrydžio“, - teigia VšĮ „Ž...