Studijų prieinamumas bei nereprezentuojamų grupių įtraukimas į aukštąjį mokslą yra vieni svarbiausių klausimų Europos aukštojo mokslo politinėje programoje. Pirmasis žingsnis Lietuvoje to link – estiškas finansavimo modelis. Ši ir kitos mintys buvo pristatytos bei aptartos ketvirtadienį vykusioje Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“. Dalyviai iš Lietuvos ir Šveicarijos bandė išsiaiškinti, su kokiais sunkumais mūsų šalyje susiduriama ir ką reiktų daryti norint efektyviai spręsti iškilusias problemas.
Konferencijos metu buvo vyko ir diskusijos, ir pranešimų pristatymai. Diskusijoje dalyvavęs Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, jog dabartinė švietimo sistema turi spragų bei yra nepatogi studentams. „Europa Lietuvą mato kaip šalį, kuri savo studentams neužtikrina finansinio saugumo“, – sakė jis. Viceministras pritaria nemokamo aukštojo mokslo įvedimui Lietuvoje. ,,Šiuo metu mums palankiausias ir artimiausias modelis yra Estijoje, kur mokslas yra nemokamas visiems studentams išskyrus tuos, kurie nesurenka reikiamo kreditų skaičiaus, tuomet už juos tenka susimokėti. Tačiau visos šalys susiduria su sunkumais šia tema. Mes mokomės ir iš savo, ir iš kitų klaidų“. R. Vaitkus džiaugėsi studentų aktyvumu nagrinėjant socialinės dimensijos studijų procese temą, anot jo, be aktyvaus studentų dalyvavimo greiti pokyčiai negalimi.
Konferencijoje savo mintis apie socialinės dimensijos suvokimą aukštajame moksle Lietuvoje ir Europoje pristatė VU Kokybės vadybos centro (KVC) direktorė dr. Inga Milišiūnaitė. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Aukštojo mokslo politikos analitikė Žemyna Pauliukaitė savo pranešime pateikė statistinius duomenis apie visų studijų pakopų prieinamumą. Tuo tarpu Aurelija Valeikienė, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorės pavaduotoja supažindino konferencijos dalyvius su skirtingomis aukštojo mokslo kokybės sampratomis ir teigė, jog visų pirma patys aukštojo mokslo dalininkai turi susitarti, kaip jie supranta kokybę, kokios kokybės jie siekia ir tik tuomet galime matyti socialinės dimensijos gerinimą šiuose procesuose.
Konferencijoje savo šalies patirtimi ir pastabomis dalinosi ir Šveicarijos studentų sąjungos (VSS-UNES-USU) Vykdomojo komiteto narys Dominik Fitze. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų su negalia koordinatorė Ieva Danilevičienė pristatė problemas, kylančias studijuoti norintiems neįgaliesiems bei pasidalino gerąja patirtimi, siekiant juos visapusiškai integruoti į universiteto aplinką. Kitos socialinės grupės, susiduriančios su sunkumais – etninių mažumų – mokslo prieinamumo statistiką pateikė Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Petrušauskaitė, doktorantų bei jaunųjų mokslininkų padėtį komentavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) Tarybos narys Aidis Stukas. VU profesorius dr. Romas Lazutka pristatė socialinės dimensijos finansavimo aspektą, pabrėždamas, jog dabartinė sistema neužtikrina, kad aukštajame moksle lygiavertiškai dalyvautų ir studentai iš pažeidžiamesnių visuomenės grupių.
Konferenciją apibendrino ir savo mintimis užbaigė projekto „VU SA institucinis stiprinimas“ vadovas Arminas Varanauskas. „Reikia suvokti, jog socialinė dimensija apima ne tik sukurtas galimybes mokytis aukštojoje mokykloje, tarkim, studentui su specialiaisiais poreikiais, bet kartu kalba ir apie studentų akademinės paramos plėtrą – pagalbą mokantis, psichologinę paramą, įvairių, finansiškai prieinamų socialinių paslaugų, tokių kaip maitinimas ar apgyvendinimas, teikimą jiems. Tikimės, jog ši konferencija bus puiki pradžia tęsti diskusijas šia tema ir Lietuvoje“, – teigė A. Varanauskas.
