darbas

Nors koronaviruso ir karantino banga pamažu atslūgsta, šių dalykų padariniai vis dar stipriai jaučiami. Neseniai dviejų vaikų mama pasidalijo tuo, kad buvo atleista iš darbo, nes jos viršininkui trukdė tai, kad ji namuose rūpinasi vaikais. Kalifornijoje gyvenanti Dris Wallace yra tinklaraštininkė ir buvusi įmonės sąskaitų valdytoja. Kovo viduryje ji dėl koronaviruso pradėjo dirbti iš namų ir dar turėjo rūpintis namuose likusiais ketverių metukų dukra bei metukų sūnumi.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Restoranų verslą sunkmetis sukrėtė itin skaudžiai, o kartu nukentėjo ir darbuotojai. Panevėžietė Natalija – virėja. Nenujausdama krizės moteris kovo mėnesį nusprendė pakeisti darbovietę – pereiti iš vieno baro į kitą. Kaip tik tuo metu prasidėjo karantinas, ir moteris liko be darbo.   „Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė. Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centras Klaipėdos „Akropolis“ penktadienį grįžta į įprastinį ritmą: jame veikiančių parduotuvių darbo laikas pailgės viena valanda – iki 21 val. Darbo laikas ilginamas reaguojant į klientų prašymus bei siekiant geriau paskirstyti užsukančiųjų srautus. Parduotuvės nuo šio penktadienio bus atidarytos nuo 10 iki 21 val., išskyrus „Maxima XXX“, kuri veikia nuo 8 iki 23 val.

Lietuvoje toliau švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusią savaitę darbo rinkoje buvo stebima didelė pardavėjų ir pardavėjų kasininkų paklausa, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, pardavėjų ieško ne tik prekybos centrai, bet ir mažos prekybos įmonės. Taip pat ieškoma virėjų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių. Tuo metu įsidarbinimo galimybės mažėjo nekvalifikuotiems darbininkams, nors jie sudaro beveik ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų.

Švelnėjančios karantino sąlygos padėjo daliai verslo sektorių atsigauti, tačiau ne visiems. Ir nors privačiuose darbo paieškos portaluose fiksuojamas augantis skelbimų skaičius, registruoto nedarbo lygis šalyje nemažėja. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Verslas pamažu atsigauna „Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau tas atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Nuo birželio 15 dienos, pirmadienio, Kauno „Akropolis“ grįžta prie įprasto darbo laiko. Parduotuvės dirbs nuo 10 iki 21 val. „Maxima XXX“ pirkėjus pasitiks nuo 8 iki 22 val., „Eurovaistinė“ nuo 8 iki 22 val. Trumpesniu nei įprasta laiku kol kas veiks tik kavinės ir restoranai – nuo 10 iki 21 val, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Baigiantis karantinui, miestas vėl atgyja – į aplinkinius biurus grįžta darbuotojai, žmonės palengva ima ruoštis atostogoms, mieste daugėja ir keliautojų.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Pasibaigus keturiuose policijos komisariatuose vykdomam eksperimentui dėl darbo organizavimo bus priimami sprendimai, kaip visoje Lietuvoje koreguoti pareigūnų funkcijas. Policijos vadovo Renato Požėlos teigimu, svarstoma grįžti prie pareigūnų specializacijos.

Pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Nepatogumo, nejaukumo, nežinojimo, ką daryti ir ko imtis būsena gali užklupti tiek ką tik į įmonę įžengusį darbuotoją, tiek ilgus metus dirbantį ir kompanijai atsidavusį komandos narį. Vadovo užduotis tokį žmogų pastebėti ir, užuot vadovavusis moto „nenori nereikia“, „gera vieta ilgai tuščia nebūna“, įdėti darbo ir jam padėti.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Mažeikių rajone nužudyto pareigūno istorija supurtys visą šalies policijos sistemą. Bus atliekamas Telšių apskrities komisariato auditas, visi kontroliuojantys pareigūnai įpareigoti tikrinti, ar į iškvietimą vykstantys jų kolegos turi ir ar dėvi visas apsaugos priemones, gali būti grąžinta ir per policijos reformą prieš keletą metų panaikinta tvarka.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės scenarijui, kaip paremti darbdavius, ekstremalios situacijos ar karantino metu į prastovas išleidžiančius 60 metų ir vyresnius darbuotojus.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose – didžiulis flešmobas. Keliolikai minučių į aikštes, skverus, gatveles išėję šimtai orkestrų, chorų ir dainininkų dėkojo visiems prisidėjusiems prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo. Visgi šią Vyriausybės kanceliarijos sugalvotą akciją – „Ačiū, Lietuva“ kai kurie opozicijos politikai vadina tiesiog valdžios savireklama prieš rinkimus.

Kviečiame pasižiūrėti, kaip technologijos pakeitė mūsų kasdienybę ir gyvename tokiuose namuose, kokius prieš kelias dešimtis metų galėjome tik įsivaizduoti. Mobilieji telefonai liečiamais ekranais, galintys kontroliuoti apšvietimą namuose ar kalbėtis su mumis – kadaise buvo tik svajonė, dabar tokį turime beveik kiekvienas. Vis daugiau lietuvių isirengia išmaniuosius namus, kviečiame tokiuose apsilankyti.

Dirbant iš namų pradėjo skaudėti nugarą? Chiropraktikas paaiškino, kaip taisyklingai sėdėti, kad išvengtumėte nugaros, klubų ir kaklo skausmų. Didžioji dalis įprastai ofise dirbančių žmonių karantino metu dirba iš namų. Tokiu būdu jie išvengia būriavimosi viešajame transporte piko metu ir palaiko socialinį atstumą. Tačiau šis pokytis taip pat pasižymi ir tam tikrais sunkumais. Daugelis darbui namie neturi tinkamų priemonių.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Nors karantino sąlygos Lietuvoje švelnėja, o verslo atstovai po kilusių biurokratinių naštų pradeda gauti subsidijas, darbo rinkoje nuotaikos išlieka niūrios – nuo karantino pradžios darbuotojų paklausa sumenko, o jaunimui ir kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą tam tikrose srityse gali būti sudėtinga.

Jei dar nepradėjote planuoti vasaros atostogų, metas suskubti – liko kiek daugiau nei mėnuo iki baigsis terminas išnaudoti savo ilgai kauptas atostogas. Prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja už daugiau kaip trejus metus sukauptas atostogas išleisti iki šių metų liepos 1-osios.

Trečiadienį ryte darbo vietoje neblaivus buvo aptiktas laisvai samdomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas.  Policijos departamento duomenimis, 1966-aisiais gimusiam darbuotojui apie 9.15 val. buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas.  Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė BNS sakė, kad vyras dirbo komisariato aptarnavimo skyriuje.  Jis nušalintas nuo darbo.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Vyriausybė, švelninant karantino sąlygas, nuo pirmadienio leido atnaujinti ir visų odontologinių paslaugų teikimą, tačiau kol kas ne visi kabinetai ir klinikos veiklą atnaujino. Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbą atnaujino apie pusę visų Lietuvoje veikiančių odontologijos įstaigų. „Apie pusę, bet kol kas ne daugiau. Kiekvienas turi adaptuotis pagal savo klinikas“, – BNS sakė Odontologų rūmų vadovas.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sušvelnino reikalavimus medikams dėl darbo ciklais, kai šie dirba keliose įstaigose, savo sprendime įrašydamas, kad toks būdas yra ne privalomas, o galimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda giria Vyriausybės darbą krizės metu – jo teigimu, Ministrų kabineto sprendimai buvo nuoseklūs ir operatyvūs. Interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas sakė, kad vykdomoji valdžia „visai neblogai kovoja su medicinine reikalo puse“, o ekonominių ir socialinių sprendimų kryptis teisinga, bet rezultatus vertinti dar anksti.

Praėjusią savaitę 1,1 tūkst. šalies darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu mažiau nei balandžio 26 – gegužės 3 dienomis. Tačiau pastebima, jog darbo rinka atsiveria vasaros sezonui. Iš viso karantino metu šalies darbdaviai pateikė 17,5 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė tarnyba.

Savarankiškai dirbantiems asmenims šią savaitę pradedamos mokėti 257 eurų dydžio išmokos už balandžio mėnesį. Prašymus Užimtumo tarnybai jau anksčiau pateikusių ir teisę į išmoką turinčių gyventojų sąskaitas lėšos turėtų pasiekti gegužės 11-15 dienomis, kiti besikreipiantys asmenys, dėl kurių keitėsi įstatymas, išmokas gaus iki mėnesio pabaigos.

Kiekvienas penktadienis – nedarbo diena. Tokią mintį audžia dalis profsąjungų, o pasitaikius progai – ir kai kurie politikai. Keturių ar puspenktos darbo dienos savaitė ne tik leistų darbuotojams geriau pailsėti, bet ir skatintų ekonomiką, nes žmonės turėtų daugiau laiko išlaidauti. Visgi, darbdaviai prieš tokius siūlymus, ypač krizės metu, stoja piestu. Ironiška, kad net ir pačios profsąjungos čia nesusitaria tarpusavyje. Dalis jų trumpesnės darbo savaitės idėją vadina tiesiog pasakomis.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę fiksuotas šiek tiek mažesnis naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius, tačiau rodiklis vis tiek išliko itin aukštas – 3,2 milijono, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Darbo departamento duomenys rodo, kad iš viso nuo kovo vidurio, kai koronaviruso pandemija privertė verslą nutraukti didelę dalį veiklos siekiant sustabdyti viruso plitimą, dėl nedarbo išmokų kreipėsi 33,5 mln. žmonių.

Seimui ketvirtadienį nusprendus pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms rugpjūtį skirti vienkartines 200 eurų išmokas, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad pinigų mokėjimas anksčiau yra neįmanomas, nebent būtų peržiūrimi visų išmokų prioritetai. Tačiau tai, anot jo, būtų socialiai neteisinga.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Anarchija grožio salonuose. Epidemiologai pašiurpę – dažniausiai taisyklių nesilaikoma būtent ten. Stilistai atkerta – padoriai apkirpti su apsauginėmis pirštinėmis, deja, įmanoma, toli gražu ne visada. Be to, tampa akivaizdu, kad karantino taisyklės tautiečiams neberūpi.  Vis daugiau žmonių po viešas vietas slampinėja su kaukėmis pasmakrėse ar iš jų laisvai kyšančiomis nosimis lyg tarp kitko prisidengus tik burną.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos profesinių sąjungų atstovai sako, kad koronaviruso sukelta krizė išryškino darbuotojų patiriamas problemas. „Darbuotojai šiandien yra silpnoji šalis, o karantinas tik apnuogino šitą tiesą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Inga Ruginienė. Dėl viruso plitimo grėsmės Lietuvoje šiemet nebus tradicinių eitynių ir planuoto šeimų pikniko prie Katedros aikštės.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Jau kuris laikas su koronavirusu besikaunantys medikai neretai iš žmonių sulaukia ne tik pagalbos ir gerų žodžių. Viešoje erdvėje vis dažniau pasipila ir įvairūs kaltinimai dėl laiku neatliktų tyrimų ar per mažai parodyto dėmesio pacientams.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, be atvangos plušantys šalies gydytojai švenčia profesinę medikų dieną. Priešakinėse fronto linijose dirbantiems gydytojams šiemet žmonės siunčia jautrius palaikymo žodžius, įkvepiančias dainas ir nuoširdžias padėkas už varginantį darbą. Tačiau patys medikai šią dieną švenčia ne be įtampos, be didžiulių susibūrimų ir su simboliniais palingavimais gydymo įstaigų languose ar balkonuose.

Siekiant valdyti koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo riziką, darbdaviams, esant galimybėms, ir toliau rekomenduojama leisti darbuotojams dirbti iš namų. Tais atvejais, kai nuotolinis darbas neįmanomas, patariama apsvarstyti galimybes darbą atnaujinti etapais, taip pat rekomenduojama, kad fizinėse darbo vietose nedirbtų rizikos grupėje esantieji, t. y. vyresni nei 60-ties metų, sergantys lėtinėmis ligomis.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Karantinas pakoregavo visų dirbančiųjų tvarkaraščius, bet viena sritis, regis, nenukentėjo. Santechnikai, buitinės technikos tvarkytojai ar tie specialistai, kurie namuose instaliuoja ar modernios technologijos priemones, dirba taip pat, kaip ir anksčiau. Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jų darbui nėra jokių specialių reglamentų ir patarimų, svarbu saugotis, kaip ir kitiems.

Pirmadienio darbą atnaujiną dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždaryta Šeškinės poliklinika Vilniuje. „Nuo pirmadienio, balandžio 20-osios, mūsų poliklinikoje atnaujinamos karantino metu numatytos teikti sveikatos priežiūros paslaugos“, – teigia Šeškinės poliklinikos direktorės Daiva Kanopienė. Bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, įskaitant odontologijos būtinosios pagalbos paslaugas, nėščiųjų priežiūros paslaugos, atliekami planiniai skiepijimai.