Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.
Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus – pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.
38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius – įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.
Per savaitę 43,3 proc. išaugo įdarbinimas – 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įsitvirtinti darbo rinkoje.
Antradienio duomenimis, šalyje registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 12,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų – 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo ieškančių žmonių padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).
Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.
Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias nedarbo augimas – 0,8 proc. punkto – Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto – Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse.
Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajonuose (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje – 3,4 proc., Klaipėdos rajone – 7,1 proc. ir Birštone – 8,2 proc.