darbas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.     Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu.

Karališkosios šeimos gyvenimas, nors ir plačiai aprašomas žiniasklaidoje, vis tiek išlieka paslaptingas, tačiau kasmet keliems išrinktiesiems pasitaiko galimybė su juo susidurti iš kur kas arčiau. Neseniai paskelbta, jog karalienė ieško tvarkytojos. Tvarkytoja ieškoma Windsor piliai, kurioje šiuo metu gyvena ir pati karalienė. Tiesa, pilį reikės ne tik tvarkyti – pasamdytas žmogus galės čia apsistoti.

Vedęs trijų vaikų tėvas, prieš ketverius metus pradėjęs dėvėti moteriškus drabužius ir daugiau prie vyriškų negrįžęs, sakosi esąs apsisprendęs mados klausimais kvestionuoti lyčių stereotipus. Markas Bryanas, Vokietijoje gyvenantis amerikietis, išdidžiai segasi aptemptus sijonus ir apsiavęs aukštakulniais eina į darbą, apsipirkti ir net vaikšto namie.

Gyventojai galės vėl rašyti pareiškimus ar gyvai kreiptis patarimo ir nebereiks pagalbos važiuoti ieškoti į miesto komisariatą. Bet tai nereiškia prieš 5-erius metus kaimiškose vietovėse uždarytų apylinkių nuovadų atgimimą. Paįstrietė vos tik sužinojusi, kad į seniūniją kelioms valandoms atvyksta pabudėti ir gyventojus priimti pareigūnai atskuba pasiskųsti.

Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose. Šią dieną pasveikinkite savo viršininkus, suorganizuokite jiems netikėtą staigmeną.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą – dirbantys studentai rečiau pritrūksta pinigų ir yra labiau linkę kas mėnesį atsidėti dalį pajamų.

Ankstyvos mirties tikimybė palaipsniui auga, kai per dieną sėdint praleidžiama nuo septynių su puse iki devynių valandų, o dar didesnė rizika gresia tiems, kurie sėdėdami praleidžia daugiau nei devynias su puse valandos. Anot vieno tyrimo, jei sėdint praleidžiama daugiau nei septynias su puse valandų per dieną, padidėja tikimybė mirti jauniems. Sėdėjimas ant kėdės darbo metu ir ant sofos vakare siejamas su visa aibe sveikatos problemų, teigia mokslininkai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad atnaujinta tvarka, kaip gerinti darbuotojų psichikos sveikatą darbo vietose. Taip pat atnaujintas aprašas, kaip didinti mokyklų darbuotojų kompetencijas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje. Vadovaujantis minėtais aprašais, jau nuo 2019 m. finansuojamos programos visose savivaldybėse, prisidedančios prie psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos įmonėse ir mokyklose.

Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) šiemet paliko keliasdešimt darbuotojų, profesinių sąjungų teigimu, taip nutiko dėl per didelio darbo krūvio tvarkantis su koronaviruso pandemija ir nekonkurencingų atlyginimų.  Kaip skelbia lrt.lt, NVSC preliminariai skaičiuoja, kad iš darbo šiemet išėjo apie 30 darbuotojų, daugiausia – didmiesčiuose. Vilniaus departamento ir įstaigos profesinės sąjungos vadovė Rolanda Lingienė sako, kad kovą įstaigoje buvo 7,5 tūkst.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3 punkto, o per mėnesį – 0,6 punkto ir rugpjūtį buvo 9,6 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Italijoje (9,7 proc.) ir Ispanijoje (16,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,8 proc. – 2,6 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

Vyriausybei imantis veiksmų palengvinti trečiųjų šalių, įskaitant ir Baltarusijos, įmonių steigimąsi Lietuvoje, dalis verslo atstovų ragina skubėti, nes baltarusius aktyviai bando pritraukti Latvija, Ukraina, Lenkija ir Kazachstanas, rašo „Verslo žinios“.  „Matome didžiulį (Baltarusijos – BNS) potencialą žmogiškųjų išteklių prasme.

Kauno klinikos – kaip mažas miestelis, sako čia dirbantys specialistai. Šiame miestelyje išsidėstę profilinės klinikos, gaminamas maistas pacientams ir ligoninės personalui ar vykdomas ugdymo procesas. Taip pat čia veikia ir siuvykla, kuriai vadovauja auksinių rankų savininkė, Kauno klinikų siuvyklos vedėja Danutė Andriukevičiūtė. Ji kartu su kitomis siuvėjomis per mėnesį pagamina tūkstančius pacientams ir medicinos personalui būtinų priemonių.

Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Anksčiau greitojo maisto restoranų tinkle „KFC“ dirbusi mergina kardinaliai pakeitė gyvenimą – vadina save modeliu ir uždirba net 131 tūkst. eurų per metus, nors dirba tik kartą per valandą. Tiesa, vis dėlto toks darbas – ne kiekvienai. Beth Spiby tikisi uždirbti daugiau, nei milijoną, o kol to nepasieks – neketina sustoti. Tiesa, ne visoms būtų priimtina tai, ką daro Bethy.  Pasirodo, kad Bethy pardavinėja seksualias savo nuotraukas internete, kurias užfiksuoja jos mergina.

Nuo spalio 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso keisis 36 parduotuvių darbo valandos. Tradiciškai vasaros sezono metu dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, dienoms trumpėjant, mažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Studentams grįžtant į didžiuosius šalies miestus, dažniausiai itin išauga ir darbo ieškančių asmenų, ir „studentiškų“ darbo pasiūlymų skaičius. Tačiau šis ruduo – kiek išskirtinis ir didelė dalis jaunimą dažniausiai mielai priimančių darbdavių dabar jau nebeskuba taip greitai atverti savo durų.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Gera fizinė būklė – svarbus fizinės ir fiziologinės žmonių sveikatos prognostinis rodiklis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, pasižymintiems gerais fizinės būklės rodikliais (širdies ir plaučių, raumenų pajėgumu, lankstumu, kūno kompozicija), mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kitomis lėtinėmis ligomis. Siaučiant COVID-19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, suaugusieji, turėję galimybę, dirbo nuotoliniu būdu. Tai galėjo pakenkti jų sveikatai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs.

Vilniaus savivaldybė skelbia konkursą į vyriausiojo miesto inžinieriaus pareigas. Pasak mero Remigijaus Šimašiaus, šią naują pareigybę numato nuo sausio įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. „Kalbant neformaliai, ieškome žmogaus, kuris norėtų prisidėti prie Vilniaus kūrimo, nuolat žvelgtų į ateitį, spręstų miesto plėtros iššūkius ne tada, kai jie iškyla, o dar prieš jiems atsirandant.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Lietuvą, esą ji „dirba nedemokratiškais metodais“ su Baltarusijos opozicijos kandidate Sviatlana Cichanouskaja, ir pareiškė manantis, kad krizę Baltarusijoje galėtų išspręsti Aliaksandro Lukašenkos siūloma konstitucinė reforma. „Mūsų kaimynai lietuviai, mano manymu, jau peržengė visas padorumo ribas savo pateiktu reikalavimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Antradienį sandėlyje Klaipėdoje krautuvas mirtinai sužalojo žmogų.  Pasak Policijos departamento, 1997-aisiais gimusio vyro vairuojamas krautuvas apie 11 val. Nemuno gatvėje esančiame sandėlyje kliudė ir mirtinai sužalojo 1954 metais gimusį vyrą.  Dėl galimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Trečiadienį premjeras po posėdžio spaudos konferencijoje kalbėjo apie koronaviruso situaciją Lietuvoje ir galimus būdus, kaip toliau tramdyti šį virusą. Netrukus po to savo socialiniame tinkle Saulius Skvernelis dar kartą prabilo apie gydymo įstaigų darbą. Premjeras tikina, kad nuolat yra analizuojama situacija ir ieškoma būdų, kaip palengvinti medikų darbą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Sulaukus pilnametystės kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda begalės naujų patirčių: mokyklos baigimas, pradedama ieškoti studijų krypties, darbo, išsikraustymas iš tėvų namų bei persikėlimas į naują miestą. Natūralu, kad šiame pokyčių etape yra susiduriama su įvairiausiomis baimėmis, klausimais ir problemomis, tad neretai pagalbos yra kreipiamasi į tėvus, kurie padeda susitvarkyti su užgriuvusiomis suaugusio žmogaus atsakomybėmis.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų, skaičius pasaulyje smarkiai išaugo. Tai – viena paklausiausių profesijų ir Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pastarųjų dviejų šalių programuotojai dairosi darbo už savo šalies ribų, ypač Latvijoje, nors duomenys rodo, kad vidutinis IT specialistų darbo užmokestis Baltijos šalyse yra panašus. Estijos bendrovės „RIA.

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena. Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse, rašoma pranešime spaudai.  Palyginti su 2019 m. bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.

Vyras nufilmavęs dramatišką įrašą, kaip metė savo darbą – tapo sensacija ir surinko per 11 milijonų peržiūrų. „TikTok“ paskyroje vyras nufilmavo, kaip netikėtai sumanė mesti savo darbą, o visa tai nufilmavo. Maxwell Dean sukaupė drąsą ir nuėjo pas savo viršininkę, kuri anot jo – bjauri ir nemaloni, ir išrėžė viską, ką galvoja.  Savo įrašu vyras surinko per 11 milijonų peržiūrų, o internautai komentavo, kad patys norėtų atrasti tiek drąsos pas save ir padaryti tą patį.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje atrodo sunaikino poilsio ir pramogų industriją, palikdama be darbo daugybę žmonių. Tačiau Lietuvos pajūryje atrodo šie ekonomikos dėsniai bent jau vasarą negalioja. Darbdaviai čia darbuotojams neretai moka kur kas daugiau – atlyginimai gali būti net keliais šimtais eurų didesni nei įprastai. Vasaros laikotarpiu pajūryje išauga sezoninių darbuotojų poreikis: padavėjų, virėjų, virtuvės pagalbininkų, kambarių tvarkytojų, pardavėjų.

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).  Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.