darbas

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Lietuvoje per pandemiją daug žmonių netenkant darbo bei išaugus jų perkvalifikavimo poreikiui, darbas nuotoliniu būdu gerokai apsunkina šį procesą, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių. „Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti.

Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone. Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.

Naujojo Seimo darbo pradžia nebuvo lengva, tačiau pandemijos akivaizdoje Seimo nariai užtikrino teisėkūros tęstinumą, baigiant pirmąją sesiją sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Akivaizdu, darbo pradžia nebuvo lengva. Kalbu ne apie vidines nuotaikas. Jos, mano nuomone, buvo sveikos demokratijos pavyzdys, aktyvus Seimas negali būti tylus. Politika be aistrų vargiai įmanoma.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad per pirmuosius metų mėnesius išmokos gali siekti 100 mln. eurų. Inga Balnanosienė sako, jog vasarį ir kovą, kai subsidijos bus mokamos už sausį ir vasarį, jų suma bus itin didelė.   „Įmonės už sausį gali kreiptis vasarį. Vasarį prognozuojame labai didelį piką. Šiems mėnesiams  suplanuota apie 100 mln.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Per pandemiją Europoje iš namų dirbančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug trečdalio visų dirbančiųjų. Tačiau vis daugiau jų pradėjo susidurti su ta pačia problema – išnykstančia darbo ir poilsio riba. Ne išimtis ir Lietuva. Darbuotojams, pasibaigus darbo dienai, turi būti užtikrinta teisė neatsakyti į vadovo ar darbdavio skambučius, elektroninio pašto laiškus, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Kalėdos – laikas, kai daugelis nori būti su brangiausiais žmonėmis, juos stipriai apkabinti, ištarti šiltą žodį, sukelti šypseną. Tačiau kiekvieną iš mūsų saugantys ugniagesiai gelbėtojai, medikai ar policijos pareigūnai tokios galimybės dažnai neturi, mat šventes sutinka darbe. Beveik 26-erius metus policijoje dirbanti Rasa Tumėnienė ne vienas Kalėdas yra praleidusi darbe, tačiau sako, kad nuoskaudų dėl to nejaučia, nes dar tik renkantis šį kelią, žinojo, kas jos laukia.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbučiams, sanatorijoms, kavinėms, grožio salonams ir kt. „Siekiame, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki karantino darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu.

Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM, gyventojams vykstant į teismus ir teisėsaugos institucijas bus netaikomas trečiadienį įsigaliojęs draudimas palikti savo savivaldybę, kadangi vykstama dėl pagrįstų priežasčių.

Pirmieji bandomieji posėdžiai organizuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu vyks kitą savaitę, visiškai tokiam darbui parlamentas būtų pasiruošęs sausį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Nors nuo ryto Lietuvą drebina žinia apie pralaimėjimus kovoje su koronavirusu, Skvernelio Vyriausybės ministrai paskutiniame posėdyje kalba apie gerus darbus, rašo sau gerus pažymius ir dovanoja vienas kitam šmaikščias dovanas. S. Skvernelis pripažįsta, kad galbūt buvo per daug užsispyręs ir padarė klaidų. O į jį laikinieji ministrai rinkosi ne tik automobiliais, bet ir dviračiais. Veryga ta proga kolegas apdovanojo šmaikščiomis dovanomis, tiesa, panaudoti ją ryžosi tik vienas.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad darbo neturintys „veltėdžiai“ privalo būti įdarbinti, kad neprisidėtų prie šalyje jau beveik keturis mėnesius protestuojančių opozicijos šalininkų, sakoma pirmadienį per socialinius tinklus paskelbtame pranešime. „Drauge su milicijos tarnybomis įtraukite tuos, kuriuos, kaip manote, reikia. Nedelsiant registruokite visus dykinėjančius veltėdžius ir priverskite juos dirbti“, – pareiškė A. Lukašenka.

Įvedus karantiną daugiau žmonių ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Ir nors nuotolinis darbas dažnam lygu darbui iš namų, panašu, kad dalis lietuvių dirbti nuotoliniu būdu namuose vengia. Sunku atskirti darbo ir asmeninio gyvenimo erdves, tad ieškoma išeičių. Atvirus biurus nuomojančios įmonės sako vis dar sulaukiančios užsakymų, o viešbučiai pastebi ir naują lietuvių įprotį – lietuviai darbui nuomojasi viešbučių numerius. Įvestas karantinas dalį dirbančių lietuvių iš biurų išvarė dirbti į namus.

Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui, pažymi prezidentas Gitanas Nausėda. „Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Portalo teigimu, tam gali prireikti per 400 tūkst. eurų.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6,3 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,9 tūkst. – jų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Labiausiai  – 0,6 tūkst.

Seimo valdyba pirmadienį nusprendė atšaukti du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos. „Didesnės nei savaitės pertraukos neturime galimybės turėti Seime. Trumpa pertrauka bus naudinga, o didesnės pertraukos negalime dėl teisinių reikalavimų.

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Seimo vicepirmininkas, opozicinės Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis sako, kad palaikytų siūlymą dėl COVID-19 protrūkio bent dviem savaitėms stabdyti Seimo darbą. „Gal ir būtų logiška iš tiesų – šiandien 9 valandą renkasi Seimo valdyba ir spręs, kaip toliau organizuoti Seimo darbą.

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Lietuvoje spalį darbo ieškojo 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – 1,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc. – didėjo 16–24 metų jaunuolių nedarbas, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, didėjantis jaunimo nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Sunku įsivaizduoti, ką reiškia gimdyti, jei niekada to nepatyrėte. Būsimasis tėtis supykdė žmoną, kai paliko ją vieną vidury gimdymo ir išėjo iš ligoninės. „Mes su žmona Heather laukėmės dvynių“, – savo istoriją „Reddit“ platformoje pradeda Adrianas. „Sekmadienio vakarą prasidėjo sąrėmiai ir mes nuvažiavome į ligoninę. Netrukus žmonos skausmas tik paaštrėjo – ji mano ranką spaudė taip, kad galvojau, jog pasipils kraujas, o ją pačią visą laiką nuo skausmo pykino“, – pasakojo jis.

Moteris skundžiasi, kad negali susirasti darbo, nes darbdaviai smerkia ją dėl buvimo „per gražia“. Australų soc. medijų nuomonės formuotoja Marija Thatill, kuri neseniai tapo „Miss Australija“, studijavo psichologiją ir turi žmogiškųjų išteklių magistro laipsnį. Nors dabar ji dirba su žmogiškaisiais ištekliais, Marija portalui „News.au“ pasakojo, kad ji stengėsi susirasti darbą ir buvo „teisiama“ dėl savo išvaizdos ir tobulo makiažo.

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Jauna dviejų vaikų mama reikalauja, kad jos partneris jai sumokėtų 10 000 dolerių už buvimą namų šeimininke ir vaikų priežiūrą.  Moteris aiškina, kad ji išėjimą iš darbo apsvarstytų tik tuo atveju, jei jos partneris jai sumokėtų vienkartinę 10 000 dolerių išmoką arba pradėtų mokėti mėnesinį atlyginimą. „Reddit“ įrašą palikusi moteris paaiškino, kad jos vyras uždirba penkis kartus daugiau, nei ji, todėl realaus poreikio dirbti ji neturi.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio vakarą pasveikino Seimo pirmininke išrinktą Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytė-Nielsen. „Neapsimestinė inteligencija ir šachmatininkės mąstymas leidžia tikėtis efektyvaus ir konstruktyvaus darbo tiek pačiame Seime, tiek bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms“, – feisbuke paskelbtame sveikinime sako G. Nausėda.

Konservatorių ir liberalų koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Pagal ją valdantieji dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų pasiūlė Ingridai Šimonytei net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina.

Kuriozinė akimirka internete paplito it žaibas, o internautai negailėjo sulaikyti juoko. Deja, merginai tai visai neatrodė smagu.  Milijonus peržiūrų surinko vaizdo įrašas, kuriame studentė panikoje verkia. Ši netyčia įkėlė savo rašto darbą, bet pamiršo pakeisti pavadinimą. O jame – itin neetiškas išsireiškimas. Tai suprato tik po jo įkėlimo, o ką daryti toliau – nežinojo. Tačiau internautams buvo itin juokinga, kol tai nenutiko jiems. Mergina skubėjo siųsti atsiprašymo laiško.

Nors koronaviruso pandemija ir dėl jos taikytos priemonės koregavo darbo pasiūlos ir paklausos tendencijas, vis dėlto, pasak specialistų, paklausiausios specialybės tvirtai laikosi savo pozicijose ir jų užleisti kitoms neketina.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu paklausiausiomis laikomos kelios specialybės, tačiau jau ilgą laiką pirmose vietose laikosi su technologijomis susijusios profesijos. „Pirmoje vietoje yra informacinės technologijos.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriuje penkiems pacientams ir darbuotojui nustačius COVID-19, šiame skyriuje laikinai stabdomos planines paslaugos. „Iki lapkričio 6 dienos yra stabdomas planinis darbas Neurochirurgijos skyriuje.

Policija informuoja apie miritiną nelaimę darbo metu.  „Spalio 24 d. apie 15 val. 30 min. Kaune, Draugystės g., bendrovės patalpose, vykdydamas elektros instaliavimo darbus per aukštų sandūrą atsivėrusį tarpą nukrito ir mirtinai susižalojo vyras (g. 1977 m.)“, – rašoma policijos pranešime.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Renkantis profesiją svarbu ne tik atsižvelgti į savo norus, bet ir į tai, kokios yra darbo rinkos tendencijos. Specialistai pažymi, kad pasirinkus nepaklausias, perpildytų sferų specialybes ne tik sunkiai rasite darbą, bet ir nelegvai išsikovosite didesnį atlyginimą.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu yra kelios sferos, kuriose darbuotojų yra daugiau nei pakankamai.  „Socialinių ir humanitarinių sričių sferos yra perpildytos.