Darbuotojų teisės būti nepasiekiamam klausimą antradienį svarstė ir Lietuvos valdžios institucijos. Visgi Trišalės tarybos, sudarytos iš darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų, posėdžio metu vyravo nuomonė, kad tokia teisė darbuotojams reikalinga, tačiau į Darbo kodeksą (DK) jos kol kas įtraukti nereikėtų. Tam pritarė ne visi.
Darbo kodekso keisti nesiūlo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė tarybos posėdyje patikslino, kad 2019 m. Europos Sąjungoje (ES) nuotoliniu būdu dirbo 5 proc., o karantino metu – jau 37 proc. darbuotojų.
„Todėl Europos Parlamentas nusprendė užtikrinti teisę darbuotojams atsijungti nuo ryšio priemonių ir dėl to nepatirti pasekmių“, – patikslina V. Baliukevičienė.
Jos teigimu, bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, Lietuvoje nuotoliniu būdu karantino metu dirba 40 proc. gyventojų. Beveik ketvirtadalis jų apklausoje teigė susidūrę su trukdymu po darbo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako matanti problemą, bet teisės aktų šiuo metu keisti nesiūlo.
„Ar tikrai tas įtraukimas į DK iškart ir suteiks teisę atsijungti? Na, tikrai nemanau.
Mano pasiūlymas – informacinė kampanija įmonėse. Baigiasi darbas – visi darbuotojai darbo sistemoje gauna pranešimus, kad darbo laikas baigtas ir kad žmogus likusią dienos dalį gali užsiimti savo veikla“, – sprendimą teikia I. Ruginienė.
„Savaime suprantama, kad pasibaigus darbo valandoms, turi baigtis ir darbo diena. Nors dabar akcentuojama pandemija, ši problema buvo dar iki pandemijos. Bet reikia suprasti, kad darbuotojo trukdymas nedarbo metu yra aiškūs viršvalandžiai, reglamentuojami DK“, – komentuoja I. Ruginienė.
Nori aiškumo
Tiesa, kai kurių profesinių sąjungų atstovai teigia, kad teisės po darbo būti nepasiekiamiems reglamentavimas įstatymuose – tiesiog būtinas, nes, ypač karantino metu, darbas tapo nenormuotas.
„Visi kalba, kad mokytojo darbas tapo visiškai nenormuotas – mokiniai ir naktį skambina, ir rašo dėl papildomų užduočių. Po darbo taip pat tenka dirbti papildomai sukėlinėjant pamokų medžiagą.
Klausimas yra opus ir jį reikėtų reglamentuoti – galbūt per kolektyvines sutartis“, – siūlo mokytojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovė Rūta Andriuškevičienė.
Atsijungimo teisę reglamentuoti kolektyvinių sutarčių lygmenyje, kai darbdavys ir įmonės darbuotojų kolektyvas susitaria dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių ir ekonominių sąlygų, siūlo ir Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas.
„Šiuos dalykus reikėtų sutarti kolektyvinėse sutartyse – o jei mūsų atsijungimas atneštų žalos kitiems žmonėms? Jei tuo metu yra darbuotojo poreikis – stichinės nelaimės, ekstremalios oro sąlygos? Jei gaisrininkas nebus pasiekiamas, o jo kolega susirgs ir gaisrinė neišvažiuos į gaisravietę – kaip tada?“ – klausimus kėlė R. Ramanauskas.
Visgi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipia dėmesį, kad darbuotojo nepasiekiamumo teisę pasiūlė ES institucija, tad kvestionuoti jos reikalingumo nereikėtų.
„Pažiūrėkite, juk išvadas teikė EP – ne koks būrelis. EP sako – apsaugokite darbuotojus nuo jų persekiojimo užduotimis ir laiškais nedarbo metu. O mes tempiame į kitą pusę – „DK šventa karvė ir jos nejudinsime“, – prieštarauja K. Juknis.
K. Juknio teigimu, kolektyvinių sutarčių Lietuvoje nedaug, tad reglamentavimas tokiu lygiu – ne ką tepadėtų.
„Jei tai įtrauksime į kolektyvinę sutartį, tai tempsime tą tolyn, tolyn ir pasiliksime uodegoje su šituo. Tokia teisė duoda bendrą darbo foną – kad nevalia trukdyti laisvo nuo darbo metu besiilsinčio žmogaus“, – papildo K. Juknis.
Jam pritaria ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Jo teigimu, darbuotojo teisės būti nepasiekiamam reglamentavimas DK yra labai geras būdas, tačiau kol kas jo keisti nebūtina.
„Tik reikia suprasti, kad ši teisė neliečia pagalbos tarnybų budėjimo ir apskritai budėjimo – budėjimas yra atitinkamai apmokamas“, – patikslina V. Šilinskas.
Vertino skirtingai
Dar gruodžio mėnesį naujienų portalui tv3.lt Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Rugienė sakė, kad vien tai, kad tokia iniciatyva atsirado ant Europos Parlamento stalo, rodo, kad problema – aktuali, ir aktuali ne tik Europai, bet ir Lietuvai.
„Lietuvoje dėl to mes irgi turime ganėtinai rimtą padėtį – daug žmonių išeina į nuotolinį darbą, bet iki galo nežino, kaip derinti darbo ir poilsio ritmą. Nemažą stresą turėjome pavasarį – nors dar nuotoliniu darbu nesinaudojo didelė dalis gyventojų.
Tuo metu dabar vis daugiau ir daugiau pareigybių jungiasi į nuotolinį darbą ir bent šiuo metu taip atrodo, na, mes taip prognozuojame, kad kai kurios pareigybės ir nebegrįš į biurus – liks dirbti per nuotolį“, – esminius pastebėjimus įvardijo I. Ruginienė.
Visgi Darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas į tokio įstatymo registravimą žvelgė abejotinai – darbdavių atstovo teigimu, reguliuodamas tokius dalykus EP lenda į sritį, kuri neturėtų būti jų reguliavimo galioje – tai reikėtų spręsti nacionaliniame lygyje.
„Aš manau, kad šie dalykai susitvarkytų puikiai ir savaime. Nemanau, kad Lietuvoje darbdaviai kokie nors vergvaldžiai ar šunsnukiai, kurie įžūliai ir nepagarbiai elgtųsi darbuotojo atžvilgiu. Todėl nemanau, kad yra tikslinga visus nukirpti pagal vieną kirpimą.
(...) Tarkime, kai įmonėje yra kokia avarija, kažkas žuvo ar mirė, o visi atsijungę. Yra vis tiek protingumo kriterijai – joks darbdavys juk neskambinės naktimis, sakydamas „nepamiršk rytoj ateiti į darbą“. Tai, na, man atrodo, kad su šituo bus pridaryta bėdų“, – naujienų portalui tv3.lt praeitų metų gruodžio mėnesį sakė D. Arlauskas.
Darbuotojo teisės atsijungti ne darbo valandomis klausimas tapo ypač aktualus pasauliui susidūrus su pandemija, kai Europoje iš namų dirbančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug trečdalio visų dirbančiųjų. Vis daugiau jų pradėjo susidurti su ta pačia problema – išnykstančia darbo ir poilsio riba.
Trišalė taryba primena, kad, Europos Parlamento (EP) įsitikinimu, darbuotojai turi teisę po darbo valandų, taip pat atostogų ar poilsio dienų metu, atsijungti – ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis.
EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto teigimu, kišimusi į darbuotojo poilsio laiką gali būti traktuojamas ne tik skambutis, elektroninis laiškas, bet ir trumpoji žinutė – visa tai gali sutrikdyti kokybišką darbuotojo laisvalaikį.
