darbas

Socialdemokratai siekia, kad Lietuva pereitų prie trumpesnės darbo dienos, remia idėją dėl keturių dienų darbo savaitės. Socialdemokratų paskelbtoje rezoliucijoje teigiama, kad Lietuva kuo greičiau pereitų prie 35 valandų darbo savaitės, o atskirų sektorių, pavyzdžiui, socialinio, darbuotojai galėtų dirbti keturias darbo dienas.

Šalyje švelninant karantiną, nuo gegužės 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Kai kurios parduotuvės dirbs valanda trumpiau – jos atsidarys nuo 9 val., o kitų darbo laikas prailginamas – jos veiks iki 22 val. Be to, jau 12 „Rimi“ parduotuvių visoje Lietuvoje dirbs budinčiu režimu, iki 23 val., o 58 tinklo parduotuvės, įskaitant naujai atidarytus prekybos centrus, gegužę dirbs įprastomis darbo valandomis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skeptiškai žiūri į galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje. Ji pritaria, kad pandemijos metu daug įmonių persvarstė darbo klausimus, suprato, kad nebūtina visą dieną praleisti biure. Vis dėlto, pasak premjerės, tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas bus diskutuojamas dešimtmečius. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį paklausė I. Šimonytės nuomonės apie keturių dienų darbo savaitę.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Tarptautinės mainų programos padeda studentams iš Lietuvos vasarai įsidarbinti ir už Atlanto. Jaunuoliai į JAV dažnai vyksta ne užsidirbti, bet ir tik praplėsti savo kultūrinio akiračio. Visgi tokių programų organizatoriai sako, kad šiuo metu dažniau jau vykstama ne dėl pinigų, o patirties.  Vasarai į JAV išvykstantys studentai gali įsidarbinti kurortiniuose miestuose padavėjais, kambarių tvarkytojais, baristomis (kavos virėjais – aut. past.

Nuo balandžio 26 d. pradeda dirbti sporto klubai. Skelbiama, kad, pavyzdžiui, dauguma „Impuls" narysčių bus atnaujintos automatiškai.  Sporto klubų tinklas pranešime rašo: „kadangi pagal LR Vyriausybės sprendimus negalime atnaujinti baseinų paslaugų, visiems klientams suteiksime 50% nuolaidą iki kol šios veiklos ir vėl bus leidžiamos". Už balandžio mėnesio 5 dienas narystės mokestį planuojama pateikti kartu su gegužės mėnesio sąskaita.

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo ketvirtadienio veiklą  atnaujina lauko kavinės, restoranai ir barai, be to, paskiepytiems ir persirgusiems žmonėms  leidžiama lankyti artimuosius ligoninėse, slaugos namuose. Restoranai, kavinės ir barai gali dirbti lauke nuo 7 iki 21 valandos, prie vieno staliuko sėdint daugiausia dviem žmonėms, išskyrus vienos šeimos narius. Be to, gali veikti maitinimo įstaigos jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad darbingo amžiaus ilginimas, kurį Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija, yra komplikuotas klausimas. Premjerės manymu, pirmiausiai Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į gyventojų sveikatos gerinimą. Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų.

Kol kas papildomu laisvadieniu ar dviem per mėnesį gali džiaugtis tik dviejų ar daugiau vaikų tėvai. Tačiau Seimui pristatytas siūlymas, kad po vieną laisvą dieną galėtų būti skiriama ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, Seimo nariai klausia, ar toks pasiūlymas sąžiningas prieš kitas šeimas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kad vaikus auginantys darbuotojai gautų papildomų lengvatų.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Vienos kabelių, jų priedų ir sudėtingų sprendimų gamybos lyderių pasaulyje, Danijos grupės „NKT Cables Group“ antrinė įmonė Kauno „NKT Lithuania“ planuoja atleisti dalį darbuotojų.  Apie numatomą grupės – 12-kos darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 96 žmonės.   1891 metais įkurtos NKT įmonė Lietuvoje įsteigta 2018 metais.

„SpaceX“ ir „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas yra nepaprastai produktyvus, rašoma užsienio žiniasklaidoje. E. Muskas neseniai pranešė „Teslos“ darbuotojams, kad jie pereis prie ambicingo 24/7 darbo grafiko, kad progresuotų „Tesla 3“ modelio gamyba, rašo „Business Insider“. Laiške, kuriame pranešama apie pokyčius, E. Muskas pasiūlė darbuotojams savo paties produktyvumo patarimų sąrašą.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo.

Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę.  „Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Savarankiškai dirbantiesiems žmonėms siūloma leisti dažniau gauti valstybės finansinę paramą darbo vietai susikurti. Dabar tokia parama teikiama tik vieną kartą gyvenime.    Siūloma ją skirti, kai žmonės darbo vietą labai mažose įmonėse susikurtų ne pirmą kartą. Be to, subsidiją darbo vietai bet kokioje įmonėje susikurti daliai žmonių siūloma teikti kartą per trejus metus. Į tokių remiamų bedarbių sąrašą patektų ir darbingo amžiaus neįgalieji – turintieji iki 25 proc.

Kaip rodo pasaulinio darbo jėgos tyrimo „Decoding Global Talent 2021“ duomenys, ir susitvarkius su COVID-19 nuotolinis darbas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje neužleis savo pozicijų. Tiesa, dominuos ne „grynas“ nuotolinis, o nuotolinio ir tradicinio darbo derinimo variantai, rašoma pranešime spaudai. Net 89 proc. respondentų visame pasaulyje tikisi, kad ir po pandemijos jų darbo vietos bus bent dalinai nuotolinės, - sako CVMarket.

Itin smarkiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioje Italijoje per metus darbo neteko beveik milijonas žmonių, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys, vėl sustiprinę nerimą dėl to, kiek pandemija atsieis šaliai. Vasario mėnesį dirbančių žmonių skaičius siekė 22,2 mln. ir beveik nepakito lyginant su sausio mėnesiu, tačiau sumažėjo 945 tūkst.

Pastarieji metai daugelį dalykų padarė ne tik įmanomais, bet ir įprastais. Vienas jų – darbas iš namų arba užsienio, nors iki tol daug įmonių net nesvarstė tokios galimybės. Dabar klausimas – ar žengsime dar toliau, ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams irgi taps įprasta praktika? Į šį ir kitus iš to kylančius klausimus atsako Rimantas Stanevičius, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos pirmininkas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru, pastebi Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal Darbo kodekso (DK) 55 straipsnį.

Norint sudaryti sąlygas darbdaviams nusisamdyti darbuotojų sezoniniams ar trumpalaikiams darbams, Seimas spręs, ar ilginti darbo su kvitais laiką,    Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisas: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 39. Toliau Seimas pakeitimus svarstys balandžio 27-ąją.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dirbusių darbuotojų registracija Užimtumo tarnyboje per metus išaugo dvigubai. Darbo ieškojo 9114 asmenų, iš jų – 80,7 proc. – moterys, praneša tarnyba.  Pasak jos, nuoseklus šio sektoriaus darbuotojų pasitraukimas iš darbo rinkos pradėtas fiksuoti per pirmąjį karantiną pernai kovo-birželio mėnesiais.

Darbo santykiuose kartais pasitaiko atvejų, kada darbuotojo paprašoma išeiti iš darbo darbdavio valia. Įmonei priėmus tokį sprendimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius įstatymus bei esamą praktiką, sako advokatų profesinės bendrijos advokatas.

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų už pareigūnų darbą valdant pandemiją. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją, vykdant asmenų, vykusių už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, kontrolę bei karantino režimo laikymosi kontrolę.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Seimas trečiadienį renkasi į pavasario sesiją: pirmasis posėdis rengiamas parlamento rūmuose, tačiau kitą savaitę valdybos sprendimu dėl epidemiologinės situacijos Seimo nariai posėdžiaus nuotoliniu būdu. Per pirmąjį posėdį numatyta naujo Seimo nario priesaika – mandato atsisakiusį Antaną Guogą parlamente keičia Artūras Skardžius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei frakcijų atstovai pristatys sesijos darbų programos projektą.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nuo balandžio 1 dienos bus atskirai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai tų darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus ir iš jų 4 ar daugiau darbuotojai yra moterys arba vyrai. Tikimasi, kad ši naujovė padės tiek visuomenei, tiek ir patiems darbdaviams įsivertinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, o atlyginimų skirtumas su vyrais – mažesnis nei ES vidurkis.

Oficialiam nedarbui vasarį nusileidus iš rekordinių aukštumų, Užimtumo tarnybos vadovė teigia, kad darbo rinka pradeda rodyti teigiamus pokyčius. Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, jog pozityvias tendencijas rodo ne tik sumažėjęs oficialaus nedarbo rodiklis, bet ir mažesnis į tarnybą atėjusių žmonių bei didėjantis laisvų darbo vietų skaičius. „Tendencijos šalies darbo rinkoje vasarį iš tiesų rodo teigiamus pokyčius.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Socialinio draudimo įmokos gyventojui užtikrina teisę į ligos, motinystės išmokas, medicininę pagalbą ir būtiniausias medicinines paslaugas bei valstybinę pensiją sulaukus pensinio amžiaus. Jos mokamos nuo kiekvieno ne mažesnio nei minimalus atlyginimo. Jei žmogus uždirba mažiau, kad neprarastų garantijų, už jį turi primokėti darbdavys.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,4 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį buvo 9,6 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,3 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,5 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,3 punkto daugiau. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gruodį šalyje buvo 6,9 proc.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Kiekvienas dirbantis žmogus kartais pagalvoja apie ką nors, kas padėtų išvengti darbo, o vienas amerikietis dėl to ryžosi tikrai beprotybei. Jaunas padangų parduotuvės darbuotojas kaltinamas tuo, kad meistriškai suvaidino savo pagrobimą vien dėl to, kad jam nereikėtų eiti į darbą.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.

Britanijoje vairuotoju dirbęs lietuvis Deimantas Kubilius įpusėjus karantinui buvo atleistas iš darbo be jokio išankstinio perspėjimo. Teigiama, kad darbo tautietis neteko tik dėl to, kad vairuodamas sunkvežimį jis atsisakė dėvėti apsauginę veido kaukę. Darbdavio ir darbuotojo kova netgi pasiekė darbo ginčų tribunolą, galiausiai priimtas sprendimas, kad toks tautiečio atleidimas nebuvo neteisėtas.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad svarstoma mokėti subsidijas žaliosioms darbo vietoms steigti, jeigu tam bus gauta europinių lėšų. Tačiau verslas siūlo pirmiausia atlikti namų darbus: įvertinti jau išdalintų subsidijų efektą bei suskaičiuoti, kiek verslas įsitrauktų į žaliąją ekonomiką.

Mergina siaubingai persigando, pastebėjusi, kad didžiulio šampano butelio nuotrauką netyčia savo viršininkui nusiuntė iškart po žinutės, kuria pranešė, kad negalės ateiti į darbą. Robertos Clark (20) iš Škotijos viršininkas praėjusią savaitę jos paprašė ateiti į darbą ir padirbėti papildomą dieną, tačiau mergina jam atrašė, kad dėl prastų oro sąlygų niekaip negalės atvykti. Tai buvo visai tikėtina, nes tuo metu Škotijoje gausiai snigo, temperatūra buvo nukritusi labai žemai.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas laikosi pozicijos, kad pavasario sesiją Seimas turėtų pradėti tęsdamas darbą nuotoliniu būdu. „Aš laikausi nuomonės, kad tikrai mes nuotolinį darbą darom ir tam, kad, jeigu reikėtų, ir pavasario sesijoje dirbti nuotoliu. Aš manau, kad prie dabartinių koronaviruso skaičių nesimato, kad mes galėtumėm labai lengvai susirinkti fiziškai“, – trečiadienį interviu Žinių radijui telefonu sakė V. Mitalas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad pagal dabartinius reikalavimus, kai kurių profesijų asmenims, atvykusiems iš užsienio valstybių, izoliacijos metu yra leidžiama darbo metu nuvykti į darbo ar verslo reikalams tvarkyti būtiną vietą. Jie privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.