Tačiau E. Muskui visai neįdomu, kokį universitetą lankė būsimas darbuotojas, ir ar išvis jį lankė. „Nėra jokios būtinybės turėti universiteto, ar net vidurinės mokyklos diplomą“, – 2014 metais interviu „Auto Bild“ sakė E. Muskas.
Septynis vaikus turintis verslininkas sako, kad darbuotojų atrankoje ieško „išskirtinių sugebėjimų įrodymų“.
„Jei matosi, kad darbuotojas turi išskirtinių pasiekimų, tada labai tikėtina, kad tai tęsis ir ateityje“, – sakė jis.
Žinoma, savo gyvenimo aprašyme meluoti apie savo pasiekimus yra labai lengva, bet Elonas Muskas turi paruošęs klausimą, kuris yra skirtas eliminuoti melagius. 2017 metų „World Government Summit“ jis pripažino, kad kiekvienam kandidatui darbo pokalbio metu užduoda šį klausimą: „Papasakokite man apie pačias sudėtingiausias problemas, su kuriomis jums teko dirbti, ir kaip jas išsprendėte.“
2020 metų gruodį žurnale „Journal of Applied Research in Memory and Cognition“ publikuotas tyrimas atskleidė keletą būdų išaiškinti melagius darbo pokalbio metodais, kurių vienas pagrindžia E. Musko sumanytą klausimą.
Vienas iš tokių metodų vadinasi „Asimetrinės informacijos valdymu“ (AIM) bei yra skirtas tam, kad kandidatas paprastu būdu klausimus užduodančiajam parodytų savo nuoširdumą arba kaltę, pateikdamas išsamią informaciją.
„Smulkios detalės yra bet kurio kriminalinio tyrimo pagrindas, nes jos tyrėjui pateikia faktų, kuriuos galima patikrinti, arba liudytojų, kuriuos galima apklausti.“ – sako vienas iš studijos autorių Cody Porter, dirbanti Portsmuto universitete ir parašiusi straipsnį į „The Conversation“.
Ji sako, kad klausimus užduodantis asmuo turėtų kandidatui pateikti aiškias instrukcijas, kad „ilgesni, išsamesni atsakymai apie dominantį įvykį padės darbdaviui lengviau išsiaiškinti, ar kandidatas sako tiesą, ar meluoja.
„Melagiai bandys nuslėpti savo kaltę ir melą“, – sako C. Porter. – „Tai reiškia, kad jie strategiškai bus labiau linkę nuslėpti informaciją atsakinėdami į AIM metodo klausimus. Jie tokiu atveju galvos, kad kuo daugiau informacijos, tuo darbdaviui bus lengviau išaiškinti jų melą, todėl jie stengsis pateikti kiek įmanoma mažiau informacijos.“
Šis tyrimas taip pat parodė, kad AIM metodas melagių aptikimo tikimybę padidina beveik 70 procentų. E. Muskas savo interviu „Auto Bild“ taip pat sakė, kad labai nori žinoti, ar kandidatas iš tiesų išsprendė problemą, apie kurią pasakoja, rašoma dailystar.co.uk.
Jis teigė: „Ir žinoma, jei ten būta kokio nors ryškaus pasiekimo, būtinai reikia įsitikinti, ar kandidatas buvo atsakingas, ar kas nors kitas? Dažniausiai jei problema buvo tikrai sudėtinga, ją išsprendęs žmogus gerai supranta visus aspektus ir jų nepamiršta.“