Prieš ketverius metus Rasa gyveno Londone ir dirbo vieno žurnalo redakcijoje. Tačiau vedama projekto „What do people do“ idėjos, grįžo į Lietuvą įgyvendinti savo svajonės.
„Taip užsidegiau šia idėja, kad išėjau iš redakcijos, kurioje tuo metu dirbau. Palikau ir tuometinį vaikiną britą. Norėjau grįžti į Lietuvą ir kurti tarptautinį žurnalą būtent Vilniuje“, – pasakoja Rasa.
Žurnalas leidžiamas anglų kalba
Paklausta, kodėl nusprendė žurnalą leisti anglų kalba, mergina šypteli: „O kodėl ne? Taip atsiveria pasaulis.“ Jos teigimu, tarptautinis žurnalas suteikia galimybę būti išgirstam visame pasaulyje ir garsinti Lietuvos vardą.
„Jau pirmąjį numerį pardavinėjome daugelyje Europos vietų, dabar dar labiau plečiamės. Mums anglų kalba leidžia turėti mažą studiją Naujamiestyje, kur verda ir kunkuliuoja kūrybinė atmosfera, o dirbti su parduotuvėmis didžiausiose sostinėse.
Tas pats su tinklalaide – jos klausosi ne tik Lietuvoje. Užtat visada pabrėžiu, kad gyvenu ir kuriu čia. Labai didžiuojuosi mūsų šalimi“, – sako ji.
Sėkmingas testas
Šiuo metu žurnalo redakcijoje dirba 6 žmonės. Rasos teigimu, prie projektų prisijungia ir daug „freelancerių“. Redakcijoje darbo tikrai netrūksta: vieni pakuoja ir siunčia užsakytus žurnalus, kiti prižiūri socialinius tinklus, dar kiti redaguoja tinklalaidę.
„O kur dar visi rašantys ir fotografuojantys“, – juokiasi Rasa.
Tokia žmonių komanda atsakinga už tai, kad Žurnalas „What do people do?“ išvystų dienos šviesą. Jis leidžiamas kartą per metus ir kainuoja 17 eurų.
„Jo kaina kaip knygos. Jame nėra madų, tendencijų, tad ir jo aktualumas neturi galiojimo laiko“, – teigia Rasa.
Rasa neslepia, kad išleidus pirmąjį žurnalą, jaudinosi, kad jos sunkus ir ilgas darbas gali likti neįvertintas. Tačiau jos nuostabai žurnalas susilaukė didelio pasisekimo. Buvo išleista 1000 žurnalo kopijų, iš kurių parduota daugiau kaip 980.
„Tai buvo pasibandymas, man buvo baisu išleisti didelį tiražą ir nežinoti, kur jį dėti. O jei jis niekam nepatiks? Testas buvo sėkmingas, todėl ir antrą numerį leisti buvo daug drąsiau“, – džiaugiasi kūrėja.
Išleido antrąjį žurnalo numerį
Kai pirmasis žurnalo numeris susilaukė pasisekimo, Rasa nieko nelaukdama pradėjo ieškoti antrojo numerio herojų. Ir visai neseniai antrasis žurnalo numeris išvydo dienos šviesą.
Jame aprašomos „freelancerių“ (laisvai samdomų darbuotojų – aut. past) istorijos. Jie atskleidžia, kaip pradėjo savo verslą ir pasakoja apie darbo subtilybes.
Didžiausias dėmesys skiriamas jų emocinei būsenai: atsakoma į klausimą, kaip jie tvarkosi kai visa atsakomybė yra jų rankose? Žurnalas ne tik dalijasi sėkmingomis verslininkų, menininkų ir kita įdomia veikla užsiimančių žmonių istorijomis, bet ir užkulisiais, kurie dažniausiai nutylimi.
Kas slepiasi po „freelancerio“ etikete?
Paklausta, kodėl antrąjį žurnalo numerį paskyrė „freelancerių“ istorijoms, mergina tikina, kad tai darbo industrijos ateitis. Tačiau, jos teigimu, už „darbo sau“ slepiasi daug pavojų.
„Neseniai Vilniuje vedžiau vieną didelę konferenciją ir jos metu klausausi, kaip didelių korporacijų savininkai skundėsi, „kaip sunku buvo dirbti iš namų per karantiną“. O man buvo šmaikštu. Pusę savo gyvenimo tik taip ir dirbu. Ir žinau dar daugybę žmonių, kurie dirba lygiai taip pat.
Mums tai visiškai normalu. Bet kartu toks gyvenimo būdas atneša labai daug emocinės sveikatos problemų. Tad nors ir madinga dirbti sau, manau reikia kalbėti ir apie tą kitą nesaugumo ir emocinės naštos pusę“, – įsitikinusi žurnalo „What do people do?“ redaktorė.
Nori atskleisti nepagražintą realybę
Rasa įsitikinusi, kad kiekvienoje gyvenimo situacijoje yra dvi medalio pusės. Todėl kurdama antrąjį „What do people do?“ žurnalo numerį norėjo atskleisti, su kokiais sunkumais susiduria sėkmingi žmonės.
„Man svarbu, kad atėjęs į interviu žmogus būtų labai atviras. Dauguma bando pasakoti sėkmės istorijas, o aš noriu kalbėti apie tikrovę. Juk visada yra dvi pusės.
Tik atsiverti baisu, nes jaudinamės, kad žmonės mus pasmerks, nesupras. Dažnai lyginamės vieni su kitais, todėl labai svarbu kalbėti tiesą. Kitaip iškeliame nerealistiškus standartus ir kenčiame negalėdami jų pasiekti.
Kartu man labai norisi sukurti platformą, kur kūrėjai iš Lietuvos galėtų bendrauti su užsienyje gyvenančiais ir iš kitų kultūrų kilusiais „freelanceriais“ ar verslo įkūrėjais. Tada galime suvokti, kaip žmogus mąsto Berlyne, Niujorke, Londone. Ir taip vieni iš kitų pasimokyti, įeiti į globalią areną“, – sako Rasa.
Planus sugriovė karantinas
Kūrėja atvirauja, kad parengti antrąjį žurnalo numerį buvo daug lengviau nei pirmąjį. „Tūkstantį kartų“, – juokiasi Rasa. Ir nors kūrybiniame procese netrūko iššūkių, rezultatas išėjo netgi geresnis nei ji tikėjosi.
„Karantinas sugriovė planus važiuoti į Gruziją. Pirmą numerį kūrėme Vilniuje, kitas turėjo būti iš Sakartvelo. Nebežinojau, ką daryti.
Tačiau tada prisiminiau, kad iš pokyčių gimsta naujos pradžios ir nereikia fokusuotis į negatyvą. Jau seniai galvojau, kad svarbu daugiau kalbėti apie emocinę sveikatą.
Kai nusprendžiau, kad žurnalas bus apie emocinę sveikatą, visos istorijos tobulai „sukrito“. Jei nuoširdžiai, tai nebuvo sunku“, – džiaugiasi žurnalo redaktorė.
Atsikeldavo ir užmigdavo prie rašomojo stalo
Vis dėlto, ji neslepia, kad kūrybinis procesas pareikalavo daug laiko. Prie antrojo žurnalo numerio Rasa dirbo kelis mėnesius.
„Finišo tiesioji buvo dvi paskutinės savaitės, kai atsikeldavau ir užmigdavau prie darbo stalo su kompiuteriu rankose. Tačiau būna, kad ir neužmiegu.
Tą padaryti trukdo nematoma šio proceso pusė. Išleisti žurnalą reikia finansų, juos gauti nėra lengva. Mintys apie tai dažnai neleidžia užmigti naktimis“, – juokiasi mergina.
Paklausta, apie ką bus trečiasis žurnalo numeris, Rasa paslaptingai šypteli.
„Gal apie meilę? Visai įdomi meilės ir darbo tema. Bet dar nežinau. Dabar pailsėsime, o tada vėl kibsime į darbus“, – sako ji.
