2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
Atostogas įmanoma išsaugoti
„Judex“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė pažymi, kad po šių metų liepos 1-osios susikaupusiomis atostogomis darbuotojai galės pasinaudoti, jei jų negalėjo išnaudoti dėl objektyvių priežasčių.
Pavyzdžiui:
a) darbuotojas negalėjo išnaudoti susikaupusių kasmetinių atostogų, nes naudojosi tikslinėmis atostogomis — nėštumo ir gimdymo atostogomis, po to vaiko priežiūros atostogomis, nemokamomis atostogomis ir nebeliko laiko išnaudoti dar ir iki 2017-07-01 susikaupusių visų kasmetinių atostogų dienų;
b) svarbia priežastimi, kad darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, laikomas darbuotojo nedarbingumo laikotarpis;
c) įvertinant, kad nuo karantino paskelbimo 2020-03-16 beveik tris mėnesius darbuotojams galėjo būti skelbiama prastova, tai darbuotojai galėjo neturėti galimybės pasinaudoti sukauptomis atostogomis ir dėl prastovos.
„Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis turėtų būti pratęsta nedarbingumo ar prastovų laikui, jei dėl nedarbingumo ar prastovų darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Pavyzdžiui, buvo numatęs atostogas atostogų grafike, bet susirgo ir jam buvo paskelbta prastova, tai tokiomis atostogomis jis galėtų toliau naudotis su darbdaviu suderinta tvarka“ – komentare rašė J. Judickienė.
Priklausys ir nuo darbdavio
Taip pat anksčiau sukauptas atostogas dar bus galima panaudoti, jeigu to darbuotojai negalėjo pasinaudoti dėl darbdavio kaltės.
Pavyzdžiui, darbdavys neleido ar nesudarė sąlygų darbuotojui atostogauti visą laiką nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01, nors darbuotojas prašė tokių atostogų suteikimo.
Šiuo atveju bus vertinama ir darbdavio, ir darbuotojo kaltė, organizuojant atostogų suteikimą, informuojant darbuotoją apie jo sukauptas atostogas, kuriomis jis gali pasinaudoti.
Atostogos nedings, jei darbdavys geranoriškai pagerins darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią numato Darbo kodeksas, ir savo iniciatyva toliau leis pasinaudoti sukauptomis atostogomis, nors darbuotojas ir nebegalės reikalauti suteikti šių neišnaudotų susikaupusių atostogų. To darbdavys neprivalo daryti, bet gali.
Jei darbuotojas atostogas kaupė ir pats jomis nesinaudojo savo sprendimu, nors apie sukauptas atostogas ir teisę jomis pasinaudoti žinojo, ir nebuvo jokių svarbių priežasčių, kodėl darbuotojas negalėjo faktiškai pasinaudoti atostogomis, nuo 2020-07-01 darbdavys galės ne tik tokių atostogų nesuteikti, bet neprivalės už jas ir mokėti kompensacijos, darbo santykiams pasibaigiant.
Taigi darbuotojai, kurie turi teisę į minimalias 20 darbo dienų atostogų, 2020-07-01 išsaugo 60 darbo dienų atostogų, o praranda teisę reikalauti pasinaudoti atostogomis, kurios viršija 60 darbo dienų.
Net ir po 2020-07-01 ribotas atostogų „galiojimas“ vis dar išliks aktualus. Darbo kodeksas numato, kad „teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.“ Todėl, pavyzdžiui, visas atostogas už 2018 metus darbuotojas turės išnaudoti per trejus metus po 2018 metų pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Teisė pasinaudoti atostogomis per trejus metus galioja visoms atostogoms (ir pailgintoms, ir už papildomą stažą ar ypatingą darbų pobūdį). Po 3 metų neišnyksta tik teisė į papildomą poilsį pagal DK 144 straipsnio 5 dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar viršvalandžius.
Taigi darbuotojas įgijęs teisę į kasmetines atostogas turi jas laiku panaudoti savo poilsiui, darbingumui atkurti. Kaupti atostogų, tikintis finansinės kompensacijos, tiesiog neapsimoka, nes teisė į tokias atostogas yra riboto galiojimo. O darbdavys taip pat turi ir gali skatinti darbuotoją pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis ir gali reikalauti, kad darbuotojas išnaudotų atostogas, kuriuos sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
Kada galima gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas?
Darbdavys turi atostogas darbuotojui realiai suteikti natūra, o darbuotojas turi gauti poilsio darbingumui atgauti ir savo sukauptas atostogas „išatostogauti“. Sukauptos kasmetinės atostogos nėra ir negali būti keičiamos pinigais. Mokėti kompensaciją darbo sutarties nenutraukus (o, pavyzdžiui, tik nutraukus susitarimą dėl papildomo darbo), įstatymai draudžia.
Pinigai už atostogas darbuotojui mokami tik vienu atveju – jei darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama. Tokiu atveju darbuotojui išmokama kompensacija už sukauptas nepanaudotas atostogas, bet tik už tiek laiko, kol darbuotojas dar turi teisę pasinaudoti sukauptomis atostogomis.
Kai darbuotojas nebegali pasinaudoti sukauptomis atostogomis, ir kompensacijos už tą atostogų dalį pinigais jis gauti jau negali.
Ką daryti, jei darbdavys atostogų neišleidžia?
Atostogos suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Nepavykstant pasiekti susitarimo, darbo ginčas dėl atostogų suteikimo gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ar teisme.
Pasikeitė atostogų teikimo tvarka
Nuo 2017 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitė atostogų suteikimo tvarka – nuo tada darbuotojams atostogos teikiamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip iki tol.
Darbuotojams suteikiama 20 darbo dienų atostogų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 24 dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) per metus. Darbo ir kolektyvinės sutartys bei Vyriausybės nutarimai gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje.
Vis dėlto, jei darbuotojas dirba mažiau dienų per savaitę, jam suteikiamos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos.
Be to, įsigaliojus naujam kodeksui, viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 12 darbo dienų (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Likusias 10 darbo dienų atostogų galima imti taip, kaip susitariama su darbdaviu, nors ir po vieną dieną.
Jei darbuotojas dirba mažiau dienų per savaitę, viena atostogų dalis negali būti trumpesnė nei dvi savaitės.
Numatomos papildomos atostogos
2017-ųjų vasarą Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, pagal kurią dalis darbuotojų gali gauti papildomas atostogų dienas. Šios suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį stažą, kai darbuotojas toje pačioje darbovietėje išdirba bent 10 metų.
Po pirmųjų 10 metų darbuotojai įgyja tris papildomas darbo dienas atostogų per metus. Už kiekvienus paskesnius 5 metus darbo toje pačioje darbovietėje suteikiama po vieną papildomą darbo dieną atostogų:
Už pirmuosius 10 nepertraukiamo darbo metus – 3 papildomos darbo dienos atostogų; Už paskesnius 5 nepertraukiamo darbo metus – 1 papildoma darbo diena atostogų.
Pažymėtina, kad papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu.
