darbas

„Ikea“ sumokės iš viso 110 mln. eurų premijų savo darbuotojams visame pasaulyje, norėdama jiems padėkoti už darbą pandemijos metu, penktadienį pranešė daugumą „Ikea“ parduotuvių valdanti „Ingka Group“. „Ingka“ teigimu, koronaviruso krizės privertė didžiąją dalį grupės verslo perkelti į internetą, nors pardavimai išliko dideli, nes likę namuose žmonės panoro atnaujinti baldus ir namų apyvokos reikmenis.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuva kitąmet 2022 metais, kaip ir šiemet, planuoja paprasčiau įdarbinti  užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.  Užimtumo tarnyba pranešė atnaujinusi pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašo 2022 metams projektą.

Viena Jungtinėje Karalystėje veikianti kompanija siūlo idealų darbą „profesionaliems miegaliams“. Tiems, kurie sutiks išbandyti jos sukurtas šviesos nepraleidžiančias žaliuzes miegant dienos metu, bus mokama po 500 svarų sterlingų už sugaištą laiką. Atrinkti kandidatai taip pat automatiškai dalyvaus miego tyrime visos šalies mastu, kuriuo bus siekiama geriau suprasti naktinę pamainą dirbančių žmonių miegojimo įpročius.

Seimas antrą kartą nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių.  Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje. Tačiau darbdavių atstovai jau perspėja – dalis įmonių tokiu atveju tiesiog vengtų darbuotojų su vaikais. Tris vaikus auginanti Deimantė dirba auklėtoja darželyje.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius atliko 2,1 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020-ųjų laikotarpį. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 5,9 proc. daugiau,  inžinerinių statinių statybos darbų − 3,7 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 14,4 proc., tuo metu negyvenamųjų pastatų – 1,2 proc.

Finansinių technologijų įmonė „Revolut“ Lietuvoje dar labiau stiprinsis skolinimo srityje, priims 100 darbuotojų, žada „Revolut“ vadovas Europai Joe Heneghanas (Džo Heneganas).   „Kalbant apie „Revolut“, kaip banko, planus Lietuvoje, tai jau siūlome kredito produktus, o toliau žadame dar labiau stiprintis skolinimo srityje“, – interviu portalui delfi.lt teigė jis.  Pasak J. Heneghano, kitais metais Vilniuje „Revolut“ priims 100 darbuotojų.

Užimtumo tarnyba rugsėjį gavo penkis pranešimus apie planuojamus 187 darbuotojų atleidimus. Pernai tuo pačiu metu septynios įmonės apie atleidimus įspėjo 269 žmones.  Anot tarnybos, šiemet rugsėjį du pranešimai gauti apdirbamosios pramonės, po vieną – iš transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklą vykdančių įmonių.

Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas. Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Jei einate į darbo pokalbį vienoje iš geriausių pasaulio technologijų kompanijų, turite gerai žinoti savo sugebėjimus. Dabar uždrausti „Google“ interviu klausimai tapo interneto folkloro medžiaga. Tačiau žmogus, pakviestas į „Microsoft“ darbo pokalbį, atskleidė vieną pribloškusį klausimą. Pasak jo, toks atrankos procesas nėra atlaidesnis nei „Google“. Prashantas Bagdia svetainėje „Quora“ paskelbė savo draugo, dalyvavusio darbo pokalbyje „Microsoft“, istoriją.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Apie 40 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių žmonių yra be jokios kvalifikacijos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. „Turime įsivaizduoti, kad tie žmonės net nėra įgiję profesinio išsilavinimo. Su jais turime dirbti ir planuojame Užimtumo rėmimo reformą, kad išplėstume aprėptį, kad dirbtume su tais žmonėmis ir grąžintume juos į darbo rinką“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Šilinskas.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pertvarkyti bedarbių  rėmimo sistemą – darbo neturintiems žmonėms būtų kompensuojamas perkvalifikavimas, mokymai, mokamos subsidijos už naujų darbo vietų kūrimą, o ne dalijamos išmokos grynaisiais.    „Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms. Norime šį dalyką pakeisti – duoti meškerę, o ne žuvį“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija teigė viceministras Vytautas Šilinskas.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Didžioji Britanija išduos iki 10 500 laikinų darbo vizų sunkvežimių vairuotojams ir paukštininkystės sektoriaus darbuotojams, siekdama išspręsti chroniško darbo jėgos trūkumo problemą. Apie tokį sprendimą šeštadienį pranešė britų vyriausybė, nusprendusi keisti po „Brexito“ vykdytą imigracijos politiką.

Seimo nariai nesiryžo apsisunkinti sau patiems gyvenimo. Nemokamame Seimo viešbutyje tautos išrinktieji pasirinko gyventi ir toliau. Nors parlamentarai raukosi dėl prastų gyvenimo sąlygų, išsikelti iš Gedimino prospekto ir ieškotis būsto jie nenori net už nuompinigius. Taip pat Seimo nariai nenusiskriaudė finansiškai –atmetė siūlymą už kiekvieną praleistą posėdį gauti penkiais procentais mažesnę algą.

Darbdaviams teks taikytis prie skirtingų darbuotojų darbo stilių ir norų – išryškėjo hibridinio darbo paradoksas, kad darbuotojai nori dirbti nuotoliniu būdu, bet taip pat ilgisi ir gyvo kontakto su kolegomis, rodo naujausias bendrovės „Microsoft“ tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Jo rezultatai rodo, kad hibridinis darbas pasiteisina – darbuotojų įsitraukimo ir palaikymo iš vadovų rodikliai aukščiausi, o produktyvumas išlieka tame pačiame lygyje kaip ir prieš karantiną.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

„Savo darbo ofise dirbu jau septynerius metus. Neneigsiu, kad per tuos metus teko prisižiūrėti įvairiausių kolegių madų, tačiau naujos kolegės apranga kiekvieną dieną man kelia svetimą gėdą“, – sako skaitytoja Aušrinė, kuri nutarė naujienų portalui tv3.lt atsiųsti savo laišką ir viešai iškelti klausimus apie drabužių etiketą darbe. Nemeluosiu, kad ir aš pati karštomis dienomis artimųjų aplinkoje mėgstu užsidėti ir atviresnes sukneles, patogius šortus ar trumpesnius marškinėlius.

Įmonėse, kur dirba aukštesnį išsilavinimą turintys ar didesnį atlyginimą gaunantys asmenys, yra didesni pasiskiepijusių skaičiai, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

Užgaulūs komentarai socialiniuose tinkluose vienam Kaune dirbančiam asmeniniam treneriui kainavo darbą. Įžeidžiančiai pakomentavęs vienos merginos kūną treneris turėjo atsisveikinti su darboviete, be to sporto klubas ketina kreiptis į teisininkus dėl reputacijos suteršimo. Socialiniuose tinkluose plinta Kauno „SportGates“ dirbančio trenerio žinutės vienai merginai. Matyti, kaip treneris įžeidžiais žodžiais komentuoja merginos kūną ir svaidosi įvairiais kaltinimais.

Boksininko Evaldo Petrausko žmona Goda rudenį pasitiko su didžiais pokyčiais – įstojo į „Socialinių mokslų kolegiją“. Negana to, moteris visai neseniai susirado ir naują darbą, kuris leidžia jai lanksčiai susidėlioti grafiką – maisto išvežiotojos. Naujienų portalui tv3.lt G. Petruskienė papasakojo apie studijas bei tai, kodėl ėmėsi maisto išvežiotojos darbo.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2020 metais – šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių iš Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 6,3 procento. Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 0,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5 proc., Estijoje – 5,1 procento.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Biržų savivaldybės tarybos posėdyje prabilta apie mokytojų patiriamą psichologinį spaudimą. Mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė kalbėjo apie būtinybę mokytojams išdrįsti pranešti apie mobingo atvejus. Kitiems politikams atrodė, kad tokius atvejus sunku įrodyti, todėl pedagogai renkasi kitą kelią – pasitraukimą iš darbo. Išvargino ne tik nuotolinis mokymas? Biržų savivaldybės tarybos posėdyje išklausyta informacija apie pasirengimą naujiems mokslo metams.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Darbdaviai domisi galimybe ateityje įdarbinti iš Afganistano evakuotus Lietuvos kariams talkinusius vertėjus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

Neretai savo gimtojoje šalyje norimo darbo neatrandantys piliečiai bando ieškoti laimės svetur. Skelbimų tinklalapiuose ir įvairiose socialinių tinklų grupėse – pilna pasiūlymų dirbti Norvegijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, kad net akys raibsta nuo pasiūlos. Visgi ne visada viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: užsienyje neretai galima pakliūti į prekybos žmonėmis tinklą.

 Druskininkų viešbutis „Pušynas“ uždaromas renovacijai, todėl jo valdytoja atleidžia beveik visus įmonėje dirbančius žmones. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Pušyne“ šiuo metu dirba 36 žmonės.  „Pušyno“ vadovas Skirmantas Rumševičius BNS sakė, kad darbuotojai atleidžiami, nes viešbutis užsidaro metų trukmės renovacijai.

Jei norite laisvo pusdienio rugsėjo 1-ąją palydėti savo vaiką į mokyklą, raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Kaip savo „Facebook“ paskyroje primena asociacija, prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.

Užimtumo tarnyba pirmąjį pusmetį išdavė 313 leidimų dirbti sezoninį darbą 10-ties trečiųjų šalių piliečiams – net tris kartus daugiau nei pernai tuo pat laiku. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams (72 proc. visų leidimų), Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną-du asmenis.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tarp darbuotojų sustiprėjo lankstumo, papildomų laisvadienių ir grįžtamojo ryšio svarba, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis – net pakeitė savo kvalifikaciją.

Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Manau, kad per keletą savaičių paaiškės tas skaičius“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji. M. Navickienės teigimu, kitą savaitę jos vadovaujama ministerija savo siūlymą pateiks Vyriausybei. „Manau, kad kitą savaitę turėsime konkrečius skaičius, kuriuos aptarsime Vyriausybės pasitarime.