darbas

Graži ir išpuoselėta veja - aktualus reikalas ne tik nuosavų namų bei sodybų savininkams, tačiau ir profesionaliems sodininkams, kurie rūpinasi milžiniškais žemės plotais bei įvairiais reljefais ištisus metus. Be jokios abejonės, puiki veja reikalauja daug ir intensyvios priežiūros, kuria privalu užsiimti nepaisant metų laikų. Taigi, itin svarbiais aspektais tampa šių priežiūros būdų lankstumas, greitis bei ekonomiškumas.

Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos. Kultūros srityje dirbantis klaipėdietis Tomas kartu su žmona augina devynerių Adelę. Vyras pasakoja, kad jo dukra savarankiška.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Po mažai ilsėtis leidusių 2021 metų, 2022-ieji Lietuvos darbuotojus džiugins ilgaisiais savaitgaliais. O patys apsukriausi turės ne vieną progą su viena ar pora atostogų dienų savo savaitgalius prailginti ir iki penkių dienų. Kitąmet Lietuvoje išpuola penki ilgieji savaitgaliai – vienu daugiau nei šiemet. Tiesa, pirmojo ilgo savaitgalio teks palaukti iki kovo, nes Naujieji metai 2022 m. minimi šeštadienį, sausio 1-ąją, o Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – trečiadienį.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Netaisyklingai vartojamas priešdėlis „pra-“, nes pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį).  ...

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

Į Lietuvą perkelti Afganistano piliečiai pasklido po visą šalį: kai kurie jau pradėjo dirbti, kiti darbų dar ieškosi. Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros, rašoma pranešime spaudai.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Per 11 šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija fiksavo vos 3 pažeidimus, kuomet įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų kiekį tai bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis, praneša VDI. „Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius. Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija. Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc.

Siekiant mažinti nelegalų darbą ir didinti jo kontrolę, ketinama stiprinti Darbo inspekciją, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.   „Reikia kontrolės ir reikės, nes informacinių technologijų sistemos tik padeda spręsti problemas, bet jų neišsprendžia“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė viceministras.

Nepasiskiepijusiems darbuotojams nuo gruodžio privalant patiems susimokėti už testus ir daliai žmonių grasinus dėl to išeiti iš darbo, atleidimų statistika tokios tendencijos kol kas nerodo, sako „Sodros“ vadovė. Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vilniaus pataisos namai informavo, kad paskelbta nuteistojo Viktoro Aksionovo, gimusio 1990 metais, paieška. V. Aksionovas bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos. 2021 m. gruodžio 9 dieną nuteistasis buvo išleistas į darbą Molėtų rajone, tačiau buvo pranešta, kad į darbo vietą ji neatvyko.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) trumpina oficialią darbo savaitę iki keturių su puse dienos, o savaitgalio dienas perkelia į šeštadienį ir sekmadienį, taip siekiant padidinti šalies konkurencingumą, antradienį pranešė šalies pareigūnai. Naujosios oficialios darbo savaitės nuo sausio 1 dienos privalės laikytis valstybinės įstaigos. Islamo penktadienio vidurdienio pamokslai ir maldos, paprastai vykstantys, kai saulė atsiduria zenite, prasidės 13.15 val.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Kitų metų biudžete suplanuotas darbuotojų pajamų ir pensijų augimas turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti kylančias kainas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija“, – Žinių radijui sakė Monika Navickienė.

27-erių Emily Kathleen bijojo blogiausio – ji buvo ką tik atleista iš darbo ir baiminosi, jog neteks ir savo būsto. Nepaisant visų sunkumų, jauna mergina nusprendė nestovėti vietoje ir save realizuoti kitaip. Mergina pasakojo, jog iš nevilties ėmė kurti įvairius vaizdo klipus internete bei per kamerą bendrauti su klientais. Emily šiuo metu uždirba 120 tūkst. svarų per metus ir gyvena prabangiame name.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Nelaimė Šakių rajono esančiame ūkiniame pastate – darbo metu mirtinas sužalotas vyriškis, praneša šalies policija. Lapkričio 26 d. apie 18 val. 30 min. Šakių r., Giedručių k., ūkiniame pastate, grūdų elevatoriaus volas, įtraukė ir mirtinai sužalojo prie konvejerio dirbusį vyrą (g. 1989 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str.

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Beveik be jokio įspėjimo koronaviruso pandemija 2020-aisiais pakeitė darbo įvaizdį – greičiausiai visam laikui. Darbdaviams perėjus prie skaitmeninių operacijų, kelionės į darbą ir atgal pasibaigė tiems, kurie nebuvo laikomi esminiais darbuotojais. Dauguma biurų ir įmonių dar turi sugrąžinti visus darbuotojus į darbo vietas, bet „hibridinis“ darbas tapo nauju madingu žodžiu ir, atrodo, nauja ateitimi.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių „Panevėžio keliai“ atleidžia 35 antrinių įmonių darbuotojus. Dėl grupės pertvarkos 20 darbuotojų atleidžia įmonė „Aukštaitijos traktas“, 15 darbuotojų – „Ukmergės keliai“. Pasak abiejų įmonių vadovo Andriaus Latvio, sprendimas mažinti darbuotojų skaičių buvo priimtas įvertinus visos grupės tikslus ir pertvarkos pobūdį, teigiama „Panevėžio kelių“ pranešime.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Oficialus nedarbas lapkričio pradžioje siekė 10,9 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 4 punktais mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Ar kada susimąstėte, kiek uždirba striptizo šokėjai? Kai kurie jų gauna po kelis tūkstančius per savaitę, o kiti tokią pat sumą užsidirba vos per vieną vakarą. Tačiau svarbu ne taip, kaip meistriškai šokėjas ar šokėja moka suktis aplink stulpą – svarbiausia, kokie klientai įžengia pro duris. Krūvą grynųjų galima gauti tiesiog už trumpą pasikalbėjimą arba už privatų šokį,  rašoma dailystar.co.uk. Tiesa ta, kad striptizo klubuose lankosi turtingiausi žmonės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Trisdešimtmetė vilkiko vairuotoja puikią algą iškeitė į nenumaldomą norą išbandyti save kitose gyvenimo srityse, kuriose ji galėtų atsiskleisti visapusišku savo moteriškumu. Dabar kartu derindama vairuotojos darbą, Gintarė Deimantaitė Jungtinėje Karalystėje darbuojasi gražindama kitas moteris ir vis dar ieško savęs.

Grįžtantys migrantai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka, rodo darbdavių apklausa. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.

Europos darbo rinkos barometras spalį rodė ketvirtą mėnesį iš eilės gerėjančią padėtį darbo rinkoje. Nors per mėnesį jo vertė nukrito 0,7 punkto iki 103,1 punkto, vis dar išlieka aukštesnis nei prieš COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, skelbia Užimtumo tarnyba. Maža to, pažymima, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis atskleidė naujų problemų formavimąsi.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir rugsėjį buvo 6,7 procento. ES nedarbas vidutiniškai taip pat siekė 6,7 proc. – atitinkamai 1 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 1,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.