Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką. Tokius rezultatus atskleidė kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.
Vis dėl to, anot psichologės Ugnės Juodytės, apklausa parodė ir tai, kad per pandemiją daugėja atostogas kaupiančių žmonių, turinčių polinkį į darboholizmą, kuriems didėja galimybės perdegti.
Net 48,6 proc. apklaustų gyventojų tobulą poilsį įvardija kaip atostogas su šeima.
„Iš psichologinės perspektyvos – tai puiki žinia, nes ta dalis žmonių, kurie daugiausiai laiko praleidžia darbe, o grįžę nori pailsėti, sunkiai randa kokybiško laiko savo artimiems žmonėms. Dėl to nukenčia santykiai, o štai atostogų metu atsiranda erdvės skirti kokybiško laiko savo sutuoktiniui ir vaikams, kažką smagaus visiems kartu nuveikti“, – sakė U. Juodytė ir pridūrė, kad bendros šeimos atostogos sukuria prisiminimus bei artimesnį šeimos narių ryšį.
Per atostogas nori keliauti
Tyrimas atskleidė ir tai, kad net 84.9 proc. lietuvių labai svarbu pakeisti aplinką tam, kad kokybiškai pailsėtų.
„Tokių atostogų metu mūsų smegenys stipriau apdovanojamos laimės hormonu – dopaminu. Palyginti su buvimu įprastinėje aplinkoje, keliaudamas žmogus patiria daugiau laimės, malonumo jausmo“, – pastebėjo psichologė.
„Novaturo“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova sakė, kad pakeisti vietą ir atsikratyti rutinos yra svarbiausia atostogų užduotis.
„Mes turime leisti sau atsiriboti nuo įprastos aplinkos, pasikrauti geros energijos, visai nesvarbu, kur keliausime: ar kažkur į tolimus kraštus, ar į mūsų kaimynines šalis – Latviją ir Estiją, kur labai graži gamta ir ta pati mūsų šalies krantus skalaujanti Baltijos jūra. Svarbiausias tikslas – leisti sau pailsėti, o planuojant šeimos kelionę reikėtų derinti visos šeimos narių poreikius“, – teigė O. Belova.
Pandemijos metu atostogauja mažiau
Vis dėlto, atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad per pandemiją žmonės atostogauja mažiau, tokį atsakymą pasirinko net 33,9 proc. apklaustųjų.
Anot psichologės, tai galėjo lemti stipresnį žmonių nuovargį, ilgiau trunkantį stresą, mažesnį kūrybiškumą ir laiką, kai sunkiau sprendžiami konfliktai. Visa tai, pasak specialistės, veda prie emocinio ir fizinio išsekimo.
„Kai žmogus yra tokios būsenos, net ir pozityvias emocijas kėlusios aplinkybės pradeda nebedžiuginti. Atostogos yra vienas esminių faktorių žmogaus laimei, efektyvumui, sveikatai, todėl kita apklausos pusė džiugina – net 60,4 proc. žmonių atostogoms skyrė daugiau nei 10 dienų“, – sakė U. Juodytė.
Nepaisant to, kad kasmetinės atostogos yra būtinos psichologinei ir fizinei sveikatai, net 60.2 proc. žmonių teigia, kad apklausos metu turi sukaupę nepanaudotų atostogų dienų, nuo daugiau nei 10 iki daugiau nei 60 dienų.
Psichologę neramina, kad beveik 6 proc. jų yra sukaupę daugiau nei 60 dienų neišnaudotų atostogų.
„Tikėtina, kad tokie žmonės turi polinkį į darboholizmą, perfekcionistinių savybių, nenori pasirodyti pavargę. Kelių tyrimų apžvalgos rodo, jog tokie žmonės puikiai jaučiasi atostogų metu – tereikia tam pasiryžti. Tiesa, kai tik grįžtama į darbą – būsena vėl pablogėja. Tad iš psichologinės perspektyvos svarbu mokytis ilsėtis ir tam skirti daugiau laiko“, – rekomendavo U. Juodytė.
O. Belova taip pat pastebi, jog dauguma lietuvių linkę kaupti savo atostogas ir rekomenduoja pasigilinti, kodėl taip yra.
„Net 39 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems tiesiog patinka turėti sukauptų atostogų. Dalis žmonių šiuo metu negali išvykti atostogų, nes yra pradėję naujus projektus arba neturi, kas juos pavaduos darbe. Tokie rezultatai rodo, kad turime išmokti planuotis atostogas į priekį“, – pastebėjo O. Belova.
Dirba ir per atostogas
Psichologė pastebėjimu, kad darbas būtų našus bei kokybiškas, labai svarbu išmokti tinkamai pailsėti.
„Virš 43 proc. apklaustųjų nurodo, jog neatostogauja dėl didelių darbo krūvių, tačiau svarbu suprasti, kad jei tai trunka kažkurį aiškų periodą – nieko tokio, bet jei tai yra nuolatinis gyvenimo būdas – jis yra labai žalingas, kai užsisukama tarsi užburtame rate.
Tuomet norima efektyviai padaryti daug darbų, o nuovargis žmogaus tempą lėtina, didina klaidų tikimybę bei artina link apatijos, cinizmo ir atsiribojimo“, – sakė U. Juodytė.
Tačiau ji pastebėjo, kad net atostogaudami žmonės dirba arba užsiima buitiniais reikalais. Anot psichologės, kai atostogaujame, turėtume tai daryti visu 100 proc., neskiriant savo atostogų būsto remontui ar darbinio elektroninio pašto tikrinimui.
„Kiekvienam mūsų reikėtų pagalvoti, kada paskutinį kartą atostogavome, nekaupti ir neatidėlioti atostogų, nes jos mums padeda ne tik kokybiškai pailsėti, bet ir būti geresniais darbuotojais bei sveikesniais žmonėmis.“, – komentavo U. Juodytė.
Kada atostogauti apsimoka finansiškai
Buhalterinės apskaitos specialistai 2022 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galima ir išlošti, nes pasirinkus tinkamus mėnesius atostogoms bus skiriama daugiau atostoginių.
Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakoja, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.
Ji skaičiavo, kad jeigu darbuotojui 2022 m. bus didinamas darbo užmokestis, tada jam geriausia atostogauti praėjus 3 mėnesiams po darbo užmokesčio padidinimo
„Pavyzdžiui, darbuotojo darbo užmokestis 2021 m. buvo 1300 eurų, o nuo 2022m. sausio 1 d. jo alga sieks jau 1500 eurų. Tada tokio darbuotojo atostoginiai už 2022 m. sausį būtų skaičiuojami pagal 2021 m. taikytą 1300 eurų darbo užmokestį. Ir vien dėl to darbuotojo sausio mėnesio darbo užmokestis ir atostoginiai kartu sudėjus bus mažesnis nei 1500 eurų“, – teigė D. Čibirienė.
Labiausiai atostogauti apsimoka gegužę
Anot jos, tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis didėja nuo 2022 metų ir jie nori gauti didesnius atostoginius, geriau pradėti planuoti atostogas nuo balandžio, o pirmąjį 2022 metų ketvirtį iš viso neatostogauti.
„Apskritai kitais metais palankiausia atostogauti gegužės mėnesį, šį mėnesį darbuotojai gaus daugiausiai atostoginių. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1500 eurų užmokestį atostogaus gegužės mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už balandį, kovą ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų. Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos.
Tad kalbant apie kitų metų gegužę 4500 eurai būtų dalijami iš 61 dienų, tiek jų turėtų balandis, kovas ir vasaris, išeina 73,7 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 737 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 58,1 euro. Šią sumą gavome 1500 padaliję iš 22 gegužės darbo dienų“, – aiškino specialistė.
Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių šiais metais gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti vasarį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą. Tad 4500 eurai būtų dalijami iš 63 dienų, tiek jų turi sausis, gruodis ir lapkritis. Išeina 71,4 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 714 eurų. O jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 78,9 euro Šią sumą gautume 1500 padaliję iš 19 vasario darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.
